Alpių erdvė

Regiono šalys

Alpių kosmoso programos bendradarbiavimo sritis apima Alpes ir jas supančias žemumas, jungiančias labai skirtingus regionus, apimančius visą Šveicarijos, Austrijos, Lichtenšteino ir Slovėnijos teritoriją, vakarines Prancūzijos dalis, pietines Vokietijos dalis ir šiaurinius Italijos regionus. 2021–2027 m. INTERREG programos bendradarbiavimo sritis apima visą 2014–2020 m. INTERREG programos sritį ir dar septynis Vokietijos regionus. Žemėlapį, kuriame lyginamos senosios ir naujosios sienos, galima rasti čia.

Politikos sistema

1.     Tarptautinio bendradarbiavimo programa

2021–2027 m. INTERREG Alpių erdvės programa (kurią ES Komisija priėmė 2022 m. gegužės 5 d.) siekiama skatinti darnaus ekonomikos vystymosi integraciją, visuomenės gerovę ir išskirtinio jos pobūdžio išsaugojimą. Pagal ją remiami tarpvalstybiniai bendradarbiavimo projektai ir sudaromos palankesnės sąlygos bendriems tarpvalstybiniams sprendimams.

Programoje nustatyti keturi prioritetai:

• 1 prioritetas. Atsparus klimato kaitai ir žaliasis Alpių regionas
• 2 prioritetas. Neutralaus anglies dioksido poveikio ir ištekliams jautrus Alpių regionas
• 3 prioritetas. Inovacijos ir skaitmeninimas, kuriais remiamas žaliasis Alpių regionas
• 4 prioritetas Bendrai valdomas ir plėtojamas Alpių regionas

Klimato kaita ne kartą įvardyta kaip pagrindinė varomoji jėga ir konkretus iššūkis Alpėms. Prisitaikymas prie klimato kaitos yra 1 prioriteto tikslas, susijęs su konkrečiu tikslu: „Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevencijos bei atsparumo skatinimas, atsižvelgiant į ekosistemomis grindžiamus metodus“. Pagal šią programą remiamos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, daugiausia dėmesio skiriant Alpių regiono gamtinių, ekonominių ir visuomeninių sistemų tarpusavio sąsajoms. Išsamiai programa skatina: 1) pasirengimo ir prisitaikymo sprendimai ir bandomieji projektai, 2) sprendimai ir bandomieji projektai, kuriais siekiama panaikinti atotrūkį tarp klimato srities mokslinių tyrimų ir praktinio įgyvendinimo, 3) žinių perdavimo iniciatyvos ir 4) konkretaus klimato kaitos poveikio matavimo ir stebėsenos metodika ir priemonės. Pagal programą taip pat remiami su klimato kaita glaudžiai susiję rizikos prevencijos ir atsparumo nelaimėms veiksmai.

Siekiant padėti kurti neutralaus anglies dioksido poveikio ir klimato kaitos poveikiui atsparią teritoriją, didinamas šios programos ir EUSALP strategijos tikslų suderinamumas. Pagal 4 prioritetą programa siekiama „stiprinti valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus įgyvendinti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas, taip pat kitas teritorines strategijas“. Šiuo atžvilgiu pagal programą remiamas „sprendimų, skirtų stiprinti bendradarbiavimo ir organizavimo procesus EUSALP valdymo struktūroje, rengimas ir įgyvendinimas“.

2014–2020 m. laikotarpiu (INTERREG V B) klimato kaita, nors ir įvardyta kaip pagrindinė varomoji jėga ir konkretus iššūkis Alpėms, buvo įtraukta ne į konkrečius tikslus, o kaip horizontali tema ir klausimas, kuris turi būti integruotas į kiekvieną projektą. Prisitaikymas prie klimato kaitos kaip kompleksinis klausimas buvo aiškiai paminėtas pagal 3 prioritetą „Gyvybinga Alpių erdvė“, kuriuo siekiama gerinti aplinkos apsaugą ir išteklių naudojimo efektyvumą. 2014–2020 m. programa taip pat buvo remiamas ES Alpių regiono strategijos procesas, įskaitant jos 8 veiksmų grupę dėl rizikos valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos. Ji finansavo savo valdymo struktūrą įgyvendindama projektą „AlpGov“, taip pat reikalaudama reguliariai teikti projektų paraiškas, kad būtų atsižvelgta į teminių EUSALP darbo organų prioritetus ir remiama jų veikla.

