2.6 Pagrindinių prisitaikymo prie klimato kaitos problemų nustatymas ir tikslų nustatymas

2.6 Pagrindinių prisitaikymo prie klimato kaitos problemų nustatymas ir tikslų nustatymas

Šiuo etapu siekiama nustatyti strateginę prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo kryptį, remiantis su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimu (žr. 2.4 etapą). Nustatant pagrindines prisitaikymo problemas (pvz., kuris sektorius ar kuris poveikis klimatui turėtų būti sprendžiamas pirmiausia) remiamasi poveikio betarpiškumo ir sunkumo analize, taip pat galimybėmis pasinaudoti esamomis nelaimių rizikos mažinimo strategijomis arba dabartinėmis išteklių ir infrastruktūros valdymo priemonėmis ir planais. Atsižvelgiant į platų klimato kaitos rizikos ir galimybių pobūdį, patartina nustatyti tokius prioritetus visapusiškai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams (žr. 1.6 etapą).

neinternetinę darbinę ataskaitos šablono

Esama įvairių metodų, kaip nustatyti pagrindinių prisitaikymo prie klimato kaitos problemų prioritetus (žr. toliau pateiktas gaires ir priemones). Apskritai pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant prioritetus, susijusius su klimato poveikiu, yra šie:

• jau pasireiškiantis poveikis (žr. 2.1 etapą),ypač tas, kuris, kaip prognozuojama, ateityje pablogės (žr. 2.2 etapą);
• poveikio tikimybę ir sunkumą artimiausiu, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;
• ar rizika patenka į savivaldybės ar dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų įgaliojimų sritį ir todėl ją būtų galima pašalinti esamais administraciniais susitarimais;
• didelė rizika, kuri gali negrįžtamai paveikti miestą (pvz., jūros lygio kilimas);
• Esami mechanizmai, suderinti su prisitaikymo veiksmais (pvz., būsto fondo atnaujinimas, teritorijų planavimas, naujų teisės aktų įgyvendinimas pagal ES Potvynių direktyvą), kurie galėtų suteikti naudingų galimybių imtis veiksmų. Prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimas į esamas arba planuojamas iniciatyvas (žr. 5.3 etapą)galėtų prasidėti nuo tyrimo, kaip pažeidžiami sektoriai (žr. 2.3 etapą)šiuo metu reaguoja į su klimatu ir orais susijusius pavojus, ir per diskusijas su įvairiais savivaldybės departamentais ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais (žr. 1.6 etapą). Atitinkamos iniciatyvos, sektoriai ir strategijos apima:
  
  
  • Tvaraus vystymosi strategijos
  • Vandentvarka (pvz., upių baseinų valdymo planai)
  • Būstas (pvz., socialinio būsto programų atnaujinimas)
  • Planavimas (pvz., teritorijų plėtros planai, miestų regeneravimo strategijos)
  • Sveikata (pvz., karščio bangų planai, reagavimo į ligų protrūkius planai)
  • Avarinės tarnybos (pvz., reagavimo į potvynius planai)
  • Socialinės paslaugos (pvz., pažeidžiamų grupių nustatymas)
  • Žalioji erdvė ir gamtos apsaugos strategijos
  • Transportas (pvz., nauji infrastruktūros projektai)
  • Energetika (pvz., investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba tiekimo tinklai)
  • Klimato kaitos švelninimo strategijos (taip pat žr. 5.4 etapą)
  • Turizmas
  • Regioninės ekonominės strategijos

Kai žinomos pagrindinės prisitaikymo problemos, galima nustatyti konkrečius ir realistiškus miesto prisitaikymo tikslus. Jos turėtų būti kuo labiau išmatuojamos ir tikslios, be kita ko, dėl to, kad tolesnė prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos ir (arba) plano įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas (žr. 6 etapą) (žr. 5 etapą)yra tiesiogiai susiję su tikslais.

Analizuojant su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusią riziką ir galimybes reikia įtraukti suinteresuotuosius subjektus. Nors posėdžiams ir praktiniams seminarams, skirtiems rizikai aptarti ir jos prioritetams nustatyti, reikia daug biudžeto ir laiko, prisitaikymo prioritetų nustatymas bendrame susitarime gali reikšti, kad prisitaikymo strategija (žr. 5 etapą)yra priimtinesnė, todėl yra didesnė tikimybė, kad ji bus sėkminga.