5.1 Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plano rengimas

5.1 Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plano rengimas

Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planas yra pagrindinė, svarbiausia, nustatyta ir įrodyta prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimo politikos priemonė. Jame nustatyta, ką reikia padaryti, kad prioritetinės prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės virstų veiksmais, nurodant, kas ir kada tai padarys, ir atsižvelgiant į išteklių poreikius bei paskirstymą. Pagrindinis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plano tikslas – vadovauti įgyvendinimo procesui pateikiant išsamų prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių praktinio įgyvendinimo veiksmų planą.

Veiksmų plano dokumente pateikiami ankstesnių prisitaikymo prie klimato kaitos politikos formavimo etapų politikos rezultatai. Todėl jis turėtų būti tvirtai grindžiamas prisitaikymo prie klimato kaitos ciklo 1–4 etapų rezultatais. Remiantis prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ir sukonkretinant jos bendrus tikslus ir strategines kryptis, pridedamame veiksmų plane pateikiamas pasirinktų prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių rinkinys, jos apibūdinamos veiklos požiūriu ir struktūriškai, taip pat apibrėžiamas strateginis įgyvendinimo procesas ir koordinavimo mechanizmai. Palyginti su strategine programa, veiksmų plane paprastai aptariamas trumpesnis laikotarpis, todėl jis peržiūrimas dažniau. Remdamiesi nacionaliniu veiksmų planu, subnacionaliniai valdymo lygmenys šalyje turėtų parengti savo prisitaikymo prie klimato kaitos politikos dokumentus, kuriuose pirmenybė būtų teikiama prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms ir jos būtų įgyvendinamos atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Miestų prisitaikymo paramos priemonėje pateikiamos atitinkamos gairės Europos miestams, miesteliams ir kitoms vietos valdžios institucijoms. Siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir planus, sukurta Regioninė prisitaikymo prie klimato kaitos paramos priemonė (RAST).

Atsižvelgiant į kompleksinį prisitaikymo prie klimato kaitos pobūdį, prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planai bus integruoti į įvairius sektorius apimančius politikos dokumentus, kuriuose bus pateikti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai įvairiuose klimatui jautriuose sektoriuose ir tarp jų. Siekiant orientuoti ir palengvinti prisitaikymo prie klimato kaitos integravimą į atitinkamas sektorių politikos sritis, be išsamių prisitaikymo prie klimato kaitos planų, gali būti parengti sektorių prisitaikymo prie klimato kaitos planai.

Primygtinai rekomenduojama įtraukti atitinkamų sektorių ir lygmenų suinteresuotuosius subjektus, įtraukti visas visuomenės grupes, siekti susitarimų ir juos sudaryti, kad jie būtų įgyvendinti, ir aptarti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planą viešose konsultacijose. Tai yra gyvybiškai svarbūs prisitaikymo prie klimato kaitos valdymo elementai ir sudaro sąlygas veiksmingam įgyvendinimui.

Kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planas būtų veiksmingas, būtina gauti politinį pritarimą. Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos ir veiksmų planai gali būti veiksmingi, jei jie yra teisiškai neprivalomi, neprivalomi, tačiau juos įtvirtinus teisės aktuose atsiras teisės aktais nustatyta atsakomybė ir taip bus naudingas jų įgyvendinimas.

Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plano rengimas

Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plane pristatomos ir aprašomos pasirinktos prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės, galbūt suskirstytos pagal su sektoriais susijusias veiklos sritis ir kompleksinius arba bendruosius veiksmus, ir išdėstomi jų įgyvendinimo būdai. Nors išsamumo lygis ir struktūra gali skirtis, jame, be kita ko, turėtų būti pateikta ši informacija, kiek tai įmanoma, išdėstyta apie kiekvieną atskirą veiksmą:

• Veiksmų tikslai
• Veiksmų racionalumas ir aktualumas
• Įgyvendinimo etapai ir būdai
• Priemonės, suteikiančios galimybę integruoti ir įgyvendinti
• Įgyvendinančių subjektų funkcijos ir atsakomybė, aiškiai atsižvelgiant į tai, kad reikia koordinuoti visų lygmenų subjektų veiksmus ir bendradarbiauti
• Įgyvendinimo tvarkaraštis
• Reikiamų žmogiškųjų, finansinių ir su žiniomis susijusių išteklių apskaičiavimas
• Galimos finansavimo galimybės
• Galimi konfliktai ir sinergija
• Rodikliai ir mechanizmai, skirti įgyvendinimo sėkmei stebėti ir vertinti
• Nuostatos dėl veiksmų peržiūros
• Informacijos poreikiai, atviri mokslinių tyrimų klausimai ir būdai, kaip užpildyti žinių spragas
• Galimos veiksmų kliūtys ir jas įveikti padedantys veiksniai

