Europos prisitaikymo prie klimato kaitos ir sveikatos politika

Klimatas ir sveikata pagrindiniuose ES politikos dokumentuose

Bendrosios politikos kryptys

2019 m. Europos žaliajame kurse nustatyta augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje nuo 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio.

vienas iš šešių tarpusavyje susijusių 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (8-oji AVP) teminių prioritetinių tikslų yra nuolatinė pažanga stiprinant ir integruojant gebėjimą prisitaikyti, be kita ko, remiantis ekosisteminiais metodais, didinant atsparumą ir prisitaikymą ir mažinant aplinkos, visuomenės ir visų ekonomikos sektorių pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, kartu gerinant su orais ir klimatu susijusių nelaimių prevenciją ir pasirengimą joms. Dokumente taip pat teigiama, kad pirmenybė turėtų būti teikiama greitam klimato ir aplinkos tikslų įgyvendinimui, kartu apsaugant žmonių sveikatą ir gerovę nuo rizikos ir poveikio aplinkai ir užtikrinant teisingą ir įtraukią pertvarką. 8-ojoje AVP taip pat pripažįstama, kad reikia geriau koordinuoti aplinkos ir sveikatos politiką, kad būtų sustiprintas atsparumas klimato kaitai, visų pirma pažeidžiamose bendruomenėse.

2025 m. sausio mėn. Konkurencingumo kelrodyje nustatyta strateginė sistema, pagal kurią Europos Komisija dirbs iki 2029 m. Joje teigiama, kad ES ir valstybės narės turi didinti savo atsparumą ir pasirengimą, reguliariai atnaujindamos su klimatu susijusios rizikos vertinimus ir didindamos ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą. Atsparumo klimato kaitai integravimas į miestų planavimą, gamtos procesais pagrįstų sprendimų diegimas, gamtos kreditų plėtojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos žemės ūkyje, kartu išsaugant apsirūpinimo maistu saugumą, taip pat yra viena iš galimybių apsaugoti ES ekonomiką ir visuomenę nuo didžiausių gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, potvynių, sausrų, gamtos gaisrų ir audrų, kurios kelia pavojų tiekimo grandinėms ir gamybos vietoms.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos politika

2021 m. birželio mėn. įsigaliojusio Europos klimato teisės akto 5 straipsnyje nustatyta, kad prisitaikymas prie klimato kaitos yra ES institucijų ir valstybių narių teisinė prievolė, pagal kurią jos turi „užtikrinti nuolatinę pažangą didinant gebėjimą prisitaikyti, atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos pagal Paryžiaus susitarimo 7 straipsnį“. Be to, valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos politikoje „atsižvelgiamaį ypatingą atitinkamų sektorių pažeidžiamumą“,  „prisitaikymas prie klimato kaitos nuosekliai integruojamas į visas politikos sritis“ ir „visų pirma daugiausia dėmesio skiriama pažeidžiamiausioms ir labiausiai paveiktoms gyventojų grupėms ir sektoriams“.

2021 m. vasario mėn. Europos Komisija priėmė komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“. Jame išdėstyta ilgalaikė ES vizija iki 2050 m. tapti klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene, visiškai prisitaikiusia prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio, taip pat teigiama, kad reikia geriau suprasti su klimatu susijusią riziką sveikatai. Pagrindinis šios strategijos veiksmas yra Europos klimato ir sveikatos observatorija.Observatorija atlieka labai svarbų vaidmenį kaupiant ir skleidžiant žinias apie su klimatu susijusį poveikį sveikatai, sudarant palankesnes sąlygas politikos formavimui ir remiant prisitaikymo planavimą.

