Gamtos procesais pagrįsti sprendimai

Pagrindinės gairės

• Gamtos procesais pagrįstus sprendimus Europos Komisija apibrėžia kaip „gamtos įkvėptus ir remiamus sprendimus, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, kartu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda didinti atsparumą. Tokie sprendimai suteikia miestams, kraštovaizdžiams ir jūrų kraštovaizdžiams daugiau ir įvairesnių gamtos ir gamtos ypatybių bei procesų, taikant prie vietos sąlygų pritaikytas, efektyviai išteklius naudojančias ir sistemines intervencines priemones.“ Gamtos procesais pagrįsti sprendimai turi būti naudingi biologinei įvairovei ir padėti teikti įvairias ekosistemines paslaugas.
• 2022 m. kovo mėn. penktojoje JT aplinkos asamblėjoje (UNEA 5) Jungtinės Tautos susitarė dėl rezoliucijos dėl gamtos procesais pagrįstų sprendimų, kuri turi daug panašumų su Europos Komisijos apibrėžtimi.
• Gamtos procesais pagrįsti sprendimai pripažįstami kaip daugiafunkciai sprendimai, kurie dažnai duoda didesnę papildomą naudą nei tradicinės techninės priemonės. 2021 m. atnaujintoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje daug dėmesio skiriama ekosisteminiams metodams, visų pirma gamtos procesais pagrįstiems sprendimams. Todėl atitinkamos ES politikos sistemos yra ne tik ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, bet ir Žaliosios infrastruktūros strategija bei Biologinės įvairovės strategija. Šiuo atžvilgiu ypač svarbūs su ekosistemų atkūrimu susiję tikslai.
• Siekiant įgalinti regionų ir vietos valdžios institucijas ir suinteresuotųjų subjektų bendruomenes nustatyti ir įgyvendinti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, reikia stiprinti gebėjimus ir dalytis žiniomis. Šiuo tikslu ES lygmeniu sukurtos kelios svarbios informacinės platformos. Regioninės iniciatyvos toliau remiamos pagal specialias ES finansavimo schemas ir tinklų kūrimo iniciatyvas, įskaitant ES prisitaikymo prie klimato kaitos misiją.

Gamtos procesais pagrįstų sprendimų potencialas prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ir veiksmų srityje

Ekosisteminiu prisitaikymu daugiausia dėmesio skiriama ekosistemų atkūrimui ir ekosisteminių paslaugų gerinimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo neigiamo klimato kaitos poveikio. Kadangi klimato kaitos poveikis tampa akivaizdesnis, pvz., sausros, potvyniai ar ekstremalios temperatūros, prisitaikymo priemonių poreikis didėja. Klimato kaita daro poveikį daugeliui Europos sektorių ir regionų. Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apima įvairius ekosisteminius metodus, kuriais siekiama didinti atsparumą klimato kaitai. NbS paprastai yra orientuota į suinteresuotuosius subjektus ir pritaikyta regioninėms sąlygoms (6-ojiTarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita; ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija). EAA ataskaitoje dėl NbS Europoje pateikiama išsami įvairių NbS koncepcijų ir jų taikymo politikos sektoriuose apžvalga.  NbS yra viena iš penkių pagrindinių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, nurodytų valstybių narių savanoriškai teikiamose prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ataskaitose.

NbS paprastai apima pakrančių zonų apsaugą, šlapynių atkūrimą, upių ir (arba) salpų atkūrimą, agrarinę miškininkystę, gamtiškąją miškininkystę, miestų (priemiesčių) žalinimą ir dirvožemio apsaugą. Taigi NbS gali teikti tokias paslaugas kaip erozijos kontrolė, sausrų ir potvynių prevencija, anglies dioksido sekvestracija, vėsinimas ir miškų gaisrų prevencija. Moksliniai šios daugialypės naudos įrodymai ir praktinė patirtis Europoje sparčiai plečiasi, remiami pagal ES programą „Horizontas 2020“ ir programos „Europos horizontas“ finansuojamus mokslinių tyrimų projektus.

