Vandentvarka

Pagrindinės gairės

• Klimato kaita daro įvairialypį poveikį vandentvarkai, pradedant kritulių pokyčiais, taigi ir sezoniniais bei metiniais potvynių ir sausrų modeliais, vandens prieinamumu arba praskiedimo pajėgumais, ir daro poveikį mūsų sveikatai, ekonominei veiklai ir nuo (gėlo) vandens priklausomoms ekosistemoms.
• ES turi gerai parengtą vandentvarkos politiką, apimančią vandens kokybės ir kiekio valdymą. Jų įgyvendinimas, glaudžiai susijęs su ekosistemomis grindžiamais prisitaikymo ir gamtos procesais pagrįstais sprendimais, remiamas tokiomis priemonėmis kaip natūralių vandens sulaikymo priemonių priemonė.
• Remiantis nacionaliniu lygmeniu pateikta informacija, Europos lygmeniu reguliariai vertinama vandentvarkos pažanga. Šie vertinimai taip pat apima klimato kaitos (prisitaikymo) aspektus, tačiau daroma išvada, kad šioje srityje reikia papildomų pastangų.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Charles Garnett, Picture2050 /EEA

Vandentvarka siekiama užtikrinti pakankamą vandens kokybę namų ūkiams, ekonomikos sektoriams, įskaitant žemės ūkį, transportą ir energetiką, ir ekosistemoms. Upės, ežerai ir požeminis vanduo, upių žiočių vandenys, taip pat potvynių zonos ar infiltracijos zonos yra labai svarbūs ekosistemų, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, taip pat daugelio ekonomikos sektorių ir sistemų, įskaitant žemės ūkį, transportą ir energetiką, elementai.

Klimato kaita vandentvarką veikia įvairiais būdais, įskaitant sezoninio ir metinio vandens prieinamumo pokyčius, padidėjusį garavimą ir padidėjusią paklausą. Maži vandens srautai gali daryti poveikį mūsų sveikatai, ekonominei veiklai ir nuo (gėlo) vandens priklausomoms ekosistemoms.

Dar vienas ekosistemoms poveikį darantis veiksnys – netvari vandentvarka. Pavyzdžiui, netvarus drėkinimas lemia požeminio vandens išeikvojimą, šlapynių ir pakrančių buveinių pokyčius, dirvožemio įdruskėjimą ir jūros vandens invaziją (Europosklimato rizikos vertinimas).

Daugiau informacijos apie pakrančių vandentvarką galima rasti pakrančių zonų puslapyje.

Politikos sistema

2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti tvarų gėlo vandens tiekimą, smarkiai sumažinti vandens naudojimą ir išsaugoti vandens kokybę, taip pat pabrėžiama rizika, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, dėl kurių kyla sausros ir potvyniai, taigi ir didelė ekonominė žala, bus dažnesni ir sunkesni. Todėl ypač svarbu atsižvelgti į klimato kaitos poveikį su vandeniu susijusiai ES politikai.

2000 m. priimta Vandens pagrindų direktyva (VPD), kuri yra pirmasis ES vandens politikos kertinis akmuo, siekiama užtikrinti ilgalaikę tvarią vandentvarką, grindžiamą aukšto lygio vandens aplinkos apsauga, pasiekiant gerą ekologinę būklę visuose vandens telkiniuose. Pačioje direktyvoje nėra aiškios nuorodos į prisitaikymą prie klimato kaitos. Tačiau 2009 m. ES valstybės narės susitarė, kad su klimatu susijusios grėsmės ir prisitaikymo planavimas turi būti įtraukti į upių baseinų valdymo planus (UBVP), parengtus pagal VPD.

2007 m. priimta ES Potvynių direktyva siekiama visoje ES nuosekliai vertinti ir valdyti potvynius, o ją įgyvendinant tiesiogiai atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį.  Valstybės narės turi įvertinti potvynių riziką savo teritorijoje ir parengti potvynių rizikos valdymo planus, kuriuose būtų atsižvelgta į klimato kaitos poveikį.