2024 m. kovo mėn. Europos aplinkos agentūra paskelbė pirmąjį Europos klimato rizikos vertinimą (EUCRA). EUCRA vertina didelį su klimato kaita susijusį poveikį ir riziką, įskaitant poveikį ir riziką visuomenės sveikatai, ypač kylančią dėl karščio, Europoje, ir įspėja, kad daugelis šių pavojų jau pasiekė kritinį lygį ir gali tapti katastrofiški, jei nebus imtasi skubių ir ryžtingų veiksmų. Reaguodama į EUCRA, Europos Komisija paskelbė komunikatą „Suklimatu susijusios rizikos valdymas. Žmonių ir gerovės apsauga“. Jame nustatyti sprendimai, kaip ES ir jos valstybių narių administracinės sistemos galėtų geriau valdyti su klimatu susijusią riziką, ir konkretūs veiksmai, susiję su paveiktomis grupėmis (įskaitant sveikatą), kurių imsis Komisija. Komunikate pabrėžiama, kad reikia ankstyvojo perspėjimo sistemų, informacija apie klimatą grindžiamo sveikatos priežiūros planavimo ir klimato kaitai jautrių ligų mokslinių tyrimų, kartu integruojant klimato ir sveikatos klausimus į esamą politiką. Pirmenybė teikiama oro kokybės gerinimui, sugriežtintiems šilumos sveikatos veiksmų planams ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams. Be to, joje atkreipiamas dėmesys į Europos klimato ir sveikatos observatoriją, sustiprintos priežiūros ir reagavimo mechanizmus, tarpvalstybinę medicininę mobilizaciją ir saugią prieigą prie ypatingos svarbos medicininių atsako priemonių, kad būtų sustiprintas atsparumas su klimatu susijusioms grėsmėms sveikatai.

2024–2029 m. Europos Komisijos politinėse gairėse apibrėžiamas Europos prisitaikymo prie klimato kaitos plano (ECAP), kuriuo siekiama stiprinti valstybių narių pasirengimo ir planavimo pajėgumus, kartu užtikrinant reguliarius moksliškai pagrįstus rizikos vertinimus, sukūrimas. ECAP bus atsižvelgta į Europos Vadovų Tarybos raginimą laikytis visapusiško, visus pavojus ir visą visuomenę apimančio požiūrio į su klimatu susijusios rizikos valdymą. Kaip pagrindine platesnės politikos darbotvarkės dalimi, kartu su kitomis pavyzdinėmis iniciatyvomis, ECAP siekiama apsaugoti Europos produktyvumą, saugumą ir gerovę bei padidinti jos konkurencingumą. Europos Komisija planuoja priimti ECAP politikos dokumentų rinkinį antroje 2026 m. pusėje. Šiame plane bus įvertintas poveikis klimatui ir rizika įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, infrastruktūros, energetikos, vandens, maisto ir žemės tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, ir bus išnagrinėtos paskatos priimti gamtos procesais pagrįstus sprendimus. Be to, Komisija siekia padidinti atsparumo finansavimą ir strategiškai pritraukti viešųjų išteklių, kad būtų visapusiškai pasinaudota privačiojo sektoriaus investicijomis į atsparumą. ECAP veiks kartu su kitomis Komisijos iniciatyvomis, įskaitant Atsparumo vandeniui strategiją, Konkurencingumo kelrodį ir ES pasirengimo sąjungos strategiją.

2025 m. kovo mėn. priimtoje ES pasirengimo sąjungos strategijoje klimato rizika įvardijama kaip viena iš dabartinių grėsmių. Jame pabrėžiama, kad reikia numatyti šią riziką ir užkirsti jai kelią, visapusiškai ją šalinant, atsižvelgiant į tai, kaip ji sąveikauja ir sukelia ripple poveikį. Ji planuoja atlikti išsamų rizikos ir grėsmių įvairiuose ES sektoriuose vertinimą. Strategija siekiama didinti ES politikos atsparumą, kad ji būtų atsparesnė klimato iššūkiams ir užkirstų kelią būsimoms krizėms. Jame ne tik daroma nuoroda į ECAP, bet ir įsipareigojama panaikinti draudimo apsaugos spragą. Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko ir kitų atitinkamų institucijų rekomendacijas, ieškos sprendimų, kaip užtikrinti geresnę Europos gyventojų apsaugą nuo su klimatu susijusios rizikos.