NbS veiksmingumas labai priklauso nuo vietos aplinkybių. Techniniai standartai, bendradarbiavimu grindžiamas valdymas, žinių perdavimas, gebėjimų stiprinimas ir pakankamas finansavimas pagerins jų įgyvendinimą. Labai svarbu įtraukti vietos suinteresuotuosius subjektus.

Klimato kaita gali daryti poveikį atkurtoms ekosistemoms, pavyzdžiui, durpynams ir miškams, todėl ilgainiui NbS gali tapti mažiau veiksminga. Todėl NbS projektai turėtų būti rengiami remiantis į ateitį orientuotais numatomo klimato kaitos poveikio tyrimais.

Politikos sistema

Pasauliniu lygmeniu JT Biologinės įvairovės konvencijoje aiškiai remiami ekosisteminiai metodai, kuriais nustatomi susiję tikslai ir neseniai priimamos savanoriškos jų rengimo ir veiksmingo įgyvendinimo gairės. Be to, 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje skatinami ekosistemomis grindžiami atsparumo didinimo ir nelaimių rizikos mažinimo metodai.

Įgyvendindama Europos žaliąjį kursą Europos Komisija priėmė 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, kurioje pripažįstama, kad gamtos atkūrimas yra svarbus indėlis tiek į klimato kaitos švelninimą, tiek į prisitaikymą prie jos, taip pat skatinama jį integruoti į miestų planavimą. 2022 m. birželio 22 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisiškai privalomų ES gamtos atkūrimo tikslų, kuriais siekiama didinti biologinę įvairovę, švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms ir sumažinti jų poveikį.

Neseniai atnaujintoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje daug dėmesio skiriama NbS kaip kompleksiniam prioritetui. Jų įgyvendinimas, pavyzdžiui, yra labai svarbus integruotam upių baseinų valdymui pagal Vandens pagrindų direktyvą.

Didelio masto NbS atlieka svarbų vaidmenį skatinant Potvynių direktyvoje nurodytą solidarumo principą, nes joms reikia strategijų, kuriomis būtų sprendžiamas žemės valdymo tarpvalstybiniuose kraštovaizdžiuose ar jurisdikcijose klausimas, įtraukiant daug įvairių subjektų ir suinteresuotųjų subjektų.

2019 m. žaliosios infrastruktūros strategijos peržiūroje pabrėžiama ekonominė, socialinė ir kita papildoma nauda, kurią teikia žalioji infrastruktūra ir ekosisteminiai sprendimai. Dviejuose rekomendaciniuose dokumentuose dėl ekosisteminių paslaugų ir žaliosios Iinfrastruktūros daugiausia dėmesio skiriama ES lygmens žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros įgyvendinimui sprendimus priimantiems asmenims: ES rekomendacinį dokumentą dėl strateginės programos ir ES rekomendacinį dokumentą dėl ekosistemų ir jų paslaugų integravimo į sprendimų priėmimo procesą.

Žinių bazės tobulinimas

EAA ataskaitoje „NbS sprendimai Europoje“ nagrinėjama, kaip NbS gali padėti užkirsti kelią blogiausiam klimato kaitos poveikiui ir biologinės įvairovės bei ekosistemų nykimui. Šiame leidinyje pateikiama naujausia ir savalaikė NbS analizė, kartu nustatant žinių spragas ir likusias problemas, trukdančias platesniam įgyvendinimui vietos lygmeniu. Be to, IUCN parengė pasaulinį NbS standartą ir teikia NbS priemones klimato kaitos problemai spręsti.

Pagal NbS skėtis patenka į žaliosios infrastruktūros koncepciją. ES valstybės narės vykdė įvairią veiklą, susijusią su nacionaline politikos sistema, žaliosios infrastruktūros įtraukimu į sektorių politiką, žinių bazės stiprinimu ir konkrečių žaliosios infrastruktūros projektų įgyvendinimu.  Šią informaciją galima rasti Europos biologinės įvairovės informacinėje sistemoje(BISE).

Pagal ES finansuojamą programą „Horizontas 2020“ buvo dedamos didelės bendradarbiavimo pastangos siekiant suteikti specialistams išsamią NBS poveikio vertinimo sistemą ir patikimą NBS poveikio vertinimo rodiklių ir metodikų rinkinį. Parengtas specialistams skirtas vadovas ir atitinkamas metodų priedas, taip pat apžvelgti Europos Komisijos finansuojami žaliosios infrastruktūros tyrimai ir leidiniai.