Su vandens trūkumu ir sausromis susiję klausimai pirmą kartą buvo aptarti Europos Komisijos (EK) komunikate „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“ (2007 m.), siekiant pereiti prie efektyvaus vandens naudojimo ir vandens taupymo ekonomikos. 2012 m. paskelbtas Komunikatas „Europos vandens išteklių apsaugos planas“, kuriame valstybės narės raginamos geriau integruoti sausrų rizikos valdymo ir klimato kaitos aspektus į savo būsimus UBVP ir rengiant tarpsektorinius ir įvairių pavojų rizikos valdymo planus. Naujausias veiksmas, kuriuo siekiama sumažinti vandens trūkumą, yra 2020 m. priimtas naujas Reglamentas dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų, kuriuo nustatomos naujos taisyklės, kuriomis skatinamas ir palengvinamas pakartotinis vandens naudojimas, daugiausia dėmesio skiriant drėkinimui žemės ūkyje. Be to, atsižvelgdama į naująją prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, EK planuoja padėti mažinti vandens naudojimą, didindama produktams taikomus vandens taupymo reikalavimus, skatindama efektyvų vandens naudojimą ir taupymą, taip pat skatindama plačiau naudoti sausrų valdymo planus, taip pat tvarų dirvožemio valdymą ir žemės naudojimą. Siekiant užtikrinti geriamojo vandens tiekimą, persvarstytoje Geriamojo vandens direktyvoje dabar į tiekimo sistemų rizikos vertinimą įtrauktas klimato kaitos poveikio vertinimas. 2023 m. buvo paskelbtas naujas Pakartotinio vandens naudojimo reglamentas, siekiant jį patobulinti, kad būtų pagerintas alternatyvus vandens tiekimas pakartotinai naudojant vandenį iš miesto nuotekų valymo įrenginių.

Siekiant padėti įgyvendinti VPD UBVP numatytą prisitaikymą prie klimato kaitos, parengtas Bendros įgyvendinimo strategijos rekomendacinis dokumentas „Upių baseinų valdymas keičiantis klimatui“,kuriuo siekiama užtikrinti, kad į UBVP būtų įtrauktos su klimatu susijusios grėsmės ir prisitaikymo planavimas. Planuose turi būti bent jau parodyta, i) kaip klimato kaitos prognozės padėjo įvertinti neigiamą poveikį ir poveikį, ii) kaip stebėsenos programos yra sukonfigūruotos klimato kaitos poveikiui nustatyti ir iii) kaip pasirinktos priemonės yra atsparios prognozuojamoms klimato sąlygoms.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria šiandien ir ateityje, vertinimas. Joje nustatyta 36 didelė su klimatu susijusi rizika, kelianti grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką vandentvarkos sektoriui.

Siekiant tvarios vandentvarkos labai svarbu stiprinti žinių apie klimato kaitos poveikį pasauliniam hidrologiniam ciklui bazę. IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „2022 m. klimato kaita. Šia sistema atnaujinamas poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas, pabrėžiant įvairias pasekmes, susijusias su žmogaus sukeltu klimato kaitos poveikiu vandens sektoriuje. Papildoma rizika, poveikis ir pažeidžiamumas vandens sektoriuje, susiję su 1,5 °C ir 2 °C visuotiniu atšilimu, parodyti kitoje IPCC specialiojoje ataskaitoje (1,5°C visuotinis atšilimas – Climate-ADAPT (europa.eu)).

Siekdamos pritaikyti vandens išteklius prie klimato kaitos, EB ir valstybės narės bendradarbiauja, kad pagerintų žinių bazę. Daugelis informacijos šaltinių yra sujungti į Europos vandens informacinę sistemą (WISE).

Keliose ataskaitose Europos aplinkos agentūra sujungė atitinkamą informaciją apie klimato kaitos poveikį Europoje. 2016 m. klimato kaitos, poveikio ir pažeidžiamumo ataskaitoje nagrinėjamas ankstesnis  ir numatomas klimato kaitos poveikis ekosistemoms ir visuomenei, įskaitant poveikį vandens sektoriui. 2016 m. potvynių rizikos ir aplinkos pažeidžiamumo ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama salpų vaidmeniui užtikrinant apsaugą nuo potvynių, vandentvarką ir gamtos apsaugą. Be to, 2020 m. ataskaitoje dėl Europos potvynių salpų parodyta, kad natūralios salpos padeda siekti įvairių ES politikos tikslų. 2021 m. paskelbtoje ataskaitoje „Gamtos procesais pagrįsti sprendimai Europoje“ (angl. Nature-based solutions, NbS) yra skyrius, susijęs su vandentvarka.

