All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesKlimato kaita daro poveikį visiems europiečiams, tačiau jos poveikis jaučiamas nevienodai. Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščios moterys ir asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, o socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančios grupės taip pat yra ypač pažeidžiamos. Šiems skirtumams šalinti reikia atsparios infrastruktūros, patikimos sveikatos priežiūros sistemos parengties ir tikslinių prisitaikymo priemonių, kuriomis pirmenybė būtų teikiama pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir jos būtų apsaugotos.
Klimato kaita daro poveikį visiems europiečiams, tačiau poveikio lygis įvairiose visuomenėse skiriasi. Vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščios moterys ir asmenys, turintys esamų sveikatos sutrikimų, yra vieni iš tų, kuriems kyla didžiausia rizika patirti su klimatu susijusį poveikį sveikatai. Socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esantys gyventojai, įskaitant turinčius mažesnes pajamas, išsilavinimą ar galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat susiduria su didesniu pažeidžiamumu, nes jie gali turėti mažiau pajėgumų prisitaikyti prie su klimatu susijusios rizikos arba atsigauti po jos. Lauko darbuotojai ir žmonės, gyvenantys tankiai pastatytose miesto teritorijose, kur šilumos salos gali pakelti vietos temperatūrą keliais laipsniais, taip pat yra pažeidžiami.
Karščio bangos yra didžiausia ir plačiausiai paplitusi su klimatu susijusi grėsmė sveikatai Europoje (EAA, 2024 m.). Ekstremalaus karščio reiškinių dažnis, trukmė ir intensyvumas didėja, o tai prisideda prie dešimčių tūkstančių perteklinių mirčių per pastarąsias vasaras (EAA, 2024 m.). Be to, daugelis ligoninių, mokyklų ir sveikatos priežiūros įstaigų yra zonose, kuriose yra didelė karščio arba potvynių rizika – apie 46 proc. ligoninių ir 43 proc. mokyklų yra vietovėse, kuriose temperatūra yra bent 2 °C aukštesnė nei jų apylinkėse, o maždaug 10 mokyklų ir 11 proc. ligoninių yra regionuose, kuriuose didelė potvynių rizika (Europos klimato ir sveikatos observatorija, 2022 m.). Pietų ir Vidurio Europa, įskaitant tokias šalis kaip Italija, Graikija ir Ispanija, yra ypač paveiktos šilumos poveikio, gyventojų senėjimo ir aukštų urbanizacijos rodiklių derinio.
Su klimatu susijusios apšvitos dažnai sutampa su socialine nelygybe, o tai reiškia, kad jau ir taip nepalankioje padėtyje esantiems asmenims tenka neproporcingai didelė rizikos sveikatai dalis. Prisitaikymo priemonėmis dažnai neatsižvelgiama į šiuos skirtumus arba nepasiekiamos grupės, kurioms labiausiai reikia pagalbos (EAA, 2025 m.). Kadangi Europos gyventojai ir toliau senėja, o miestų teritorijos plečiasi, vis skubiau reikia spręsti pažeidžiamų grupių poveikio klausimą. Esminiai žingsniai yra sveikatos sistemos parengties stiprinimas, pastatų ir infrastruktūros atsparumo didinimas ir socialinio pažeidžiamumo integravimas į prisitaikymo prie klimato kaitos planavimą. Miestų žaliųjų erdvių stiprinimas, prieinamų vėsinimo galimybių suteikimas ir išteklių nukreipimas į mažas pajamas gaunančias ir marginalizuotas bendruomenes bus labai svarbūs siekiant sumažinti nevienodą poveikį ir apsaugoti sveikatą kintančiame klimate.
Susiję ištekliai
Nuorodos
Language preference detected
Do you want to see the page translated into ?