2.     Makroregioninės strategijos

ES strategija dėl Alpių regiono (EUSALP) grindžiama bendra Alpių valstybių ir regionų iniciatyva, kuria siekiama stiprinti jų bendradarbiavimą ir veiksmingiau spręsti bendras problemas. Ji apima septynias šalis (Austriją, Prancūziją, Italiją, Vokietiją, Slovėniją, Lichtenšteiną ir Šveicariją) ir 48 regionus. Jis apima šiek tiek didesnį plotą nei ASP. EUSALP siekiama spręsti Alpių regionui būdingus uždavinius, kaip antai vystymosi ir aplinkos apsaugos pusiausvyros užtikrinimas, konkurencingumo didinimas ir teritorinių skirtumų mažinimas.

Prisitaikymas prie klimato kaitos yra viena iš dviejų pagrindinių 8 veiksmų grupės (Rizikos valdymo veiksmų grupė) temų. Bendras dabartinio vidutinio laikotarpio darbo plano (iki 2019 m. vidurio) tikslas – nustatyti, analizuoti ir stiprinti valdymo mechanizmus gamtinių pavojų valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse, įskaitant didesnį abiejų politikos sričių suderinamumą. Planuojami rezultatai – tyrimai, gerosios patirties pavyzdžiai ir politikos stiprinimo galimybės, susijusios su rizikos valdymu, prisitaikymo prie klimato kaitos valdymu, prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo integravimu. Šiais rezultatais siekiama sudaryti sąlygas veiksmingesniems ir geriau suderintiems valdymo metodams Alpių makroregione. Kitas veiklos grupės tikslas – įdiegti, tobulinti ir prižiūrėti tarpvalstybinį internetinį portalą CAPA – Alpių prisitaikymo prie klimato kaitos platformą. 2016–2019 m. ir 2020–2022 m. laikotarpiu CAPA buvo finansuojamas pagal INTERREG Alpių erdvės projektus „AlpGov 1“ ir „AlpGov 2“ (ESAlpių regiono strategijos Alpių valdymo mechanizmų įgyvendinimas).

EUSALP veiksmų plane, be kita ko, raginama parengti Alpių regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir veiksmų planą, grindžiamus išsamiu pažeidžiamumo vertinimu ir atitinkančius esamas nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymas prie jos taip pat yra susiję su ekologinėmis sąsajomis ir gamtos ištekliais, įskaitant vandens ir dirvožemio valdymą. Su prisitaikymu prie klimato kaitos susiję tarpsektoriniai klausimai (pvz., žalioji infrastruktūra, sausros, vandens paklausa ir pasiūlos valdymas) tam tikru mastu sprendžiami atitinkamų veiklos grupių veikla.

Kai kurios Alpių regiono sritys iš dalies sutampa su kitais makroregionais, kurių strategijose gali būti svarbios informacijos. Tai Dunojaus makroregionas ir Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionas.

3.     Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

1991 m. priimta Alpių konvencija yra Alpių šalių (Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lichtenšteino, Monako, Slovėnijos ir Šveicarijos) ir ES tarptautinė sutartis dėl Alpių darnaus vystymosi ir apsaugos. Galutinis Alpių konvencijos tikslas – plėtoti bendrą Alpių paveldą ir išsaugoti jį ateities kartoms vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuriame dalyvautų nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos.

Pagal Alpių konvenciją (2019 m.) deklaracijoje „Neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparios Alpės2050 m.“ (Insbruko deklaracijoje)dar kartą patvirtinamas tikslas siekti Alpių poveikio klimatui neutralumo ir atsparumo klimato kaitai iki 2050 m., laikantis Europos ir tarptautinių nuostatų. Be to, kova su klimato kaita yra vienas iš šešių 2017–2022 m. daugiametės darbo programos prioritetų. Konvencijos Susitariančiosios Šalys, stebėtojai ir teminiai darbo organai reguliariai nagrinėja įvairius sektorius apimančius prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus. Jie parengė įvairių konkrečių tarpvalstybinio lygmens rezultatų, įskaitant pareiškimus ir gaires, praktinius seminarus ir eksperimentinius projektus, dažnai prisidėdami prie Klimato veiksmų plane nustatytų veiksmų įgyvendinimo. Pagal Konvenciją 2016 m. įsteigta Alpių klimato valdyba (AKV) parengė Alpių klimato politikos tikslo įgyvendinimo sistemą iki 2050 m. ir Klimato politikos veiksmų planą 2.0. Bendras šio plano tikslas – paversti Alpes neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atspariu regionu (žr. skirsnį apie prisitaikymo strategijas ir planus).

Konvencija turi nusistovėjusį tarpvalstybinį stebėtojų tinklą, kurį sudaro daug atitinkamų vyriausybinių ir nevyriausybinių skėtinių organizacijų, veikiančių Alpių konvencijos veiklos srityse,^įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos.