Keletas portalų ir tinklalapių pateikia pavyzdžių ir bendrosios informacijos apie NbS:

• OPPLA platformoje dalijamasi praktinėmis žiniomis apie gamtinį kapitalą, ekosistemines paslaugas ir NbS, siūlomi įvairūs atvejų tyrimai, produktai ir priemonės;
• Įgyvendinant projektą „Nature-based Urban Innovation H2020 NATURVATION“ buvo parengti pagrindiniai klimato srities NbS ištekliai, įskaitant miesto gamtos atlasą su beveik 1 000 NbS pavyzdžių iš 100 Europos miestų, kurie padeda pritaikyti miestų sistemą prie klimato kaitos, ir Europos vertinimo žemėlapius, kuriuose pateikiama NbS nauda mažinant miestų šilumos salą 775 miestų teritorijose visoje ES;
• Pagal programos „Horizontas 2020“ projektą „Network Nature“ remiamas sisteminis žinių perdavimas pasitelkiant išteklių bibliotekąir atvejų tyrimų ieškiklį. Abiejuose dokumentuose pateikiama informacija apie klimato srities NbS;
• Natūralių vandens sulaikymo priemonių platformojebuvo renkamainformacija apie vandens sektoriui taikomą žaliąją infrastruktūrą, pateikiamas didelis veiksmų ir atvejų tyrimų katalogas;
• Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC)  žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos portale yra ekosisteminių prisitaikymo prie klimato kaitos metodų duomenų bazė;
• NbS iniciatyva yra tarpdisciplininė programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama NbS mokslui, politikai ir praktikai ir siūlomos dvi susijusios pasaulinės platformos (NbSįrodymų platforma irNbS politikos platforma);
• EbA sprendimų portaleskatinama dalytis atvejų tyrimais ir ekosistemomis grindžiamo prisitaikymo pavyzdžiais iš įvairių regionų ir ekosistemų visame pasaulyje;
• „Knowledge4Policy“ (K4P) yra ES Komisijos platforma, skirta įrodymais grindžiamam politikos formavimui. Ši platforma, be kita ko, yra susieta su NbS poveikio specialistams vadovu ir Gamtos finansų valstybe;
• BiodivERsA duomenų bazėjepateikiama informacija apie dabartinę biologinės įvairovės ir susijusių ekosisteminių paslaugų mokslinių tyrimų Europoje padėtį projektų, programų ir finansavimo požiūriu. Paskelbus aiškų kvietimą teikti pasiūlymus dėl biologinės įvairovės ir klimato kaitos, BiodivERsA vykdo projektus. NbS ir (arba) ekosistemomis grindžiamas prisitaikymas prie klimato kaitos buvo viena iš keturių kvietimo teikti pasiūlymus temų.

Finansavimo ir investicijų rėmimas

Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatytas ES biudžetas. 2021–2027 m. išlaidų laikotarpiu klimato srities tikslams skiriama ne mažiau kaip 30 proc. viso ES biudžeto. Naujojoje 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje pabrėžta, kad didelė klimato politikos veiksmams skirto ES biudžeto dalis bus investuota į biologinę įvairovę ir gamtos procesais pagrįstą paramą. Apskritai prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas gali būti derinamas iš įvairių šaltinių, o daugeliu iš jų taip pat remiamas NbS prisitaikymas prie klimato kaitos.

ES moksliniai tyrimai iki 2030 m., susiję su NbS, finansuojami pagal:

• programa „Europos horizontas“, pagal kurią 6 veiksmų grupė yra aktualiausia aplinkosaugos požiūriui į prisitaikymą prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimą, nelaimių rizikos mažinimą,
• „Life Climate Action“, kuria remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos.
• Europos struktūriniai ir investicijų fondai, visų pirma Europos regioninės plėtros fondas
• COST veiksmai, pagal principą „iš apačios į viršų“ finansuojamų atvirų mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklų finansavimas.