Jungtinis tyrimų centras (JRC) paskelbė ataskaitą dėl klimato kaitos poveikio ir prisitaikymo prie jos Europoje 2020 m., įskaitant keletą skyrių, susijusių su vandens ištekliais. Ataskaitoje daroma išvada, kad Pietų Europoje mažėja vandens prieinamumas, todėl didėja vandens trūkumas. Sausros bus dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės pietinėse ir vakarinėse Europos dalyse, o dėl klimato kaitos greičiausiai didės upių ir pakrančių potvyniai. Šią apžvalginę ataskaitą papildo konkretesnės ataskaitos, kuriose pateikiama išsamesnė informacija apie skirtingą poveikį vandens ištekliams:

• Klimato kaita ir Europos vandens ištekliai
• Visuotinio atšilimo ir sausrų poveikis ES
• Visuotinis atšilimas ir ekstremalių karščio ir šalčio reiškinių poveikis žmonėms ES
• Prisitaikymas prie didėjančios ES pakrančių potvynių rizikos dėl klimato kaitos
• Prisitaikymas prie didėjančios upių potvynių rizikos ES dėl klimato kaitos

2018 m. JRC taip pat paskelbė sausrų rizikos vertinimo ir valdymo konceptualią sistemą ir neseniai išanalizavo vandens taupymo priemonių poveikį Europos vandens ištekliams ir padarė išvadą, kad siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį vandens ištekliams reikia didesnio užmojo vandens naudojimo efektyvumo priemonių. Be to, JRC sukūrė Europos informavimo apie potvynius sistemą (EFAS), kurioje daugiau kaip prieš 48 valandas pateikiama tikimybinė įspėjimo apie potvynius informacija. Šiuo portalu naudojasi skubios pagalbos vadybininkai visoje Europoje.

Pasitelkdamos tokias ES finansuojamas programas kaip „Horizontas 2020“, LIFE (aplinkos ir klimato politika) ir INTERREG, daugelis valstybių narių tobulina žinių apie su vandeniu susijusias prisitaikymo strategijas, politiką ir priemones bazę vykdydamos įvairius projektus. Šiuo atveju ypač svarbus numatomas hidrologinio ekstremalaus klimato kaitos poveikio padidėjimas. Pavyzdžiui, IMPREX projekte projekto partneriai sukūrė novatoriškus metodus ir padėjo pagerinti gebėjimą numatyti būsimus hidrologinius ekstremalius reiškinius ir į juos reaguoti. Projektu OPERANDUM siekiama sumažinti hidrometeorologinę riziką Europos teritorijose bendrai projektuojant, kuriant, diegiant, išbandant ir demonstruojant novatoriškas žaliąsias ir mėlynąsias / pilkąsias / hibridines NbS. RECONECT projektu siekiama greitai sustiprinti hidrometeorologinės rizikos mažinimo NbS Europos orientacinę sistemą, demonstruojant, susiejant, didinant ir eksploatuojant didelio masto NbS kaimo ir gamtinėse vietovėse.

Kai kuriuose projektuose ypatingas dėmesys skiriamas potvynių ar vandens trūkumo valdymo gerinimui. Projektu SCOREwater siekiama įdiegti skaitmenines paslaugas, kad būtų pagerintas nuotekų, paviršinių nuotekų ir potvynių valdymas, siekiant padidinti miestų atsparumą klimato kaitai. Projektas „LIFE UrbanStorm“ padeda kurti ir įgyvendinti integruotus prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir veiksmų planų metodus, kuriais siekiama didinti Estijos savivaldybių atsparumą klimato kaitai, ypač jų gebėjimą valdyti staigius potvynius. Įgyvendinant projektą SPONGE 2020 parengtas priemonių rinkinys, gairių rinkinys ir tarpvalstybinis veiksmų planas, kuriais remiamas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir dalyvaujamieji prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai siekiant geriau valdyti potvynius miestuose. Vandens trūkumo problema sprendžiama, pavyzdžiui, įgyvendinant projektą „W2W – Water to Water“, kuriuo skatinama novatoriška gėlinimo sistema, skirta vandens trūkumo Viduržemio jūros regione problemai spręsti, arba projektą DRYvER, kuriuo siekiama parengti strategijas, kuriomis būtų švelninamas klimato kaitos poveikis ir prie jo prisitaikoma džiovinant upių tinklus, integruojant hidrologines, ekologines (įskaitant SNB), socialines ir ekonomines bei politikos perspektyvas.