ES koordinuoja sveikatos srities veiklą

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį pagrindinė atsakomybė už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą ir teikimą tenka valstybėms narėms. Todėl ES sveikatos politika papildo nacionalinę politiką ir užtikrina sveikatos apsaugą visose ES politikos srityse. Pavyzdžiui, siekdama sustiprinti pasirengimą grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas koordinavimą, 2022 m. ES priėmė Reglamentą 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 1082/2013/ES. Juo ES suteikiami tvirti ir išsamūs koordinavimo ir bendradarbiavimo įgaliojimai siekiant veiksmingiau reaguoti į dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai tiek ES, tiek ES valstybių narių lygmenimis. Ja siekiama stiprinti prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planavimą; stiprinti epidemiologinę priežiūrą ir stebėseną; gerinti duomenų teikimą; ir stiprinti ES koordinavimą.

Europos Komisija kuria stiprią Europos sveikatos sąjungą, kad būtų toliau gerinamas didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių, įskaitant grėsmes, susijusias su aplinka ir klimato sąlygomis, koordinavimas. Komunikate teigiama:  Kuriant Europos sveikatos sąjungą – pasirengimą ir atsparumą, Europos sveikatos sąjunga grindžiama bendromis ES pastangomis suderinti santykius su gamtine aplinka taikant įvairius ir tvaresnius ekonomikos augimo modelius. kova su klimato kaita ir būdų, kaip prie jos prisitaikyti, paieška; biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas; mitybos ir gyvenimo būdo gerinimas; taršos iš aplinkos mažinimas ir šalinimas turės teigiamą poveikį piliečių sveikatai.

Programa „ES – sveikatos labui“ yraiki šiol didžiausia ES sveikatos programa, pagal kurią bus investuota 5,3 mlrd. EUR į ES pridėtinę vertę turinčius veiksmus, kuriais papildoma ES šalių politika ir siekiama vieno ar kelių programos „ES – sveikatos labui“ tikslų. Programos tikslas – gerinti ir puoselėti sveikatą Sąjungoje, apsaugoti Sąjungos žmones nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, gerinti vaistus, medicinos priemones ir su krize susijusius produktus ir stiprinti sveikatos sistemas. Pagal programą „ES – sveikatos labui“, be kita ko, ketinama „padėti kovoti su neigiamu klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikiu žmonių sveikatai“, teikiant finansavimą reikalavimus atitinkantiems subjektams. Programos tikslų bus siekiama užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą visose Sąjungos politikos ir veiklos srityse, kai taikytina, laikantis bendros sveikatos koncepcijos.

2021 m. įsteigta Europos reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas ir pasirengimo joms institucija (HERA) pakylėja ES pasirengimo didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas pajėgumus į naują lygį ir bus vienas iš pagrindinių elementų kuriant stipresnę Europos sveikatos sąjungą. HERA, kuriai 2022–2027 m. laikotarpiu skirtas 6 mlrd. EUR biudžetas, siekia užkirsti kelią ekstremaliosioms sveikatos situacijoms, be kita ko, susijusioms su klimato kaita, jas nustatyti ir greitai į jas reaguoti. Jis veikia dviem režimais: Prieš prasidedant sveikatos krizei – pasirengimo etape – HERA glaudžiai bendradarbiaus su kitomis ES ir nacionalinėmis sveikatos agentūromis, pramonės atstovais ir tarptautiniais partneriais, kad pagerintų ES pasirengimą ekstremaliosioms sveikatos situacijoms. Susidarius ES lygmens ekstremaliajai visuomenės sveikatos situacijai, HERA greitai pereina prie ekstremaliųjų situacijų operacijų, greitai priima sprendimus ir aktyvuoja neatidėliotinas priemones.

Konkrečiomis sveikatos temomis ES farmacijos strategija (2023 m.) siekiama peržiūrėti farmacijos srities teisės aktus, kad būtų sugriežtinti rizikos aplinkai vertinimo reikalavimai ir vaistų vartojimo sąlygos, ir įvertinti mokslinių tyrimų pagal naujoviškų vaistų iniciatyvą rezultatus.

2023 m. birželio mėn. Komisijos komunikate dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą nurodoma, kad klimato kaita yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie psichikos sveikatos problemų sprendimo. Joje taip pat pabrėžiama, kad jaunimas yra labai susirūpinęs dėl klimato kaitos ir kad daugelis jų mano, jog jų ateitis yra bauginanti.

