Žemės ūkio pritaikymas drėgnesniam ir sausesniam klimatui. Tullstorp srauto projektas (Švedija)

Tullstorp upelis yra 30 km ilgio upelis, esantis pietinėse Švedijos lygumose (Skåne apskritis) vietovėje, kurioje yra labai derlinga žemė, kurioje vykdoma didelė žemės ūkio gamyba. Nuo XIX a. žemės ūkio paskirties žemė palaipsniui didėjo (dabar ji sudaro 85 proc. upės baseino paviršiaus), taip pat mažėjo istoriškai šioje vietovėje esančios šlapynės. Kaip žemės ūkio plėtros dalis, Tullstorp Stream buvo nukreiptas 1900-ųjų pradžioje. 2009 m. pagal ES vandens pagrindų direktyvą upės ekologinė būklė buvo įvertinta kaip „bloga“, todėl reikėjo imtis didelių atkūrimo veiksmų, kad iki 2027 m. būtų pasiekta gera ekologinė būklė.

Dėl pastarojo meto ekstremalių meteorologinių reiškinių, kai 2017 m. vasarą ir rudenį buvo itin drėgnas laikotarpis, o 2018 m. vasarą – vandens trūkumas, Tullstorp upės baseino žemės ūkiui kilo naujų iššūkių, dėl kurių, atsižvelgiant į klimato kaitą, reikia naujo integruoto vandens išteklių valdymo. Nors prognozuojama švelnesnė temperatūra gali būti naudinga žemės ūkiui dėl užsitęsusio augimo sezono, ypač Šiaurės Europoje, numatoma, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, įskaitant karščio bangas, potvynius ir audras,padarys didelę žalą pasėliams visose Europos šalyse (EAA, 2019). Dėl sausrų padidės drėkinimo poreikis, o tai gali sukelti konfliktus dėl vandens naudojimo tarp žemės savininkų ir kitų vandens naudotojų. Be to, tikimasi, kad gausesni krituliai padidins spaudimą žemės ūkyje naudojamo dirvožemio drenažo įrenginiams.

Pagrindinis pirmojo Tullstorp restauravimo projekto (pradėto 2009 m.) tikslas buvo sumažinti maistinių medžiagų patekimą į Baltijos jūrą, pagerinti upelio ekologinę būklę, išspręsti potvynių problemas ir palengvinti bendrą upelio valdymą žemės savininkams. Antriniai tikslai buvo biologinės įvairovės didinimas ir geresnės rekreacijos galimybės.

Reaguojant į nepalankias oro sąlygas 2017–2019 m., projektu Tullstorp stream 2.0 (pradėtu 2019 m.) buvo išplėsta pradinė pirmojo projekto taikymo sritis, siekiant konkrečiau atsižvelgti į klimato kaitos poveikį žemės ūkio paskirties žemei, kovojant su vis pažeidžiamesnių vandens išteklių problemomis, kai potvyniai kinta dėl didelių sausrų laikotarpių. Todėl pagrindinis Tullstorp stream 2.0 projekto tikslas – sukurti daugiafunkces šlapynes, kuriose vandens trūkumo laikotarpiais būtų kaupiamas perteklinis vanduo ir jis būtų surenkamas iš recirkuliacinės drėkinimo sistemos.

Bendras viso projekto (projekto Tullstorp stream ir projekto Tullstorp stream 2.0) tikslas – užtikrinti ekologinę ir ekonominę naudą žemės savininkams, didinant bendrą teritorijos atsparumą klimato kaitos poveikiui.

Pirmasis Tullstorp upelio projektas apėmė tokias priemones kaip upės vagos atkūrimas, upės vagos natūralizavimas, potvynių saugojimo teritorijų kūrimas, apsauginių juostų ir šlapynių kūrimas ir atkūrimas. 2021 m. pasiektas projekto tikslas pasiekti 200 ha šlapynių plotą: sukurta arba atkurta daugiau kaip 50 šlapynių, taip pat atkurta 25 km upelio. Iki šiol įgyvendinus projektą azoto kiekis upėje sumažintas 30 %, o fosforo kiekis – 50 %.