Jau rengiant veiksmų planą labai rekomenduojama atsižvelgti į poreikį stebėti ir vertinti įgyvendinimo pažangą ir prisitaikymo prie klimato kaitos rezultatus. Aiškiai ir patikrinamai apibrėžti kiekvieno veiksmo tikslai ir pasiūlyti galimi rodikliai padeda vėliau įvertinti įgyvendinimo sėkmę. Kiekvienas prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmas gali turėti sinergijos ir konfliktų su kitais veiksmais, sektorių interesais ar kitais viešosios politikos tikslais ir įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant klimato kaitos švelninimą ir nelaimių rizikos mažinimą, potencialą. Jei konfliktai ir kompromisai yra paslėpti, tai kelia grėsmę skirtingų politikos krypčių nuoseklumui ir gali lemti nenumatytus netvarius ar netinkamai pritaikytus rezultatus. Siekiant skatinti sinergiją ir išvengti priešiško prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų poveikio, politikos dokumente naudinga nustatyti ir pažymėti galimus konfliktus ir sinergiją, taip remiant integravimą. Atsižvelgiant į veiksmų plano taikymo sritį ir užmojus, tikslinės grupės, kurioms jis skirtas, gali skirtis ir būti tokios plačios kaip įvairių lygmenų valdžios institucijos, infrastruktūros ir (arba) paslaugų teikėjai, interesų grupės ir (arba) NVO, mokslinių tyrimų ir švietimo organizacijos, privačios bendrovės (įskaitant draudimo ir pramonės įmones), išteklių valdytojai ir žemės savininkai, privatūs namų ūkiai ir visa pilietinė visuomenė, įskaitant visas grupes, kurioms planas gali daryti poveikį. Jei taikytina, gali būti naudinga juos suskirstyti į įgyvendinančius subjektus, kuriems tenka pagrindinė atsakomybė už veiksmą, bendradarbiavimo partnerius ir kitus dalyvaujančius suinteresuotuosius subjektus.

Prisitaikymo prie klimato kaitos būdų planavimas

Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planas gali būti suskirstytas į prisitaikymo prie klimato kaitos trajektorijas, pagal kurias kiekvienos prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės įgyvendinimo schemą sudaro priemonių, kuriomis siekiama iš anksto nustatyto prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo, seka. Tai darant kiekvienas įgyvendinimo etapas yra sudedamoji dalis, kuri yra susijusi su laikotarpiais ir kurioje atsižvelgiama į netikrumą įgyvendinimo procese. Prisitaikymo būdai suteikia konceptualią lankstaus politikos planavimo sistemą, leidžiančią kartotiniam ir dinamiškam įgyvendinimo procesui spręsti neaiškumus, valdyti pokyčius sudėtingose socialinėse ir ekologinėse sistemose ir apriboti nepageidaujamas ir netinkamo prisitaikymo pasekmes. Prisitaikymo būdus sudaro galimų veiksmų seka, panaši į sprendimų priėmimo medį. Bėgant laikui dėl galimų atskaitos taškų (pvz., klimato reiškinių, išorės pagrindinių sąlygų pokyčių) gali būti pradėtas taikyti peržiūros mechanizmas, siekiant patikrinti, ar veiksmų kryptis vis dar atitinka nustatytą tikslą, ar ne. Dėl to gali prireikti pereiti prie kito įgyvendinimo būdo. Šis metodas, susietas su patikima įgyvendinimo stebėsena ir vertinimu, gali padėti ilgainiui remti mokymąsi ir didinti atsparumą arba gebėjimą prisitaikyti.

Šaltinis: Zandvoort et al. (2017): Prisitaikymo prie klimato kaitos būdai planuojant neaiškią klimato kaitą: Paraiškos Portugalijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose. Aplinkos mokslas ir politika 78 (2017) 18–26.

Mokymasis iš gerų tarptautinio, nacionalinio ir subnacionalinio lygmens pavyzdžių

Kitų Europos šalių, taip pat kai kurių tarpvalstybinių (makro)regionų prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos ir veiksmų planai gali būti naudingi pavyzdžiai šalims arba vyriausybėms subnacionaliniu teritoriniu lygmeniu rengiant savo prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo dokumentus. Geriausia vertinti ir lyginti kelių šalių dokumentus, mokytis iš geriausios praktikos pavyzdžių ir juos taikyti pagal individualius poreikius. Tarptautinio bendradarbiavimo struktūros ir tinklai, pavyzdžiui, Europos tarptautinio bendradarbiavimo regionai, makroregioninės strategijos ir tarptautinės konvencijos, gali labai padėti šalims ir regionams dalytis žiniomis ir mokytis vieniems iš kitų. Tarpvalstybinė tinklaveika taip pat gali padėti geriau suderinti prisitaikymo prie klimato kaitos politikos formavimą ES, tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis ir apsvarstyti tarpvalstybinius prisitaikymo prie klimato kaitos klausimus prisitaikymo prie klimato kaitos politikos dokumentuose.

Keletas „Climate-ADAPT“ atvejų tyrimų, filtruojamų pagal valdymo lygmenis ir pagrindinės rūšies priemonę „Climate-ADAPT“ išteklių kataloge, pateikia pažangiausių valdymo metodų, taikomų planuojant ir įgyvendinant prisitaikymą prie klimato kaitos įvairiais valdymo lygmenimis, ataskaitą.

Papildomi ištekliai

• Šalių profiliai
• ES tarpvalstybiniai regionai
• Prisitaikymo prie klimato kaitos Alpių erdvėje valdymo planavimas
• Prisitaikymo prie klimato kaitos politika ir žinių bazė tarpvalstybiniuose Europos regionuose
• Pagrindinės prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių rūšies pagrindimas, metodas ir pridėtinė vertė
• „Pasidaryk pats“ vadovas „Suinteresuotųjų subjektų ir piliečių dalyvavimas prisitaikant prie klimato kaitos“: Priemonės, geroji praktika ir patirtis
• Pagrindinių rūšių priemonių naudojimas teikiant ataskaitas apie prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus EEE valstybėse narėse