Prisitaikymo prie klimato kaitos integravimas į vandentvarką siekiant apsaugoti nuo potvynių Isoloje Vičentinoje

Isola Vicentina yra linkusi į potvynius, kylančius tiek iš pagrindinių upių (t. y. Orolo ir Timonchio), tiek iš nedidelio vietos drenažo tinklo (pvz., žemės atkūrimo kanalų, kaimo ir pakelės griovių, miestų kanalizacijos). Paskutinis pagrindinis upės potvynis įvyko 2010 m.: laimei, savivaldybės teritorija buvo paveikta tik iš dalies (padaryta nedidelė žala), o įvykis buvo daug žalingesnis galutinės grandies savivaldybėse (pvz., Caldogno, Vicenza). Priešingai, pluviniai potvyniai yra dažnas reiškinys: beveik kiekvienais metais mažos ir fragmentiškos – tiek miesto, tiek kaimo – vietovės užtvindomos dėl lietaus, todėl padaroma atitinkama bendra žala.

Tikimasi, kad artimiausiu metu dėl visuotinio atšilimo pasikeis kritulių kiekis ir pobūdis, taip pat padidės ekstremalių kritulių mastas ir dažnumas. Remiantis naujausiais tyrimais, Veneto regione regioninių modelių rezultatai rodo bendrą tendenciją, kad krituliai būna retesni ir intensyvesni (net jei numatomi pokyčiai yra silpni, o jų kiekybinės prognozės neaiškios), todėl tikėtina, kad potvynių atvejų padaugės. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu vietos mastu nėra kiekybinių prognozių ar būsimų įvykių scenarijų, MWMP, apskaičiuodama potvynių dažnumą, atsižvelgė į klimato kaitos poveikį, taip pat atsižvelgdama į ekstremalesnius įvykius: buvo įvertinti 100 ir 300 metų grąžinimo laikotarpiai ir rengiant potvynių rizikos mažinimo priemones buvo atsižvelgta į atsargumo principą, taip gerokai viršijant dabartinius projektavimo standartus.

MWMP yra vietos planai (iki šiol galiojantys tik Veneto regione), sukurti kaip savivaldybių ir melioracijos institucijų koordinavimo priemonės. Jų tikslas – sudaryti sąlygas bendrai analizuoti vietinę drenažo sistemą, susidaryti tikslų vaizdą apie administracines ir priežiūros pareigas, nustatyti aktualiausias (ir vietoje aktualiausias) prasto drenažo problemas ir susijusias apsaugos nuo potvynių priemones.

Isola Vicentina atveju MWMP buvo sukurta laikantis platesnio užmojo prisitaikymo požiūrio: siekiama pertvarkyti MWMP į vietos prisitaikymo prie potvynių planą, kuriame susiejamos prevencijos, apsaugos ir pasirengimo strategijos. Siūlant, kaip pakeisti užstatytų teritorijų fizinę struktūrą, taip pat piliečių elgesį ir socialinę organizaciją, plane bandoma sumažinti ilgalaikę galimą klimato kaitos žalą (iki potvynių, kurių grąžinimo laikotarpis yra 1/300 metų). Kitaip tariant, MWMP siekiama spręsti dabartines ir būsimas vietos hidraulines problemas, taip pat atsižvelgiant į pastatų, infrastruktūros ir žmonių pažeidžiamumą, skatinant tvaraus žemės naudojimo praktiką ir susiejant šias naujas prie klimato kaitos pritaikytas žinias su kitomis sektorinėmis teritorijų planavimo priemonėmis.

MWMP atliktose analizėse surinkti įvairūs potvynių grėsmės duomenys:

• Pagrindinio upių tinklo keliamas pavojus paimtas iš oficialių žemėlapių ir planų: hidrogeologinio plano (it. Piano di Assetto Idrogeologico); naujasis Rytų Alpių potvynių rizikos valdymo planas ir kt.;
• Vietos valdžios institucijos (pvz., Alto Vicentino žemės atkūrimo institucija, civilinės saugos organizacijos, savivaldybės institucija ir kt.) dalyvavo renkant informaciją apie vietos drenažo sistemos sukurtus istorinius įvykius;
• Galiausiai piliečių vietos žinios ir tiesioginė patirtis buvo tiesiogiai ištirtos per konsultacinius viešus susitikimus.

