Žemės ūkis

Žemės ūkis

Pagrindinės gairės

• Žemės ūkio sektorius ne tik yra pagrindinė klimato kaitos varomoji jėga, bet ir patiria didelį jos poveikį. Todėl politikos pastangos skirtos ne tik klimato kaitos švelninimui žemės ūkyje, bet ir sektoriaus stiprinimui ir klimato kaitos poveikio mažinimui.

• ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, LULUCF reglamentas ir ES bendra žemės ūkio politika yra priemonės, kurios gali būti naudojamos siekiant skatinti prisitaikymo sprendimus ir didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą su klimatu susijusiai rizikai. Atsirado prisitaikymo žinių ir specialistų tinklų, kurie palengvina keitimąsi informacija ir gebėjimų stiprinimą, be kita ko, pagal kelias ES finansuojamas mokslinių tyrimų programas.

• Žemės ūkio priemonių stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas ES lygmeniu labai priklausys nuo oficialaus ataskaitų teikimo mechanizmo pagal reformuotą bendrą žemės ūkio politiką.

Poveikis ir pažeidžiamumas

Žemės ūkio sektorius yra vienas iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių, išmetantis metaną (CH₄), azoto suboksidą (N₂O) ir anglies dioksidą (CO₂), daugiausia susijusį su žemės naudojimu, trąšų naudojimu ir gyvulininkystės produkcija. Šiuo metu Europoje išmetama apie 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Savo ruožtu klimato kaita daro poveikį Europos žemės ūkiui ir reikalauja, kad žemės ūkio sistemos ir ūkininkai prisitaikytų. Kylanti temperatūra ir CO2 koncentracija atmosferoje, kritulių pokyčiai ir dažnesni ekstremalūs reiškiniai daro įtaką pasėlių derliui ir gyvulių našumui Europoje, taip pat vandentvarkai ir transportavimo bei saugojimo sąlygoms. Prognozuojama, kad pasėlių produktyvumas apskritai mažės pietiniuose regionuose ir didės šiaurėje, o dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai sukels plataus masto ir žalingą poveikį visoje Europoje.

Politikos sistema

2021 m. priimta ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija siekiama, kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų pažangesnis, spartesnis (spartesnis prisitaikymo sprendimų diegimas) ir sistemingesnis (integruoti sprendimai ir planai). Žemės ūkio sektoriui ypač svarbu skatinti vietos prisitaikymą prie klimato kaitos, gamtos procesais pagrįstus sprendimus, tvarų gėlo vandens išteklių naudojimą ir atsparumą, o siekiant išvengti ES žemės ūkio produktų importo sutrikdymo būtina stiprinti tarptautinius veiksmus.

Pasiūlymais dėl Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamento koregavimo siekiama padidinti anglies dioksido surinkimą žemės ūkyje ir miškininkystėje, darant didelį poveikį žemės dangos keitimui. Šiam tikslui pasiekti skirtos priemonės, pavyzdžiui, pievų išlaikymas, sekvestruojamasis ūkininkavimas ir durpynų atkūrimas, taip pat padės užkirsti kelią dirvožemio erozijai ir sumažinti potvynių riziką.

Konkrečios prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės žemės ūkio sektoriuje visų pirma remiamos pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), kurios pagrindiniai tikslai – tvarumas ir klimato politika. Pagal BŽŪP sustiprintos privalomos aplinkos apsaugos priemonės ir suteikta daugiau finansavimo galimybių miškotvarkai, mažiau palankių ūkininkauti vietovių tvarkymui ir ekologinėms sistemoms. Pavyzdžiui, kiekviename ūkyje bent 3 proc. ariamosios žemės turi būti skirta biologinei įvairovei ir negamybiniams elementams, numatant galimybę gauti paramą pagal ekologines sistemas, kad būtų pasiekta 7 proc. Specialios prisitaikymo priemonės iki šiol neatliko svarbaus vaidmens BŽŪP, tačiau privalomomis ir savanoriškomis žalinimo priemonėmis dažnai užtikrinami trumpalaikiai ir vidutinės trukmės prisitaikymo sprendimai ūkių lygmeniu. Žalinimo išmoka pagal BŽŪP 1 ramstį apima pasėlių įvairinimą, ekologiniu požiūriu svarbių vietovių nustatymą ir daugiamečių žolynų išlaikymą. Parama kaimo plėtrai pagal BŽŪP 2 ramstį apima miškų plėtrą, agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones, ekologinį ūkininkavimą ir „Natura 2000“ išmokas. Finansavimo schemas papildo mokymo priemonės ir kita ūkių konsultavimo sistemos, inovacijų partnerystės ir taikomųjų mokslinių tyrimų parama našumui ir atsparumui klimato kaitai didinti.

Atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, 2023–2027 m. BŽŪP pasiūlymuose daugiau dėmesio skiriama aplinkos ir klimato politikos veiksmams. Nustatomos privalomos priemonės ir daugiau finansavimo galimybių siekiant išsaugoti daug anglies turintį dirvožemį, sėjomainą, maisto medžiagų valdymą ir ekologines sistemas.

Žinių bazės gerinimas

Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštosios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „Klimato kaita 2022 m.: Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas. Prognozuojama didesnė ekstremalių meteorologinių reiškinių, sausrų, potvynių ir augimo sąlygų pokyčių rizika. Veiksmingos prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės apima veisimą siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos arba atsparių kultūrinių augalų ir (arba) veislių atranką, agrarinę miškininkystę, kraštovaizdžio įvairinimą ir miestų žemės ūkį.

IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C poveikis žemės ūkio sektoriui aptartas įvairiuose skyriuose, nurodant susijusius prisitaikymo poreikius. Vienas iš prioritetų – gilinti žinias šiose srityse, įskaitant žinias apie su žemės ūkiu susijusių prisitaikymo priemonių sąnaudas ir naudą. IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl klimato kaitos ir žemės vertinamos dabartinės mokslinės žinios, be kita ko, apie žemės degradaciją, dykumėjimą ir aprūpinimą maistu, klausimų formulavimo ir prisitaikymo galimybes, taip pat apie konkrečius žemės ūkio sektoriaus uždavinius ir galimybes.

EAA ataskaitoje „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europos žemės ūkio sektoriuje“ apžvelgiama, kaip ES politika ir programomis sprendžiamas prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas, ir pateikiama įgyvendinamų ir sėkmingų prisitaikymo veiksmų pavyzdžių.

Jungtinis tyrimų centras (JRC) padeda Europos Komisijai modeliuoti ekonominį klimato kaitos poveikį žemės ūkio sektoriui ir vertinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo politiką (pvz., PESETA projektus). Pagal programas LIFE (pvz., AgriAdapt, ADAPT2CLIMA,  LiveAdapt ir kt.) ir programą „Horizontas 2020“ (pvz., MOSES, BINGO, COACCH, Flourish, FATIMA, RUN4LIFE, RESFOOD, IoF2020) finansuoti keli mokslinių tyrimų projektai, susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos žemės ūkio sektoriuje.

Teikiant „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą (C3S) teikiama informacija, priemonės ir duomenys apie klimato kaitą, įskaitant keletą žemės ūkio sektoriui skirtų parodomųjų paslaugų. Ji suteikia nemokamą ir atvirą prieigą prie sektorinės informacinės sistemos (SIS), kurią galima rasti Klimato duomenų saugykloje, siekiant remti regionines prisitaikymo iniciatyvas. Kitos vandens sektoriui skirtos paslaugos – tai vandens rodikliai, kuriuos galima naudoti parenkant tinkamus pasėlius ir planuojant drėkinimo infrastruktūrą, taip pat prisitaikymo prie klimato kaitos parodomieji projektai. Teikiant „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslaugą teikiami nuotolinio stebėjimo duomenys apie žemės dangos ir žemės dangos pokyčius, augmenijos fenologiją ir produktyvumą,  kurie padės nustatyti pasėlių derlių. Ateityje nuotolinio stebėjimo duomenys gali suteikti informacijos apie regioninius žemės dangos pokyčius dėl prisitaikymo priemonių, taip pat apie bendras tendencijas ES lygmeniu.

Pagal bendro programavimo iniciatyvą dėl žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir klimato kaitos 24 šalyse vykdomi moksliniai tyrimai skirti tarpusavyje susijusiems tvaraus žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir klimato kaitos poveikio uždaviniams spręsti.

Keletas tarptautinių tinklų, organizacijų ir asociacijų dalijasi žiniomis savo praktikos bendruomenėse. Tarp jų – Europos žemės ūkio išsaugojimo federacija, Tarptautinė ekologinio žemės ūkio judėjimų federacija (Europosregioninė grupė)ir COPA-COGECA.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas remiamas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP), kuria užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai būtų įtraukti į visas pagrindines ES išlaidų programas.

Iš šio DFP biudžeto BŽŪP skirta 386,6 mlrd. EUR. Didžioji dalis (270 mlrd. EUR) išlaidų bus skirta pajamų rėmimui pagal 1 ramstį, o dar 20 mlrd. EUR bus skirta rinkai remti. Likusi dalis (maždaug ketvirtadalis) bus išleista kaimo plėtros paramai pagal 2 ramstį.

Pagal ES mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“ bus skirta papildomų lėšų konkretiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos srityse remti.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija remia regionų, miestų ir vietos valdžios institucijų pastangas didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, teikdama finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ – ES bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas. Misijos veiksmuose gali dalyvauti programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių arba šalių, kurios derasi dėl asociacijos su programa „Europos horizontas“, regionai ir vietos valdžios institucijos. Įmonės taip pat gali būti tinkamos dalyvauti, pavyzdžiui, kaip novatorės, teikiančios novatoriškus sprendimus arba su klimatu susijusias paslaugas. Finansavimo galimybes galima rasti Finansavimo ir konkursų portale, visų pirma programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programoje.

BŽŪP strateginiuose planuose beveik 98 mlrd. EUR, t. y. 32 proc. viso BŽŪP finansavimo (ES ir bendro finansavimo), bus skirta tam, kad būtų užtikrinta nauda klimatui, vandeniui, dirvožemiui, orui, biologinei įvairovei ir gyvūnų gerovei ir skatinama su privalomomis paramos sąlygomis nesusijusi praktika.

Be BŽŪP investicijų, prisitaikymui prie klimato kaitos remti galima naudotis įvairiomis ES priemonėmis:

• LIFE klimato politikos paprogramė;
• INTERREG Europos programa;
• mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, ypač svarbi prisitaikymui prie klimato kaitos žemės ūkio sektoriuje, yra 6 veiksmų grupė „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

MRE apie prisitaikymą

Sukurtas ataskaitų teikimo mechanizmas, susietas su BŽŪP nacionaliniais strateginiais planais žemės ūkio sektoriuje, ir patvirtinta atitinkama rodiklių sistema, skirta veiklos rezultatų ataskaitai, kurioje dalijamasi apibendrintomis nacionalinio lygmens apžvalgomis.