Ankstyvojo perspėjimo apie pernešėjų platinamas ligas sistemos

Klimato kaita gali turėti įtakos pernešėjų platinamų ligų (VBD) plitimui, nes klimato sąlygos turi įtakos ligos pernešėjų (pvz., uodų, erkių ir kt.) gyvenimo ciklui ir virusų bei parazitų replikacijos pernešėjų viduje greičiui. Padidėjusi temperatūra gali sutrumpinti užkrato pernešėjų platinamų patogenų užkrato pernešėjų reprodukcijos ciklus ir inkubacinius laikotarpius, todėl gali padidėti užkrato pernešėjų populiacijos ir perdavimo rizika. Temperatūros, kritulių ir drėgmės pokyčiai gali turėti įtakos užkrato pernešėjų ir gyvūnų šeimininkų geografiniam pasiskirstymui ir sezoniniam aktyvumui, taip pat žmonių elgsenai ir žemės naudojimo įpročiams, taigi ir bendram VBD paplitimui. 

Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje kilo VBD protrūkių, o klimato kaita gali būti viena iš šių protrūkių priežasčių. Pavyzdžiui, 2010 m. vasarą prieš precedento neturintį žmonių užsikrėtimo Vakarų Nilo virusu atvejų skaičiaus padidėjimą pietryčių Europoje šiame regione prasidėjo ekstremalių karštų orų laikotarpis. Vėlesniais metais nustatyta, kad pasikartojančius protrūkius lemia aukštos temperatūros anomalijos (EAA, 2016 m.).

Siekiant išvengti galimo pavojaus gyventojų sveikatai, rengiant veiksmingas užkrato pernešėjų kontrolės programas gali būti naudojami ankstyvojo perspėjimo sistemų (EWS) signalai. Veiksmai po išankstinio įspėjimo apima patogenų plitimo analizę, jų aptikimą (remiantis patogenų buvimo ir erdvinio pasiskirstymo stebėsena), galimo tolesnio infekcijų plitimo prognozavimą naudojant prognozuojamąjį modeliavimą ir galiausiai įspėjimų platinimą, sprendimų priėmimą ir atsakomųjų veiksmų įgyvendinimą. Šiuose veiksmuose dalyvauja įvairūs subjektai, pavyzdžiui, politikos formuotojai, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos (pvz., Sveikatos ministerija, medicinos epidemiologijos padaliniai ir kt.), medicinos darbuotojai (pvz., gydytojai, gydytojai gydytojai ir laboratorijų darbuotojai) ir tyrėjai.

Kuriant ir įgyvendinant VBD skirtą ankstyvojo perspėjimo sistemą reikia įvairių įgūdžių, kurie užtikrinami įtraukiant ekspertus iš tokių sričių kaip tradicinė aplinkos ir infekcinių ligų epidemiologija, visuomenės sveikata ir aplinkos pokyčiai. Dėl šios priežasties paprastai dalyvauja kelios įvairaus teritorinio masto administracijos ir institucijos, įskaitant nacionalines sveikatos ministerijas, nacionalines visuomenės sveikatos agentūras, nacionalinius medicinos entomologinius padalinius, nacionalines, regionines ir (arba) vietos kraujo saugos institucijas, gydytojus, laboratorijų technikus, veterinarijos gydytojus ir kt.

Europos lygmeniu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) įgyvendina informacijos išteklių centrą, vadinamą Europos aplinkos ir epidemiologijos tinklu (E3). E3 tinklas yra bendradarbiavimo tinklas, per kurį E3 tinklo naudotojai ir partneriai gali keistis duomenimis ir informacija šia tema. Per E3 tinklą ECDC siekia skatinti veiklą šioje srityje rinkdamas ir platindamas duomenis apie klimato, aplinkos, demografines ir infekcines ligas, kurie buvo gauti vykdant įvairius visų pirma Europos mokslinių tyrimų projektus, institutus ir vyriausybines agentūras. Pagrindinis E3 tinklo sukūrimo tikslas – sudaryti sąlygas atlikti Europos masto infekcinių ligų plitimo dėl aplinkos pokyčių rizikos analizę. Šių analizių rezultatai išplatinami politikos formuotojams, visuomenės sveikatos specialistams, Europos Sąjungos ir tarptautinėms agentūroms, kitiems vyriausybiniams sektoriams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Nacionalinės ir subnacionalinės sistemos gali būti integruotos į platesnę sistemą (pvz., E3), kad būtų galima stebėti ir suvienodinti įvesties duomenis, taip pat vektorinės stebėsenos rezultatus (pvz., žemėlapius).

LPVT ankstyvojo perspėjimo sistemos gerai veikia tik tuo atveju, jei ligų paplitimo stebėsenos tinklas ir klimato bei aplinkos veiksniai yra gerai nusistovėję ir atitinkamai išlaikomi. Stebint ir analizuojant VBD gali būti atsižvelgiama į įvairius kintamuosius (pvz., vietos temperatūrą, drėgmę, augmenijos būklę, vandens indeksą ir t. t.), o šiandien turimomis metodikomis gali būti neįmanoma visų jų stebėti. Rezultatų sveikatai nustatymas taikant šiuos priežiūros metodus labai vėluoja dėl to, kad vėluojama gauti duomenis (pvz., klimato, ekologinius ar epidemiologinius, epidemiologinius duomenis), taip pat vėluojama nustatyti atvejus, diagnozuoti, pranešti ar pateikti kitus elementus, o tai gali lemti neteisingą poveikio klasifikavimą.

Dėl to, kad VBD nėra išankstinių įspėjimo sistemų arba jos yra netinkamos, poveikis nukentėjusiems gyventojams gali gerokai padidėti. Todėl labai svarbu tinkamai įgyvendinti ir valdyti VBD skirtą ankstyvojo perspėjimo sistemą. Būtina nuolat atnaujinti ir tobulinti LPVT skirtas ankstyvojo perspėjimo sistemas, remiantis naujausiomis klimato kaitos ar epidemiologijos mokslinių tyrimų įžvalgomis. Iki šiol, nors jau yra kelios VBD įspėjimo sistemos (pvz., Vakarų Nilo viruso infekcijos prevencija Graikijoje), yra keletas sunkumų, kuriuos sunku įveikti. Be kita ko, labai svarbu ne tik surinkti klimato ir epidemiologinius duomenis (t. y. pradinius duomenis), bet ir įrodyti, kad kontrolės priemonės yra ekonomiškai efektyvios. Taip pat sunku palyginti ir ekstrapoliuoti analizes.

EWS kaina, vertinant absoliučiais skaičiais, yra nemaža. Tačiau jis yra palyginti mažas, palyginti su galima nuostolių suma, kurią šios sistemos leidžia sumažinti. Iš tiesų, sustabdžius pernešėjų platinamų ligų atsiradimą ir plitimą, galima suvaldyti galimos epidemijos žmogiškąsias ir finansines sąnaudas. Dėl ankstyvojo perspėjimo sistemų, susijusių su VBD, patiriamos išlaidos, susijusios su keliais priežiūros sistemų komponentais, taip pat išlaidos užkrato pernešėjų kontrolės biocidams, kurios gali būti susijusios su žmogiškaisiais ištekliais, kraujo saugos priemonėmis (pvz., atrankinės patikros procesais) arba virusų tyrimais su žmonėmis, gyvūnais ar užkrato pernešėjais. Be to, reikia išteklių sistemai išlaikyti ir toliau tobulinti.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje pabrėžiama, kad svarbu apriboti infekcinių ligų ir alergenų atsiradimą ir plitimą, susijusį su geografiniais pernešėjų ir patogenų pokyčiais. Strategija siekiama „kaupti ir sujungti duomenis, priemones ir ekspertines žinias, kad būtų galima bendrauti, stebėti, analizuoti klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ir aplinkai ir užkirsti jam kelią (t. y. bendros sveikatos koncepcija). Šiomis aplinkybėmis Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) – nepriklausoma Europos agentūra, kuri, bendradarbiaudama su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), rengia mokslines nuomones ir konsultacijas maisto saugos, mitybos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų apsaugos ir augalų sveikatos klausimais, renka duomenis apie pernešėjus ir pernešėjų platinamas ligas ir analizuoja jų plitimą Europos Sąjungoje.

VBD skirtai ankstyvojo perspėjimo sistemai sukurti ir įdiegti paprastai reikia 1–5 metų, priklausomai nuo konkretaus sistemos tikslo ir ypatybių.

Prevencijos ir reagavimo veikla, įskaitant žmonių VBD infekcijų stebėjimą, paprastai įgyvendinama kasmet, o priežiūros sistemos veikia nuolat.