Per vandenį ir maistą plintančios ligos

Metinis dienų, per kurias galima užsikrėsti Vibrio infekcija Baltijos jūros regione, skaičius. Šaltinis: Watts, N. ir kt., 2021 m., „The 2020 report of The Lancet Countdown on health and climate change: Reagavimas į konverguojančias krizes“, The Lancet 397(10269), p. 129–170 (DOI: 10.1016/S0140-6736(20)32290-X)

Sveikatos klausimai

Padidėjusi vandens temperatūra pagreitina tam tikrų per vandenį plintančių patogenų, pvz., Vibrio rūšių, kurie veikia dviem pagrindiniais poveikio būdais: geriamojo vandens ir rekreacinio vandens naudojimas. Vibrio infekcijos gali sukelti gastroenteritą vartojant užterštas jūros gėrybes arba žaizdas, tiesiogiai veikiamas pakrantės vandenyje esančių Vibrio rūšių. Vibrio infekcijos kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatai, nes šios žaizdų infekcijos gali būti sunkios ir sukelti septicemiją bei mirtį. Kitos Europai svarbios per vandenį ir maistą plintančios ligos yra kampilobakteriozė, salmoneliozė, toksinus gaminančių E. coli bakterijų infekcijos, legioneliozė, šigeliozė, leptospirozė , giardiazė, kriptosporidiozė. Be to, aukšta oro temperatūra gali turėti neigiamos įtakos maisto kokybei apskritai jį vežant, sandėliuojant ir tvarkant.
Šiuo metu taip pat yra ekologinių įrodymų, kad didėjanti temperatūra yra susijusi su padidėjusiu įvairių patogenų, įskaitant Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae ir Staphylococcus aureus, atsparumu antibiotikams. Šie duomenys rodo, kad dabartinės atsparumo antibiotikams poveikio visuomenės sveikatai prognozės gali būti nepakankamai įvertintos atsižvelgiant į klimato kaitą.

Pastebėtas poveikis

Kai jūros paviršiaus temperatūra (SST) pasiekia Vibrio augimo slenkstį esant 15 °C temperatūrai, yra teigiama koreliacija tarp didėjančios SST ir Vibrio koncentracijos mažo druskingumo jūros aplinkoje. Baltijos jūros atšilimas laikomas pagrindiniu veiksniu, dėl kurio pastaraisiais dešimtmečiais labai padaugėjo Vibrio infekcijos atvejų. Vibrio tinkama pakrantės dalis padidėjo 61 proc., palyginti su 9-ojo dešimtmečio atskaitos scenarijumi; 2018 m. ir 2019 m. karščiausią metų dalį užfiksuotas didžiausias dienų, kai buvo sudarytos tinkamos sąlygos Vibrio perdavimui, skaičius ir 100 proc.

Numatomas poveikis

Baltijos jūroje padaugėjo Vibrio sukeltų infekcijų ir manoma, kad dėl klimato kaitos jų toliau daugės. Prognozuojama, kad SST tinkamumas Vibrio Baltijos jūroje padidės dėl klimato kaitos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn., tačiau dar labiau – prieš pat vasarą ir po jos (birželio ir spalio mėn.).
Klimato kaita taip pat gali padidinti kitų per vandenį ir maistą plintančių ligų, pvz., su temperatūra susijusios salmoneliozės ir kriptosporidiozės, riziką, susijusią su ekstremaliais krituliais ir potvyniais.

Policy atsakas

Nepriklausomai nuo klimato veiksnių, sveikatos elgsenos intervencijos ir maisto saugos taisyklės gali sumažinti labiausiai neigiamas klimato kaitos pasekmes per vandenį ir maistą plintančioms ligoms.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras sukūrė „Vibrio Map Viewer“ – ankstyvojo perspėjimo apie visuomenės sveikatą sistemą, kuria siekiama padėti sumažinti užterštų pakrančių vandenų poveikį žmonėms. Ji stebi Baltijos jūros SST ir druskingumą, kad įspėtų apie padidėjusį Vibrio infekcijų tinkamumą aplinkai.

Nuorodos

• EASAC, 2019 m., The imperative of climate action to protect human health in Europe, EASAC politikos ataskaita Nr. 38, Europos akademijų mokslo patariamoji taryba.

• WHO Europe, 2018 m., Public health and climate adaptation policies in the European Union, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninis biuras, Kopenhaga.

• Watts, N. ir kt., 2021 m., „The 2020 report of The Lancet Countdown on health and climate change: Reagavimas į konverguojančias krizes“, The Lancet 397(10269), p. 129–170.

• Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir kt., 2020 m., „Climate change as a driver of emerging risks for food and feed safety, plant, animal health and Nutrition quality“, EFSA Supporting Publications 17(6) (DOI: 10.2903/sp.efsa.2020.EN-1881).

• MacFadden, D. R., et al., 2018, „Antibiotic resistance increases with local temperature“, Nature Climate Change 8(6), p. 510–514 (DOI: 10.1038/s41558-018-0161-6).

• Semenza, J. C., et al., 2017, „Environmental Suitability of Vibrio Infections in a Warming Climate: An Early Warning System“, Environmental Health Perspectives 125(10), p. 107004 (DOI: 10.1289/EHP2198).

• Semenza, J.C., 2020, „Cascading risks of waterborne diseases from climate change“, Nature Immunology 21(5), p. 484–487 (DOI: 10,1038 / s41590-020-0631-7)

Nuorodos į papildomą informaciją

• Tinklalapiai, kuriuose pateikiama informacija apie ligas ir įrodymai dėl sąsajų su klimatu: kampilobakteriozė, salmoneliozė, toksiną gaminančių E. coli bakterijų infekcijos, legioneliozė,  šigeliozė, leptospirozė , giardiazė, kriptosporidiozė
  
  
• Indikatorius Klimato tinkamumas infekcinių ligų plitimui - Vibrio
  
  
• ECDC Vibrio žemėlapių žiūryklė
  
  
• Organizacija Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
  
  
• Išteklių katalogo punktai