Europos agentūros ir institucijos klimato kaitos ir sveikatos srityse

Siekiant sustiprinti Europos apsaugą nuo infekcinių ligų, 2005 m. įsteigtas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). ECDC yra atsakingas už mokslinius įrodymus ir rizikos vertinimus, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, įskaitant ligas, susijusias su klimato kaita. Europos šalys Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui teikia savo stebėjimo sistemų duomenis. Pagal Reglamentą 2022/2371 ligų, apie kurias reikia pranešti ES lygmeniu ECDC, sąrašas bus atnaujintas, kad būtų galima laiku nustatyti ligas, įskaitant su klimato kaita susijusias ligas.  ECDC sukūrė Europos aplinkos ir epidemiologijos (E3) tinklą, kuris teikia tikralaikes meteorologinių sąlygų stebėsenos priemones, kad būtų galima įvertinti per vandenį plintančių ligų ir pernešėjų platinamų ligų riziką, taip pat kitas rizikos vertinimo priemones. Be to, ECDC ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) kartu koordinuoja „VectorNet“  veiklą, kuri dabar vykdoma trečią kartą (2019–2024 m.) ir kuri yra platforma, padedanti rinkti duomenis apie gyvūnų ir žmonių sveikatos užkrato pernešėjų užkrato pernešėjus ir patogenus. Ja sudaromos palankesnės sąlygos keistis duomenimis apie geografinį nariuotakojų ligų pernešėjų pasiskirstymą Europoje.

Europos aplinkos agentūra kartu su Europos Komisija valdo Europos klimato ir sveikatos observatoriją. Joje politikos formuotojams pateikiama patikima ir nepriklausoma informacija apie aplinką, įskaitant klimato kaitos keliamų pavojų tendencijas ir prognozes bei jų poveikį žmonių sveikatai.

2023 m. įsteigta tarpžinybinė Bendros sveikatos darbo grupė yrabendra penkių Europos Sąjungos agentūrų, turinčių techninius ir mokslinius įgaliojimus aplinkos tvarumo, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse, iniciatyva: EAA, ECDC, EFSA, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir Europos vaistų agentūra (EMA). Bendros sveikatos koncepcija grindžiamos tarpžinybinės darbo grupės veiksmų sistema (2024–2026 m.), be kita ko, siekiama pagerinti agentūrų gebėjimą geriau įvertinti klimato kaitos poveikį infekcinių ligų paplitimui vykdant bendrą veiklą ir keičiantis žiniomis.

Kitos ES agentūros, kurios vis labiau domisi klimato kaitos ir sveikatos temomis, yra Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND).

ES politikos sritys, turinčios papildomos naudos dėl klimato kaitos poveikio sveikatai

Daugelyje kitų ES politikos sričių netiesiogiai sprendžiamas su klimato kaita susijusio poveikio sveikatai klausimas. Pavyzdžiui, ES oro taršos mažinimo tikslai pagal Nulinės taršos veiksmų planą tiesiogiai padeda švelninti kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligų, kurias dar labiau apsunkina klimato kaita, poveikį. Tolesni veiksmai, kuriais siekiama reguliuoti pramoninius išmetamuosius teršalus ir transporto priemonių išmetamuosius teršalus, duos didelės papildomos naudos sveikatai. Iniciatyva „Renovacijos banga“ siekiama padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, pripažįstant, kad prastai izoliuotuose ir įrengtuose pastatuose gyvenantys žmonės žiemą dažniau patiria hipotermiją, o vasarą – karščio stresą, ypač jei jie priklauso pažeidžiamoms grupėms. 2024 m. priimtame Gamtos atkūrimo reglamente pabrėžiama, kad ekosistemų atkūrimas padeda siekti Sąjungos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų, ir nurodoma, kad valstybės narės užtikrina, kad bendras nacionalinis miesto žaliosios erdvės plotas ir miesto medžių lajų danga miestų ekosistemų teritorijose nesumažėtų. Bendros sveikatos koncepcija yra labai svarbi sprendžiant klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir žmonių sveikatos sankirtos klausimus. Siekiant sumažinti kylančias grėsmes sveikatai, susijusias su klimato kaita, labai svarbu stiprinti tarpsektorinį sveikatos, aplinkos ir žemės ūkio sektorių bendradarbiavimą.

Pagal 2023 m. sausio mėn. įsigaliojusią Direktyvą dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo valstybės narės turės nustatyti ypatingos svarbos subjektus iš įvairiems sektoriams, įskaitant sveikatos sektorių, skirtų esminių paslaugų sąrašo, įskaitant platinimą, gamybą, sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugų teikimą, ir imtis priemonių, kad padidintų jų atsparumą įvairioms grėsmėms, įskaitant riziką visuomenės sveikatai ar gaivalines nelaimes.

Sąjungos civilinės saugos mechanizmu siekiama stiprinti ES šalių ir 10 dalyvaujančių valstybių bendradarbiavimą, kad būtų pagerinta nelaimių prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas. Ji taiko bendrą požiūrį, kad būtų sutelktos pirmosios pagalbos teikėjų ekspertinės žinios ir pajėgumai, išvengta pagalbos teikimo pastangų dubliavimo ir užtikrinta, kad pagalba atitiktų nukentėjusiųjų poreikius, kai ekstremaliosios situacijos mastas viršija atskiros šalies reagavimo pajėgumus. Specializuotos grupės ir įranga gali būti skubiai mobilizuotos dislokuoti Europoje ir už jos ribų.

DSS pagrindų direktyvoje nustatytos priemonės, kuriomis skatinama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Ja skatinama užkirsti kelią bet kokiai profesinei rizikai, kuri gali kilti darbdavių darbo veikloje visose ekonominės veiklos srityse (viešojoje ar privačioje) ir kuri gali turėti įtakos jų darbuotojams ir trečiosioms šalims.

ES tvaraus finansavimo taksonomija siekiama sukurti sveikesnę ir klimato kaitos poveikiui atsparesnę gyvenamąją aplinką, daugiau privačių investicijų nukreipiant į aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos.

Investicijos į žinių plėtojimą ir įgyvendinimą

Programa „Europos horizontas“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa iki 2027 m. Ši programa, kuriai skirtas 95,5 mlrd. EUR biudžetas, skirta kovai su klimato kaita, padeda siekti JT darnaus vystymosi tikslų ir skatina ES konkurencingumą ir augimą. Ji suteikia daug finansavimo galimybių moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusiems su klimato kaitos poveikiu sveikatai, visų pirma pagal vadinamąją veiksmų grupę „Sveikata“. Šešiuose vykdomuose Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitos poveikiui sveikatai ir bendradarbiaujama Klimato ir sveikatos veiksmų grupėje, siekiant padidinti ES finansuojamų mokslinių tyrimų, susijusių su klimatu, sveikata ir politika, poveikį visuomenei ir politikai.

Kita svarbi programos „Europos horizontas“ dalis yra vadinamosios ES misijos (įsipareigojimai spręsti pagrindinius visuomenės uždavinius), kurios apima ES prisitaikymo prie klimato kaitos, įskaitant visuomenės transformaciją, misiją. Pagal ją, kuriai skirtas 673 mln. EUR biudžetas, daugiausia dėmesio skiriama paramai ES regionams, miestams ir vietos valdžios institucijoms, dedančioms pastangas didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui. Iki šiol misijos chartiją pasirašė 312 regionų ir vietos valdžios institucijų. Neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija siekiama skatinti teisingą pertvarką, kad būtų pagerinta žmonių sveikata ir gerovė, teikiant papildomą naudą, pavyzdžiui, geresnę oro kokybę ar sveikesnį gyvenimo būdą, pabrėžiant svarbų prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo ir sveikatos ryšį.

Europos Komisija šiuo metu rengia strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę klimato ir sveikatos srityje, atsižvelgdama į 2024 m. vasario mėn. įvykusioskonferencijos „Klimato kaitos poveikio sveikatai mokslinių tyrimų perspektyvos“rezultatus. Šia iniciatyva siekiama panaikinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir politikos įgyvendinimo, užtikrinant, kad naujos mokslinės įžvalgos virstų veiksmingomis visuomenės sveikatos intervencinėmis priemonėmis.

Informaciją apie mokslinių tyrimų projektus, finansuojamus pagal vykdomas ir ankstesnes ES bendrąsias programas, galima rasti Stebėsenos centro išteklių kataloge.