Tada rezultatai buvo palyginti ir integruoti su rezultatais, gautais MWMP įvertinus potvynių dažnumą ir atlikus vietos perdavimo pajėgumų analizę. Šio proceso metu buvo nustatyta daugiau kaip 20 vietovių, kuriose kyla prasto drenažo ar potvynių problemų. Kiekvienai svarbiai sričiai buvo nustatytos kelios priemonės. Kaip siūloma Potvynių direktyvoje (2007/60/EB), siūlomos priemonės suskirstytos į tris pagrindines tipologijas:

• Prevencinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią žalai, kad būtų išvengta naujų pokyčių teritorijose, kuriose gali kilti potvyniai, struktūriškai pritaikant miesto audinius ir mažinant dirvožemio sandarinimą bei paviršinių nuotekų susidarymą naudojant tvarias miestų drenažo sistemas (SUDS). Iš grynai teorinio scenarijaus, parengto rengiant MWMP, matyti, kad potvynio mastas gali sumažėti maždaug 40 proc. (palyginti su dabartiniu žemės naudojimu), jei būtų atkurtas visas neužstatytas plotas. Gavusi šią informaciją, savivaldybės institucija geriau suprato, kad reikia išsaugoti miškus, ir dabar numato kai kurias pievas ir nedirbamus laukus paversti miškingomis vietovėmis. Be to, nustatyta dešimties hektarų bandomoji teritorija, siekiant iš tikrųjų imituoti, kaip miškų išsaugojimas gali padidinti savivaldybės teritorijos atsparumą potvyniams ir nuošliaužoms.
• Apsaugos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti potvynių tikimybę ir (arba) potvynių poveikį konkrečioje vietoje, pavyzdžiui, salpų ir šlapynių atkūrimas, apsaugos nuo potvynių įrengimas arba drenažo tinklo pralaidumo didinimas. MWMP buvo nustatyta ir suplanuota apie 50 apsaugos priemonių, įskaitant: upių ir upelių valymą, esamų griovių išplėtimą, naujų pakelės griovių atidarymą, naujų sulaikymo zonų kūrimą, esamo miesto drenažo tinklo išplėtimą ir kt. Visų pirma dėl regioninio finansavimo jau vyksta vandens sulaikymo zonos projektavimo ir įgyvendinimo etapai. Sulaikymo priemonė (kurios vandens talpa yra apie 1 mln. kubinių metrų) yra pietinėje Isola Vicentina savivaldybės dalyje, Orolo upėje. Ja daugiausia siekiama apsaugoti galutinės grandies savivaldybes (visų pirma Vičencą) nuo pagrindinių upių potvynių, sumažinant ir laikinai saugant dalį potvynių bangos.
• pasirengimo priemonės, kuriomis siekiama teikti nurodymus piliečiams, kaip reaguoti potvynių atveju. Remdamiesi esamais Italijos civilinės saugos tarnybos parengtais dokumentais ir gairėmis, Isola Vicentina piliečiai gavo brošiūrą apie tai, ką daryti prieš potvynį jų teritorijoje, jo metu ir po jo. Be to, piliečiai buvo mokomi keturiuose viešuose praktiniuose seminaruose.

MWMP rengimo proceso metu – per keturis viešus praktinius seminarus – buvo konsultuojamasi su piliečiais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais ir jie dalyvavo, siekiant numatyti vietos lygmeniu tinkamas potvynių rizikos mažinimo priemones ir surinkti grįžtamąją informaciją apie siūlomus veiksmus. Buvo atrinktos galutinės MWMP priemonės, lyginant hidrologinės ir (arba) hidraulinės analizės rezultatus su žmonių prioritetais ir atsiliepimais. Be plačiosios visuomenės, buvo aiškiai pakviestos tikslinės pagrindinės suinteresuotųjų subjektų grupės (pvz., ūkininkai, verslininkai ir teritorijų, kuriose gali kilti potvyniai, žemės savininkai). Šiuose susitikimuose dalyvavo apie 200 žmonių. Apskritai visi dalyviai buvo labai motyvuoti, nes 2010 m. potvynis paveikė gretimas savivaldybes, sukėlė baimę ir padidino šio klausimo svarbą viešajai nuomonei. Todėl šie praktiniai seminarai taip pat buvo naudojami informuotumui apie potvynių riziką skleisti ir žmonėms mokyti, kaip susidoroti su ekstremaliomis oro sąlygomis. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad yra nestruktūrinių priemonių, tiesiogiai įtraukiančių visus gyventojus į vietos vandentvarką, visuomenės dalyvavimo ir konsultacijų procesu taip pat buvo siekiama skleisti gerąją patirtį ir elgesio dienos gaires (pvz., dėl mažų vandentakių valdymo ir priežiūros).

MWMP parengimas pagal adaptyvų požiūrį buvo įmanomas dėl Isola Vicentina savivaldybės valdžios nustatymo, IUAV universiteto mokslinės paramos ir savivaldybių bei techninių konsultantų atlikto darbo vietoje. Svarbų vaidmenį taip pat atliko visa pilietybė, kuri tiesiogiai dalyvavo atliekant teritorijų tyrimus ir nustatant svarbiausias teritorijas (dėl savo ankstesnės potvynių patirties).

