Vaikų sveikata

Pastebėtas poveikis

Pastaraisiais dešimtmečiais vaikai ir paaugliai visoje Europoje vis labiau kenčia nuo poveikio sveikatai, tiesiogiai susijusio su klimato kaita. Didėjantis karščio bangų intensyvumas ir dažnis prisidėjo prie dehidratacijos, šilumos smūgio ir paaštrėjusių jaunosios kartos kvėpavimo sutrikimų; vienas iš dviejų vaikų Europoje patiria bent 4–5 karščio bangas per metus (UNICEF, 2023 m.). Beveik pusė visų Europos miestų mokyklų yra vietovėse, kuriose gali pasireikšti miesto šilumos salų poveikis, o temperatūra yra bent 2 °C aukštesnė už regioninį vidurkį (Europos klimato ir sveikatos observatorija, 2022 m.). Visoje Europoje karščio bangų metu padaugėjo vaikų priėmimo į skubiosios pagalbos ligonines atvejų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir inkstų ligų atvejų, taip pat karščio ir šilumos smūgio atvejų (Xu et al., 2014). Pavyzdžiui, 2018 m. Jungtinėje Karalystėje nuo šilumos smūgio iš viso mirė 52 vaikai (Forsyth & Solan, 2022).

Dėl padidėjusių potvynių vaikams taip pat kyla didesnė aukų, per vandenį plintančių ligų ir poveikio psichikos sveikatai rizika (EAA, 2024 m.). Europoje maždaug viena iš dešimties mokyklų yra vietovėse, kuriose gali kilti potvynių (Europos klimato ir sveikatos observatorija, 2022 m.). Be to, vaikai, žaidžiantys sausose salpose, sukėlė infekcijas nuo tokių parazitų kaip Cryptosporidium (Gertler et al., 2015). Be to, prasta oro kokybė, kurią iš dalies lėmė išaugę miškų gaisrai ir karščio bangos, pablogino vaikų kvėpavimo sąlygas, pvz., astmą Europoje. 2010–2019 m. Europoje dėl priežasčių, susijusių su oro tarša, mirė maždaug 5 839 kūdikiai (iki vienerių metų) (UNICEF, 2024 m.), o maždaug trečdalis Europos vaikų astmos atvejų gali būti siejami su oro tarša (Nieuwenhuijsen et al., 2023 m.). Žiedadulkių padidėjimas dėl šiltesnės temperatūros taip pat padidino su alergija susijusias sveikatos problemas, dar labiau paveikdamas vaikų sveikatą ir gerovę (Beck et al., 2013). Klimato kaita taip pat turėjo įtakos infekcinių ligų pasiskirstymui Europoje. Daugelyje Europos šalių dėl išsiplėtusių ir pakitusių buveinių ir užsitęsusio erkių, uodų ir kitų užkrato pernešėjų aktyvumo sezono, kurį daugiausia lemia šiltesnis klimatas, pastebimai padaugėjo Laimo ligos (Shafquat et al., 2023 m.), erkinio encefalito, taip pat uodų platinamų ligų, pavyzdžiui, dengės karštligės ir Vakarų Nilo karštligės, atvejų net tose vietovėse, kurios anksčiau buvo laikomos mažos rizikos (Semenza ir Suk, 2018 m.). Kadangi vaikai turi mažiau išsivysčiusią imuninę sistemą, kai kurioms ligoms taip pat yra didesnė rizika susirgti sunkesne ar net mirtina liga.

Kritulių tendencijų pokyčiai ir dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai lėmė nepakankamą derlių ir mažesnį žemės ūkio našumą kai kuriose Europos dalyse. Nors Europos vidaus prekyba užkerta kelią itin dideliam maisto trūkumui vietoje, dėl sumažėjusio maisto prieinamumo didėja maisto kainos ir mažėja galimybės gauti sveiko ir maistingo maisto, ypač mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms (EEA, 2024). Tai turi įtakos vaikų mitybai, taigi ir jų kognityviniam vystymuisi, gebėjimui mokytis ir dirbti mokykloje, taip pat bendrai sveikatai.

Europos jaunimas patiria psichologinį poveikį dėl klimato kaitos – pranešama apie padidėjusį nerimą, depresiją ir su stresu susijusius sutrikimus, susijusius su su klimatu susijusiomis nelaimėmis. Trijų Europos šalių jaunimo apklausoje daugiau kaip 50 proc. teigė jaučiantys liūdesį, nerimą, pyktį, bejėgiškumą ir kaltę, o daugiau kaip 30 proc. teigė, kad šie jausmai dėl klimato kaitos neigiamai paveikė jų kasdienį gyvenimą ir gebėjimą veikti (Hickman et al., 2021).

Numatomas poveikis

Kadangi klimatas ir toliau keičiasi, prognozuojama, kad pavojus vaikų ir paauglių sveikatai toliau didės. Tikimasi, kad jaunų gyventojų sužalojimai, žūtys ir psichikos sveikatos problemos, susijusios su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, pavyzdžiui, karščio bangomis, audromis ir potvyniais, didės, nes numatoma, kad šie reiškiniai suintensyvės ir padaugės (pvz., Amengual et al., 2014). 2020 m. Europoje gimę vaikai patirs maždaug 4 kartus daugiau ekstremalių reiškinių, ypač karščio bangų, palyginti su 1960 m. gimusiais vaikais (Thiery et al., 2021). Iki 2050 m. visi Europos vaikai kasmet patirs 4–5 karščio bangas ir susijusius pavojus sveikatai (UNICEF, 2023 m.). Ateityje kvėpavimo takų ligas paaštrins ilgesni ir intensyvesni žiedadulkių sezonai (Rasmussen et al., 2017). Atsižvelgiant į nuolatinius klimato pokyčius, tikimasi, kad daugiau vaikų patirs pernešėjų platinamas ligas, kurios anksčiau buvo nedažnos jų regionuose, nes uodai, erkės ir smiltainiai klestės platesnėse ir šiauresnėse vietovėse (Semenza and Suk, 2018). Be to, dėl pakitusių oro sąlygų didėja per vandenį ir maistą plintančių ligų rizika, taip pat prastos mitybos rizika, nes daromas poveikis vandens kokybei ir maisto gamybai (pvz., Semenza et al., 2017; EAA, 2024 m.). Jaunimui kyla didesnė rizika susirgti nerimo, depresijos ir potrauminio streso sutrikimais, kurie, kaip tikimasi, sukels susierzinimą dėl klimato kaitos poveikio, pavyzdžiui, gyventojų perkėlimo, bendruomenių naikinimo, artimųjų praradimo, švietimo sutrikimų ir socialinio nestabilumo (Clayton et al., 2023).

Politiniai sprendimai

Norint sumažinti su klimatu susijusią riziką vaikų sveikatai, reikia imtis skubių ir į vaikus orientuotų veiksmų, kad sveikatos priežiūros ir paramos sistemos būtų pritaikytos pažeidžiamiausiems visuomenės nariams apsaugoti. 2022 m. Europos Sąjungos Taryba priėmė Rekomendaciją dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi. Keliais ES finansuojamais projektais buvo remiamas gamtos procesais pagrįstų sprendimų, kuriais siekiama vaikų lankomas erdves, pavyzdžiui, mokyklas ar žaidimų aikšteles, paversti vėsiomis salomis, kad būtų galima kovoti su šilumos poveikiu, įgyvendinimas (pvz., programa OASIS arba projektas „myBUILDINGisGREEN“). Kiti projektai (pvz., SINPHONIE)padėjo parengti rekomendacijas dėl vaikų gerovės ir įgyvendinti technologinius sprendimus, kuriais siekiama sumažinti oro taršos poveikį mokyklose. Didesnis informuotumas yra labai svarbus mažinant nelaimių riziką. Tokiais projektais kaip „WATERCARE“ arba „Hull Children’s Flood“ siekiama didinti informuotumą apie potvynius ir vandens kokybės riziką vaikams ir jaunimui, daugiausia pasitelkiant švietimo modulius, praktines laboratorijas ar interneto platformas. Konkrečių priemonių, skirtų vaikų informuotumui didinti, pavyzdžiai: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) priemonių rinkinys dėl pernešėjų platinamų ligų ir Nyderlandų sveikatos priežiūros institucijų šviečiamasis žaidimasapie erkes ir Laimo ligą. Skiepijimas yra labai veiksminga apsauga nuo erkinio encefalito (TBE). Tačiau rekomendacijos dėl TBE vakcinų, įskaitant vaikams skirtas vakcinas, įvairiose Europos šalyse labai skiriasi. Austrija ir Šveicarija yra vienintelės šalys, turinčios nacionalines visuotines skiepijimo programas, o kitos Europos šalys savo rekomendacijas grindžia tokiais veiksniais kaip rizikos sritys ar profesinis poveikis (Steffen, 2019; Erber ir Schmitt, 2018 m.).