Daugiau informacijos apie ankstesnius ir vykdomus projektus galima rasti WISE portale ir CORDIS duomenų bazėje.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

2020 m. gruodžio mėn. paskelbta nauja 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa; ji suteikia įvairių finansavimo galimybių vandens sektoriuje. Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai gali būti finansuojami pagal programą „Europos horizontas“. ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija remiaregionų, miestų ir vietos valdžios institucijų pastangas didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, teikdama finansavimą pagal ES bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas „Europos horizontas“. Misijos veiksmuose gali dalyvauti programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių arba šalių, kurios derasi dėl asociacijos programoje „Europos horizontas“, regionai ir vietos valdžios institucijos. Įmonės taip pat gali turėti teisę dalyvauti, pavyzdžiui, kaip novatorės, teikiančios novatoriškus sprendimus arba klimato srities paslaugas. Finansavimo galimybių galima rasti Finansavimo ir konkursų portale, visų pirma pagal programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programą.

Papildomas finansavimas skiriamas pagal Aplinkos ir klimato politikos programą LIFE, kurioje, be kitų tikslų, daugiausia dėmesio skiriama perėjimui prie tvarios neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos ir vandens kokybės apsaugai, atkūrimui ir gerinimui. Programa apima paprogramę „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“ ir pagal ją finansuojamos novatoriškos technologijos, geriausios praktikos plėtojimas ir veikla, kuria remiamas regioniniu, daugiaregioniniu ar nacionaliniu lygmenimis parengtų aplinkos ir klimato planų įgyvendinimas. Finansavimas taip pat teikiamas iš Europos regioninės plėtros fondo, iš kurio remiama įvairių valstybių narių regionų bendradarbiavimo veikla (žr. INTERREG programas). Kitas svarbus vandens sektoriaus finansavimo šaltinis yra Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, kuris yra bendros žemės ūkio politikos dalis ir kuriuo skatinamas tvarus gamtos išteklių valdymas ir klimato politikos veiksmai, taip pat remiami projektai, kuriais daugiausia dėmesio skiriama veiksmams, kuriais siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas, darančias teigiamą poveikį biologinei įvairovei, dirvožemiui, vandeniui ir orui.

Įgyvendinimo rėmimas

Pagal Vandens planą buvo pradėtas vandens balansų kūrimas ES lygmeniu, kuris sudarė sąlygas tiksliau kiekybiškai įvertinti neigiamą poveikį vandens ištekliams ir sektorinius bei geografinius svyravimus. Atsižvelgiant į tai, parengtas specialus rekomendacinis dokumentas dėl vandens balansų taikymo. Be to, Europos natūralių vandens sulaikymo priemonių platforma yra platforma, kuria remiamas Europos aplinkos politikos žaliosios infrastruktūros srityje įgyvendinimas, kaip būdas prisidėti prie integruotų tikslų, susijusių su gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimu ir atkūrimu, kraštovaizdžio formavimu.

Be to, ES lygmeniu labai skatinama naudoti NbS ir žaliąją infrastruktūrą. 2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje teigiama, kad SNB yra ypač tinkami atsparumui vandens poveikiui klimato kaitai didinti, ir skatinama juos naudoti įgyvendinant VPD ir PD.

Prisitaikymo MRE

UBVP ir PRVP valdymo planus, parengtus remiantis VPD ir PD, Europos valstybės narės turi peržiūrėti laikydamosi šešerių metų ciklinio požiūrio. Po kiekvieno atnaujinimo Europos Komisija turi paskelbti šių direktyvų įgyvendinimo pažangos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie tai, kaip valstybės narės, rengdamos planus, atsižvelgė į klimato kaitos poveikį. Naujausia ataskaita buvo priimta 2021 m. ir yra Šeštosios vandens pagrindų direktyvos ir Potvynių direktyvos įgyvendinimo ataskaita. Kalbant apie VPD įgyvendinimą, Europos Komisija teigia, kad per kitus VPD įgyvendinimo ciklus klimato kaitos poveikio apskaita tebėra svarbus uždavinys. Nors dauguma valstybių narių, rengdamos paskutinius UBVP, atsižvelgė į klimato kaitą, atsparumo klimato kaitai didinimo metodikų veiksmingumas yra neaiškus ir apskritai žalioji infrastruktūra ir vandens sulaikymo priemonės naudojamos nepakankamai.  Per pirmąjį PS įgyvendinimo ciklą didelė dalis valstybių narių apsvarstė bent kai kuriuos klimato kaitos aspektus, tačiau išsamiai nenagrinėjo jos poveikio. PS reikalaujama daugiau dėmesio skirti klimato kaitos poveikiui nuo antrojo ciklo. Ataskaitoje rekomenduojama, pavyzdžiui, geriau koordinuoti veiksmus su nacionalinėmis prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis.