All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesPagrindinės gairės
- Žemės naudojimo planavimas yra svarbi atsparumo klimato kaitai didinimo vietos ir regionų lygmenimis priemonė. Sprendimai dėl to, kur ir kaip plėtojama žemė, gali padėti išvengti naujos su klimatu susijusios rizikos ir sumažinti pažeidžiamumą dėl potvynių, miškų gaisrų, nuošliaužų, karščio ir kitų su klimatu susijusių pavojų. Planavimo priemonės, pavyzdžiui, teritorijų planai, zonavimo ir plėtros reikalavimai, gali padėti nukreipti naują plėtrą nuo didelės rizikos zonų ir užtikrinti, kad ateityje plėtojant būtų atsižvelgiama į kintančias klimato sąlygas.
- Klimatui atsparus žemės naudojimo planavimas gali būti naudingas žmonėms, gamtai ir ekonomikai. Saugant ir atkuriant natūralias teritorijas, ribojant dirvožemio sandarinimą ir integruojant žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą galima sumažinti su klimatu susijusią riziką, kartu remiant biologinę įvairovę, vandentvarką ir sveikas ekosistemas. Šie metodai taip pat padeda siekti platesnių ES tikslų pagal Gamtos atkūrimo reglamentą ir 2030 m. dirvožemio strategiją.
- Žemės naudojimas ir teritorijų planavimas suteikia svarbių galimybių integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos į ilgalaikius vystymosi sprendimus. Skirstydamos žemę, nustatydamos zonas, plėtros reikalavimus ir saugodamos bei atkurdamos ekosistemas, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos gali nukreipti plėtrą nuo vietovių, kuriose gali kilti pavojus, apsaugoti gamtos išteklius ir sukurti erdvę gamtos procesais pagrįstiems sprendimams. Tai vis labiau aktualu platesnei ES politikai: Gamtos atkūrimo reglamente reikalaujama, kad valstybės narės atkurtų nualintas ekosistemas ir padidintų jų atsparumą. 2030 m. dirvožemio strategija siekiama sumažinti žemės užėmimą ir apsaugoti geros būklės dirvožemio funkcijas.
- Dalyvaujamasis ir įtraukus planavimas gali dar labiau sustiprinti prisitaikymą prie klimato kaitos. Įtraukus piliečius, bendruomenes ir kitus suinteresuotuosius subjektus, vietos žinios gali būti įtrauktos į erdvinių sprendimų priėmimo procesą, padėti nustatyti skirtingus poreikius ir pažeidžiamumą ir užtikrinti paramą ilgalaikiams atsparumo didinimo veiksmams.
Kodėl prisitaikymas prie klimato kaitos yra svarbus žemės naudojimo planavimo sektoriui
Europa yra vienas intensyviausiai naudojamų žemynų pasaulyje – iki 80 proc. jos žemės formuoja žmogaus veikla, įskaitant gyvenvietes, infrastruktūrą, žemės ūkį ir miškininkystę. Žemės paklausa toliau auga: 2025 m. Europos aplinkos teminė žemės naudojimo ir žemės užėmimo analizė rodo, kad 2005–2023 m. gyvenviečių plotas ES padidėjo maždaug 13 proc. Miestų plėtra ir žemės užėmimas gali suskaidyti buveines, užsandarinti dirvožemį ir sumažinti natūralias funkcijas, pavyzdžiui, vandens sulaikymą, anglies dioksido saugojimą ir apsaugą nuo potvynių ir karščio.
Klimato kaita didina spaudimą, nes didėja rizika, susijusi su tokiais pavojais kaip potvyniai, sausros, vandens trūkumas, karščio stygius ir kitas su klimatu susijęs poveikis. Sprendimai, kur ir kaip vyksta plėtra, gali turėti įtakos būsimam poveikiui ir pažeidžiamumui. Todėl informacijos apie klimatą įtraukimas į sprendimus dėl žemės naudojimo gali padėti išvengti naujos rizikos ir užtikrinti, kad pastatai, infrastruktūra ir bendruomenės būtų geriau pasirengę būsimoms klimato sąlygoms.
Išsamesnė informacija
Išorinės nuorodos
Language preference detected
Do you want to see the page translated into ?