Alpių konvencija ir EUSALP organai prisideda prie tarptautinio žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos kūrimo ir perdavimo. Akivaizdūs Alpių konvencijos darbo rezultatų pavyzdžiai: „Alpiųstrategija dėl prisitaikymo prie klimato kaitos gamtinių pavojų srityje“(2013 m.), „Prisitaikymoprie klimato kaitos vietos lygmeniu Alpėse gairės“(2014 m.), „Suvestinėataskaita „Apžvalgos apžvalga kaip pagrindas Alpių klimato tarybos veiklai apibrėžti“ (2017 m., atnaujinta 2019 m.), ataskaita „SausrosAlpių regione“. Patirtis, požiūriai ir bendri uždaviniai“(2018 m.) ir 7-ąją ataskaitą „Alpių padėtis. Gamtinių pavojų rizikos valdymas (2019 m.).

4.      Prisitaikymo strategijos ir planai

Alpių klimato politikos tikslo įgyvendinimo sistemą iki 2050 m. parengė Alpių klimato taryba (ACB), o 2019 m. ji buvo patvirtinta XV Alpių konferencijoje. Joje nustatyti konkretūs tikslai dešimtyje skirtingų Alpių konvencijos veiklos sektorių ir dviejose horizontaliosiose ir (arba) horizontaliosiose veiklos srityse. Taikant integruotą požiūrį didinama Alpių bendradarbiavimo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje pridėtinė vertė. Atsižvelgdama į tai, AKI atnaujino Klimato veiksmų planą (iš pradžių parengtą 2009 m.), kuris apima tiek prisitaikymą prie klimato kaitos, tiek jos švelninimą. Naujajame Klimato veiksmų plane 2.0 pirmenybė teikiama konkrečioms priemonėms, kuriomis siekiama įgyvendinti Alpių klimato politikos tikslo įgyvendinimo sistemą iki 2050 m., daugiausia dėmesio skiriant vidutinės trukmės laikotarpiui (nuo penkerių iki dešimties metų). Jame siūlomi išsamūs dešimties sektorių įgyvendinimo būdai, parengti kartu su suinteresuotaisiais subjektais ir Alpių konvencijos teminiais darbo organais. AGS stebi bendrą trajektorijų įgyvendinimą ir reguliariai praneša apie pasiekimus. Sukurta Bendrijos platforma („Alpių klimatas 2050 m.“),kuria užtikrinamas ryšys tarp 2050 m. klimato tikslų sistemos įgyvendinimo ir tikslų.

2014–2020 m. finansuotų projektų pavyzdžiai

Pagal INTERREG ALPS finansuojamu projektu „AlpGov2“ (2020–2022 m.) stiprinamos EUSALP valdymo struktūros ir mechanizmai, atsižvelgiant į visas jos veiksmų plano temas ir tęsiant ankstesnę programą „AlpGov 1“.

„GoApply“ (Daugiamatis prisitaikymo prie klimato kaitos valdymas formuojant politiką ir praktikoje, 2016–2019 m.) atsirado tiesiogiai iš tarptautinio politikos formuotojų tinklo, kurį inicijavo „C3-Alps“ (2007–2013 m.). „GoApply“ reaguoja į iššūkius, kliūtis ir spragas, susijusius su daugiapakopiu valdymu, su kuriais šiuo metu susiduria visos Alpių regiono šalys, siekdamos praktiškai įgyvendinti savo nacionalines prisitaikymo strategijas. Projektu buvo siekiama stiprinti prisitaikymo prie klimato kaitos valdymo ir įgyvendinimo gebėjimus įvairiais lygmenimis ir sektoriuose. Rezultatai pateikiami šalių (Austrijos, Vokietijos, Italijos, Šveicarijos) ataskaitose ir apibendrinami tarpvalstybinėje apibendrinamojoje ataskaitoje. Ataskaitoje pateikiama žinių bazė, skirta geresniam daugiapakopiam prisitaikymo prie klimato kaitos Alpių regione valdymui, ir sėkmės veiksnių, kliūčių, įgytos patirties, gerosios patirties pavyzdžių ir tobulinimo galimybių rinkinys.

ALPTREES (Tvarus nevietinių medžių naudojimas ir valdymas Alpių regione, 2019–2022 m.) padeda stiprinti tausų gamtos išteklių naudojimą prognozuojant dabartinį ir galimą nevietinių medžių pasiskirstymą pagal klimato kaitos scenarijus. Tikimasi, kad įgyvendinant projektą bus parengtos techninės gairės dėl prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimų priėmimo priemonių ir planavimo, siekiant užtikrinti žaliosios infrastruktūros, biologinės įvairovės funkcijų ir ekosisteminių paslaugų ateitį visoje EUSALP teritorijoje.

Alpių erdvė taip pat gali remtis didele tarptautinio bendradarbiavimo projektų, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos, finansuotų ankstesniu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, patirtimi, pavyzdžiui, CLISP, AdaptAlp arba C3-Alps projektų atveju.