Plano rengimui trukdė du pagrindiniai elementai:

• Už MWMP buvo atsakinga viena savivaldybė, oficialiai nekoordinuojant veiksmų su aplinkinėmis savivaldybėmis: dėl to kai kurių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas bus naudingas galutinės grandies savivaldybėms, o kai kurių svarbių problemų, kilusių už Isola Vicentina (pradinės grandies) ribų, planas negalėjo išspręsti.
• tikslios kiekvienos suinteresuotųjų subjektų grupės (įskaitant ūkininkus, užsiimančius žemės ūkio praktika ir kaimo drenažo veikla; namų savininkams už privačių miesto griovių valymą ir dirvožemio sandarinimo mažinimą; vandens įmonės miesto audrų vandens valdymui) dėl įvairių drenažo sistemos komponentų nebuvo lengva susitarti.

MWMP rengimo išlaidos buvo 25 000 EUR. Pagal planą struktūrinės apsaugos priemonių išlaidos svyruoja nuo maždaug 2 mln. EUR (iki potvynio, kurio grąžinimo laikotarpis yra 1/50 metų) iki maždaug 4 mln. EUR (iki potvynio, kurio grąžinimo laikotarpis yra 1/100 metų). Nedideles intervencines priemones sumokės (arba tiesiogiai įgyvendins) savivaldybės institucija ir privatus pilietis. Svarbiems darbams, apimantiems platesnes teritorijas ir baseinus už savivaldybės ribų, reikės „Alta Pianura Veneta“ žemės atkūrimo institucijos (viešojo ir privačiojo sektorių konsorciumo, sudaryto iš visų žemės savininkų kompetencijos srityje) ir Veneto regiono vyriausybės ekonominio indėlio, kurio prieinamumas priklausys nuo ateinančių metų politinių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad bendra 2010 m. potvynio žala viršijo 400 mln. EUR ir kad 80 mln. EUR žala padaryta tik Kaldogno savivaldybėje, kuri yra tik pasroviui nuo Isola Vicentina, akivaizdu, kad planuojamos rizikos mažinimo priemonės yra patogios.

Visas MWMP rengimas buvo grindžiamas Potvynių direktyvoje (2007/60/EB) pasiūlytu potvynių rizikos valdymo metodu, daugiausia dėmesio skiriant prevencijos, apsaugos ir pasirengimo strategijoms. Konkrečiame MWMP skyriuje aiškiai išvardyti visi su planu susiję regioniniai ir nacionaliniai įstatymai, iš kurių svarbiausi yra šie:

• Lgs. 152/2006 (Italijos aplinkos aktas);
• Lgs. 49/2010 (Italijos Potvynių direktyvos įgyvendinimo aktas);
• G.R. 3637/2002 - D.G.R. 1322/2006 - D.G.R. 1841/2007 - D.G.R. 2948/2009 (Veneto regionas: paviršinių nuotekų ir potvynių valdymo miesto teritorijose standartai);
• R. 11/2004 (Veneto regionas: teritorijų planavimo aktas);
• R. 12/2009 (Veneto regionas: žemės atkūrimo aktas);
• D.G.R. 427/2013 (Veneto regiono teritorijų planas, į kurį įtraukta MWMP direktyva.

MWMP rengimo procesas pradėtas 2015 m. spalio mėn. ir užbaigtas 2016 m. birželio mėn. Planuojamos priemonės bus įgyvendinamos 2017–2022 m., atsižvelgiant į du trejų metų etapus. Pirmosios priemonės jau pradėtos įgyvendinti: i) privačių griovių valdymo ir priežiūros reguliavimo sistemos priėmimas, ii) vandens sulaikymo teritorijos savivaldybės pietrytinėje dalyje projektavimas ir statyba, iii) dešimties hektarų bandomosios teritorijos, kurioje būtų galima modeliuoti, kaip miškų išsaugojimas gali padidinti visos savivaldybės atsparumą potvyniams ir nuošliaužoms, nustatymas.

MWMP galioja šešerius metus (pagal Potvynių direktyvą), o tai atitinka jos įgyvendinimo laikotarpį.

Municipality of Isola Vicentina
Technical office:
E-mail: tecnico@comune.isola-vicentina.vi.it

Francesco Musco
IUAV University of Venice
Department of Design and Planning in Complex Environments
Planning Climate Change research group
E-mail: francesco.musco@iuav.it; climatechange@iuav.it

Emiliano Vettore and Diego Pellizzaro
Green-Dev studio
E-mail: info@green-dev.eu