NbS finansinė parama taip pat gali būti teikiama pagal ES sanglaudos politiką arba ES bendrą žemės ūkio politiką.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija remia regionų, miestų ir vietos valdžios institucijų pastangas didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, teikdama finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ – ES bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas. Misijos veiksmuose gali dalyvauti programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių arba šalių, kurios derasi dėl asociacijos su programa „Europos horizontas“, regionai ir vietos valdžios institucijos. Įmonės taip pat gali būti tinkamos dalyvauti, pavyzdžiui, kaip novatorės, teikiančios novatoriškus sprendimus arba su klimatu susijusias paslaugas. Finansavimo galimybes galima rasti Finansavimo ir konkursų portale, visų pirma programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programoje.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Parama įgyvendinimui

Europos Komisija pateikė gaires NbS aprūpinimo vandeniu saugumo įgyvendinimo vadove, specialistams skirtame NbS poveikio vertinimo vadove ir daugelyje kitų išteklių, susijusių su NbS teritorijų planavimu, viešaisiais pirkimais, finansais, verslu ir valdymu, pergrupuotuose NbS skirtoje „Network Nature EU“ platformoje.

Valstybių narių, regionų ir miestų dalyvavimas bus labai svarbus, kad ES taptų atspari klimato kaitai, nes jie yra pagrindiniai pokyčių veiksniai diegiant naujas technologijas, išbandant novatoriškus sprendimus, kuriais tenkinami vietos poreikiai, ir vadovaujant įvairiems suinteresuotiesiems subjektams pereinant prie žaliosios ekonomikos. Todėl Europos Komisija naudoja šią naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos misijos priemonę, kad paspartintų prisitaikymo prie klimato kaitos pastangas ES valstybėse narėse. Misija yra Europos žaliojo kurso ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimo mechanizmas. NbS laikoma pagrindine novatoriškų sprendimų, kuriais siekiama sisteminės pertvarkos, sudedamąja dalimi.

Merų paktas yra ES iniciatyva, kuria siekiama įtraukti miestus ir miestelius ir padėti jiems pasiekti ES klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus. Pagal naująją Merų pakto politikos rėmimo priemonę Europos Komisija padeda vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinti 12 atrinktų šalių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. NbS naudojimas yra viena iš remtinų veiklos rūšių.

Pažangos naudojant gamtos procesais pagrįstą prisitaikymą prie klimato kaitos vertinimas

Daugelis valstybių narių į klimato kaitos poveikį atsižvelgia savo potvynių rizikos valdymo planuose. 2019 m. ES vandens teisės aktų tinkamumo patikra parodė, kad visos 26 Šengeno šalys į savo potvynių rizikos valdymo planus, skirtus kovai su klimato kaita, įtraukė NbS (t. y. natūralias vandens sulaikymo priemones). Šeštojoje vandens pagrindų direktyvoje ir Potvynių direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje pateikiami kiekvienos šalies natūralių vandens sulaikymo priemonių nacionaliniai pažangos vertinimai.

Siekdama sukurti patikimą gamtinio kapitalo apskaitos metodiką ir integruotą sistemą, ES inicijavo INCA projektą, glaudžiai suderintą su jos bendru darbu, susijusiu su „ekosistemų ir jų paslaugų būklės kartografavimu ir vertinimu“ (MAES). INCA-MAES paskelbė gamtinio kapitalo apskaitos Europos Sąjungoje apžvalgą ir pažangos ataskaitą.

2022 m. balandžio mėn. Europos Komisija paskelbė ataskaitą „Gyvybinisgamtos procesais pagrįstų sprendimų vaidmuo gamtai palankioje ekonomikoje“ (angl. The vital role of nature-based solutions in a nature positive economy), kurioje aptariamos žinių apie galimą gamtos procesais pagrįstų paslaugų ekonominę naudą spragos ir gamtos procesais grindžiamoms įmonėms kylantys iššūkiai (pvz., naujų darbo vietų kūrimas ir įgūdžių ugdymas, inovacijos ir platesnis ekonominis poveikis taikant gamtos procesais grindžiamą požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į aplinkos ir bendruomenių poreikius). Ataskaitoje nagrinėjami kai kurie pagrindiniai klausimai, su kuriais susiduria suinteresuotieji subjektai, įskaitant ekomanipuliavimą.