Antrajame Tullstorp srauto projekte (Tullstorp srauto projektas 2.0) daugiausia dėmesio skiriama sistemai, kurioje derinama: i) daugiafunkciai vandens rezervuarai, ii) recirkuliacinis drėkinimas ir iii) pritaikyta drenažo sistema, skirta žemės ūkio gamybai pritaikyti prie ekstremalių oro sąlygų. Daugiafunkciai vandens rezervuarai šiame projekte apibrėžiami kaip šlapynių sistemos, kurios pirmiausia sukurtos paviršiniam vandeniui ir maistinėms medžiagoms laikyti, kad sukauptą vandenį būtų galima naudoti kaip naują vandens šaltinį drėkinimui. Šlapynės paprastai yra daugiafunkcės, nes jos teikia įvairias ekosistemines paslaugas, įskaitant vandens srauto reguliavimą, biologinės įvairovės išsaugojimą, eutrofikacijos kontrolę ir anglies dioksido sekvestraciją. Recirkuliacinis drėkinimas yra sistema, kuri grąžina didžiausią įmanomą paviršinio vandens ir maistinių medžiagų kiekį, saugomą daugiafunkciniame rezervuare, kad būtų galima auginti pasėlius, sumažinant energijos suvartojimą ir vandens suvartojimą. Individualus drenažas yra sistema, kuri, atsižvelgiant į fizines sąlygas ir drenažo reikalavimus, kiek įmanoma naudoja paviršinį vandenį ir maistines medžiagas, kurias į lauką teikia recirkuliacinis drėkinimas ir natūralus lietus.

Pagal projektą „Tulstorp stream 2.0“ vykdoma bandomoji intervencija siekiant atkurti esamus buvusius cukraus malūno tvenkinius, į kuriuos tiekiamas vanduo iš drenažo sistemos, lietaus vandens ir Tullstorp upelio.

Vykdoma stebėsenos programa siekiant įvertinti pirmojo Tullstorp srauto projekto poveikį. Bendras intervencinių priemonių poveikis vertinamas imties vietoje, esančioje apatinėje projekto teritorijos dalyje. Stebėsena apima upių tėkmę, vandens kokybę ir zoologijos sodų bendruomenes. Žuvų tyrimai taip pat atliekami kasmet penkiose-septyniose upių stotyse. Visapusiškas pagal Tullstorp srauto 2.0 projektą vykdomų bandomųjų projektų veiksmingumo vertinimas bus labai svarbus siekiant remti būsimą visapusišką įgyvendinimą.

Visą "Tulstorp Stream" projektą vykdė "Tulstorp Stream Economic Association". Asociacija buvo įsteigta 2009 m., jungiant upių baseinų žemės savininkus ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad būtų skatinamas labiau integruotas ir holistinis požiūris sprendžiant teritorijos problemas ir koordinuojant anksčiau vykdytas nedidelio masto ir izoliuotas intervencijas atskirose mažose šlapynėse. Asociacija (šiuo metu 60 narių) per savo suinteresuotųjų šalių atstovų tarybą (7 nariai) tapo atsakinga už projekto vykdymą. Konsultacinė bendrovė (Naturvårdsingenjörerna AB, Hässleholm) atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant projektą.

Asociacija sukūrė unikalią restauravimo proceso koncepciją, dabar žinomą kaip Tullstorp metodas. Metodas grindžiamas tvirtu žemės savininkų įsipareigojimu, principu „iš apačios į viršų“, savanorišku dalyvavimu ir mokymusi atliekant parodomuosius sėkmės atvejus.

Asociacija vykdė plataus masto informavimo kampanijas, kuriose dalyvavo žiniasklaida, rengė konferencijas ir susitikimus. Dėl to, praėjus keliems mėnesiams nuo projekto koncepcijos parengimo, Administracinės grafystės valdyba projektą patvirtino iš anksto.

Galimybė pasiekti įvairius tikslus (ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą) taikant holistinį požiūrį yra pagrindinis projekto sėkmės veiksnys, paskatinęs žemės savininkus aktyviai dalyvauti projekte. Šioje iniciatyvoje taikomas principas „iš apačios į viršų“, kurį tvirtai remia ir skatina suinteresuotieji subjektai, suteikė stiprų atsakomybės jausmą ir palengvino projektų patvirtinimą ir įgyvendinimą. Žemės savininkai taip pat buvo skatinami dalyvauti projekte, nes jie gavo finansinę kompensaciją už teritorijas, įtrauktas į upelio atkūrimą, ir subsidijas už teritorijas, įtrauktas į šlapynių atkūrimą.

Projektui vadovavusi ekonominė asociacija šiuo metu padeda žemės savininkams kitame baseine (Ståstorp Stream) naudoti Tullstorp metodą savo upeliui atkurti, taip parodydama projekto perkeliamumo į kitas teritorijas, susiduriančias su panašiais sunkumais, potencialą.

Pagrindinis iššūkis - finansavimas. Šios priemonės iš tiesų yra gana brangios, o dabartinė Švedijos finansavimo sistema (pagal Landsbygdsprogrammet - Kaimo vietovių programą) gali remti tik tokius veiksmus kaip upių ir šlapynių atkūrimas, bet dar ne vandens sulaikymo baseinų ir drėkinimo sistemų statyba. Užbaigus Tullstorp srauto 2.0 projekto bandomąjį projektą, bus labai svarbu nustatyti viešąjį finansavimą, kad būtų remiamas visapusiškas projekto įgyvendinimas.

Kiti iššūkiai yra susiję su tuo, kiek laiko reikia užbaigti visas intervencijas, kurias dalyviams sunku priimti ir kurios slopina pradinį entuziazmą.

Tikimasi, kad perteklinio vandens laikymas drėgnuoju laikotarpiu, kad jį būtų galima naudoti sausuoju laikotarpiu, bus labai veiksmingas ir tvarus Švedijos žemės ūkio atsparumo klimato kaitai didinimo būdas. Pasirinkimas šiam su klimatu susijusiam tikslui pasiekti naudoti daugiafunkces šlapynes teikia įvairialypės naudos, pavyzdžiui, mažina eutrofikaciją, didina biologinę įvairovę, suteikia daugiau erdvės gamtai ir daugiau poilsio galimybių. Taip pat užtikrinama sinergija su klimato kaitos švelninimu dėl numatomo mažesnio energijos suvartojimo drėkinimui ir dėl šlapynių teikiamo anglies dioksido sekvestracijos potencialo. Galiausiai gaunama ekonominė ir socialinė nauda, nes pasėliai gali geriau atsispirti sausroms ir intensyviems kritulių laikotarpiams, o žemės savininkai gali pasikliauti geriau valdomais vandens ištekliais. Apskritai holistinis požiūris, kuriuo grindžiamas projektas, padeda siekti ES vandens pagrindų direktyvoje ir ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytų aplinkos kokybės tikslų, kad būtų galima gaminti daugiau maisto tvariai valdant vandens išteklius.

Pirmasis Tullstorp projektas kainavo apie 60 milijonų SEK (apie 6 milijonus eurų). Projektą daugiausia finansuoja Skonės apskrities administracinė valdyba.

Tulstorp upelio 2.0 projekto parengiamajam tyrimui ir bandomiesiems projektams finansuoti buvo skirta Skonės apskrities administracinės valdybos, Pasaulio laukinės gamtos fondo ir Skonės regiono dotacija LOVA (vietos vandentvarkos projektai). Išankstinio tyrimo išlaidos yra 0,5 mln. SEK, o bandomojo projekto išlaidos (įskaitant valdymą, metodų kūrimą ir bandomąjį įgyvendinimą) yra apie 10 mln. SEK (apie 1 mln. EUR).

Visoms upės atkūrimo priemonėms, kurios buvo įgyvendintos įgyvendinant pirmąjį Tullstorp upelio projektą, ir daugiafunkcių šlapynių statybai pagal Tullstorp upelio 2.0 projektą reikalingas oficialus Švedijos aplinkos teismo patvirtinimas.

Įgyvendinant projektą įgyvendinamos priemonės padeda siekti geros ekologinės būklės, kuri yra pagrindinis Vandens pagrindų direktyvos (2000/60/EB) tikslas.

Pirmasis Tullstorp srauto projektas pradėtas 2009 m.; upelio atkūrimas buvo suskirstytas į tris etapus, iš kurių du buvo užbaigti. Projektą planuojama užbaigti iki 2021 m. Tullstorp srauto 2.0 projektas pradėtas 2019 m., atlikus pradinį išankstinį tyrimą; šiuo metu įgyvendinami bandomieji projektai.

Visi šiuo atveju įgyvendinami sprendimai yra ilgalaikiai, ypač jei jie yra reguliariai prižiūrimi.

Christoffer Bonthron
Project Manager of the Tullstorp stream project.
bonthronchristoffer@gmail.com

EAA, 2021 m. Gamtos procesais pagrįsti sprendimai Europoje. Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo politika, žinios ir praktika