Ankstyvojo perspėjimo apie užkrato pernešėjų platinamas ligas sistemos

Išankstinio perspėjimo apie užkrečiamąsias ligas sistemos kūrimas ir įgyvendinimas apima įvairius įgūdžius, kuriuos užtikrina tokių sričių kaip tradicinė aplinkos ir infekcinių ligų epidemiologija, visuomenės sveikata ir aplinkos pokyčiai ekspertai. Dėl šios priežasties paprastai dalyvauja kelios įvairaus erdvinio masto administracijos ir institucijos, įskaitant nacionalines sveikatos ministerijas, nacionalines visuomenės sveikatos agentūras, nacionalinius medicinos entomologinius padalinius, nacionalines, regionines ir (arba) vietos kraujo saugos institucijas, gydytojus, laborantus, veterinarijos gydytojus ir kt.

Europos lygmeniu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) kuria informacijos išteklių centrą, vadinamą Europos aplinkos ir epidemiologijos tinklu (E3). E3 tinklas yra bendradarbiavimo tinklas, per kurį E3 tinklo naudotojai ir partneriai gali keistis duomenimis ir informacija šia tema. ECDC, pasitelkdamas E3 tinklą, siekia skatinti veiklą šioje srityje rinkdamas ir platindamas klimato, aplinkos, demografinius ir infekcinių ligų duomenis, gautus vykdant įvairius visų pirma Europos mokslinių tyrimų projektus, institutus ir vyriausybines agentūras. Svarbiausias E3 tinklo sukūrimo tikslas – sudaryti sąlygas Europos mastu analizuoti dėl aplinkos pokyčių gresiantį infekcinių ligų plitimo pavojų. Šių analizių rezultatai išplatinami politikos formuotojams, visuomenės sveikatos specialistams, Europos Sąjungos ir tarptautinėms agentūroms, kitiems vyriausybiniams sektoriams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Nacionalinės ir subnacionalinės sistemos gali būti integruotos į platesnę sistemą (pvz., E3), kad būtų galima stebėti ir suvienodinti įvesties duomenis, taip pat išvedinius (pvz., žemėlapius), skirtus užkrato pernešėjų stebėsenai.

Išankstinio perspėjimo apie užkrečiamąsias ligas sistema gerai veikia tik tuo atveju, jei ligų pasireiškimo ir klimato bei aplinkos veiksnių stebėsenos tinklas yra nusistovėjęs ir atitinkamai palaikomas. Stebint ir analizuojant UŽD gali būti atsižvelgiama į įvairius kintamuosius (pvz., vietos temperatūrą, drėgmę, augmenijos būklę, vandens indeksą ir kt.), o taikant šiuo metu turimas metodikas gali būti neįmanoma stebėti visų jų. Sveikatos rezultatų nustatymas taikant šiuos priežiūros metodus labai vėluoja dėl to, kad vėluojama gauti duomenis (pvz., klimato, ekologinius ar epidemiologinius, epidemiologinius duomenis), taip pat vėluojama nustatyti atvejus, diagnozuoti, teikti ataskaitas ar kitus elementus, o tai gali lemti klaidingą poveikio klasifikavimą.

Dėl to, kad nėra ankstyvojo perspėjimo sistemų arba jos yra klaidingos, gali labai padidėti poveikis nukentėjusiems gyventojams. Todėl labai svarbu tinkamai įgyvendinti ir valdyti ankstyvojo perspėjimo sistemą, susijusią su labai plintančiomis ligomis. Atsižvelgiant į naujausias klimato kaitos ar epidemiologijos mokslinių tyrimų įžvalgas, LPVS reikia nuolat atnaujinti ir tobulinti. Iki šiol, nors jau yra įdiegtos kelios įspėjimo apie užsikrėtimą tuberkulioze sistemos (pvz., Vakarų Nilo viruso infekcijos prevencija Graikijoje), yra keletas sunkumų, kuriuos sunku įveikti. Tarp jų svarbiausia yra tai, kad sunku surinkti klimato ir epidemiologinius duomenis (t. y. įvesties duomenis), taip pat įrodyti ekonomiškai efektyvių kontrolės priemonių įrodymus. Taip pat sunku palyginti ir ekstrapoliuoti analizes.

Išankstinio perspėjimo sistemų sąnaudos, susijusios su VBD, absoliučiąja verte yra nemažos. Tačiau jis yra palyginti mažas, palyginti su galima nuostolių suma, kurią šios sistemos leidžia sumažinti. Iš tiesų, sulaikant užkrato pernešėjų platinamų ligų atsiradimą ir plitimą, galima apriboti žmogiškąsias ir finansines galimos epidemijos išlaidas. Išankstinio perspėjimo apie užkrečiamąsias ligas sistemos apima išlaidas, susijusias su keliais priežiūros sistemų komponentais, taip pat išlaidas užkrato pernešėjų kontrolės biocidams, kurios gali būti susijusios su žmogiškaisiais ištekliais, kraujo saugos priemonėmis (pvz., atrankinės patikros procesais) arba virusų tyrimais su žmonėmis, gyvūnais ar užkrato pernešėjais. Be to, reikia išteklių sistemai išlaikyti ir toliau tobulinti.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje pabrėžiama, kad svarbu apriboti infekcinių ligų ir alergenų, susijusių su užkrato pernešėjų ir patogenų geografiniais pokyčiais, atsiradimą ir plitimą. Strategija siekiama sutelkti ir sujungti duomenis, priemones ir ekspertines žinias, kad būtų galima perduoti, stebėti, analizuoti klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai ir užkirsti jam kelią (t. y. bendros sveikatos koncepcija). Todėl Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) – nepriklausoma Europos agentūra, kuri, bendradarbiaudama su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), rengia mokslines nuomones ir konsultacijas maisto saugos, mitybos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų apsaugos ir augalų sveikatos klausimais, renka duomenis apie užkrato pernešėjus ir pernešėjų platinamas ligas ir analizuoja jų plitimą Europos Sąjungoje.

Ankstyvojo perspėjimo apie UŽD sistemos sukūrimui ir įgyvendinimui paprastai reikia 1–5 metų, priklausomai nuo konkretaus sistemos tikslo ir ypatybių.

Prevencijos ir reagavimo veikla, įskaitant žmonių užsikrėtimo tuberkulioze priežiūrą, paprastai vykdoma kasmet, o priežiūros sistemos nuolat veikia.