Prisitaikymo prie klimato kaitos integravimas į vandentvarką siekiant apsaugoti nuo potvynių Isola Vicentina

Isola Vicentina yra linkusi į potvynius, kylančius tiek iš pagrindinių upių (t. y. Orolo ir Timonchio), tiek iš nedidelio vietos drenažo tinklo (pvz., melioracijos kanalų, kaimo ir pakelės griovių, miesto drenažo). Paskutinis pagrindinis upės potvynis įvyko 2010 m.: laimei, savivaldybės teritorija nukentėjo tik iš dalies (padaryta nedidelė žala), o įvykis buvo daug žalingesnis pasroviui esančiose savivaldybėse (pvz., Caldogno, Vicenza). Priešingai, pluviniai potvyniai yra dažnas reiškinys: beveik kasmet dėl lietaus užtvindomos mažos ir fragmentiškos miesto ir kaimo vietovės, o tai daro atitinkamą bendrą žalą.

Tikimasi, kad netolimoje ateityje dėl visuotinio atšilimo pasikeis kritulių kiekis ir modeliai, taip pat padidės ekstremalių kritulių reiškinių mastas ir dažnumas. Remiantis naujausiais tyrimais, iš regioninių modelių rezultatų matyti, kad Veneto regione kritulių iškrenta rečiau ir jie būna intensyvesni (net jei numatomi pokyčiai yra silpni, o jų kiekybinės prognozės neaiškios), todėl tikėtina, kad potvynių padaugės. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu vietos mastu nėra kiekybinių prognozių ar būsimų įvykių scenarijų, MWMP vertinant potvynių dažnį buvo atsižvelgta į klimato kaitos poveikį, taip pat atsižvelgiant į ekstremalesnius įvykius: rengiant potvynių rizikos mažinimo priemones buvo įvertinti 100 ir 300 metų grąžinimo laikotarpiai ir atsižvelgta į atsargumo principą, taip gerokai viršijant dabartinius projektavimo standartus.

MWMP yra vietos planai (iki šiol galiojantys tik Veneto regione), parengti kaip savivaldybių ir melioracijos institucijų koordinavimo priemonės. Jų tikslas – sudaryti sąlygas atlikti bendrą vietos drenažo sistemos analizę, susidaryti tikslų vaizdą apie administracinę ir priežiūros atsakomybę, nustatyti skubiausias (ir vietos lygmeniu aktualiausias) prasto drenažo problemas ir susijusias apsaugos nuo potvynių priemones.

Isola Vicentina atveju MWMP buvo parengta laikantis platesnio užmojo prisitaikymo prie klimato kaitos požiūrio: siekiama MWMP pakeisti vietos prisitaikymo prie potvynių planu, kuriame būtų derinamos prevencijos, apsaugos ir pasirengimo strategijos. Plane siūloma, kaip pakeisti užstatytų teritorijų fizinę struktūrą, taip pat piliečių elgesį ir socialinę organizaciją, ir bandoma sumažinti ilgalaikę galimą žalą (iki potvynio, kurio atsinaujinimo laikotarpis yra 1/300 metų), kurią sukelia klimato kaita. Kitaip tariant, MWMP siekiama spręsti dabartines ir būsimas vietos hidraulines problemas, taip pat sprendžiant pastatų, infrastruktūros ir žmonių pažeidžiamumo problemas, skatinant tvarią žemės naudojimo praktiką ir sujungiant šias naujas žinias apie klimatą su kitomis sektorinėmis teritorijų planavimo priemonėmis.

Pagal MWMP atliktose analizėse surinkti įvairūs duomenys apie potvynių pavojų:

• Pagrindinio upių tinklo keliamas pavojus paimtas iš oficialių žemėlapių ir planų: hidrogeologinis planas (it.Piano di Assetto Idrogeologico), naujasis Rytų Alpių potvynių rizikos valdymo planas ir kt.;
• Vietos valdžios institucijos (pvz., Alto Vicentino melioracijos institucija, civilinės saugos organizacijos, savivaldybės institucija ir kt.) dalyvavo renkant informaciją apie istorinius įvykius, atsiradusius dėl vietos drenažo sistemos;
• Galiausiai per konsultacinius viešus posėdžius buvo tiesiogiai tiriamos piliečių žinios vietos lygmeniu ir tiesioginė patirtis.

Tada rezultatai buvo palyginti ir integruoti su MWMP potvynių dažnio vertinimo ir vietos perdavimo pajėgumų analizės rezultatais. Šio proceso metu buvo nustatyta daugiau kaip 20 vietovių, kuriose yra prastų drenažo ar potvynių problemų. Kiekvienai svarbiai sričiai buvo nustatytos kelios priemonės. Kaip siūloma Potvynių direktyvoje (2007/60/EB), siūlomos priemonės buvo suskirstytos į tris pagrindines tipologijas:

• Prevencinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią žalos atsiradimui vengiant naujų pokyčių vietovėse, kuriose yra didelė potvynių tikimybė, struktūriškai pritaikant miestų struktūras ir mažinant dirvožemio sandarinimą bei paviršinių nuotekų susidarymą taikant tvarias miestų drenažo sistemas (SUDS). Pagal grynai teorinį scenarijų, parengtą rengiant MWMP, potvynių mastas galėtų sumažėti maždaug 40 proc. (palyginti su dabartiniu žemės naudojimu), jei būtų atkurtas visas neužstatytas plotas. Gavusi šią informaciją, savivaldybė geriau suprato, kad reikia išsaugoti miškus, ir dabar numato kai kurias pievas ir nedirbamus laukus paversti miškingomis vietovėmis. Be to, buvo nustatyta dešimties hektarų bandomoji teritorija, siekiant iš tikrųjų imituoti, kaip miškingų vietovių išsaugojimas gali padidinti savivaldybės teritorijos atsparumą potvyniams ir nuošliaužoms.
• Apsaugos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti potvynių tikimybę ir (arba) potvynių poveikį konkrečioje vietoje, pavyzdžiui, salpų ir šlapynių atkūrimas, apsaugos nuo potvynių statyba arba drenažo tinklo perdavimo pajėgumo didinimas. MWMP buvo nustatyta ir suplanuota apie 50 apsaugos priemonių, įskaitant: upių ir upelių valymas, esamų griovių išplėtimas, naujų pakelės griovių atidarymas, naujų sulaikymo zonų kūrimas, esamo miesto drenažo tinklo išplėtimas ir t. t. Visų pirma dėl regioninio finansavimo jau vyksta vandens sulaikymo zonos projektavimo ir įgyvendinimo etapai. Sulaikymo priemonė (kurios vandens talpa yra apie 1 mln. kubinių metrų) yra pietinėje Isola Vicentina savivaldybės dalyje, prie Orolo upės. Ja iš esmės siekiama apsaugoti pasroviui esančias savivaldybes (visų pirma Vičencą) nuo pagrindinių upių potvynių, sumažinant ir laikinai išsaugant dalį potvynių bangos.
• parengties priemonės, kuriomis siekiama teikti nurodymus piliečiams, kaip reaguoti į potvynius ir (arba) į juos reaguoti. Remiantis esamais Italijos civilinės saugos tarnybos parengtais dokumentais ir gairėmis, Isola Vicentina piliečiai buvo aprūpinti brošiūra apie tai, ką daryti prieš potvynį, jo metu ir po jo jų teritorijoje. Be to, piliečiai buvo mokomi per keturis viešus praktinius seminarus.

MWMP rengimo procese – keturiuose viešuose praktiniuose seminaruose – buvo konsultuojamasi su piliečiais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais ir jie buvo įtraukti siekiant numatyti vietos lygmeniu tinkamas potvynių rizikos mažinimo priemones ir surinkti grįžtamąją informaciją apie siūlomus veiksmus. Buvo atrinktos galutinės MWMP priemonės, lyginant hidrologinės ir (arba) hidraulinės analizės rezultatus su žmonių prioritetais ir grįžtamąja informacija. Be plačiosios visuomenės, buvo aiškiai pakviestos tikslinės pagrindinių suinteresuotųjų subjektų grupės (pavyzdžiui, ūkininkai, verslininkai ir vietovių, kuriose yra didelė potvynių tikimybė, žemės savininkai). Šiuose susitikimuose dalyvavo apie 200 žmonių. Apskritai visi dalyviai buvo labai motyvuoti, nes 2010 m. potvynis paveikė gretimas savivaldybes, sukeldamas baimę ir padidindamas šio klausimo aktualumą visuomenėje. Todėl šie praktiniai seminarai taip pat buvo naudojami siekiant skleisti informaciją apie potvynių riziką ir mokyti žmones, kaip susidoroti su ekstremaliomis oro sąlygomis. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad esama nestruktūrinių priemonių, kuriomis visi gyventojai tiesiogiai įtraukiami į vietos vandentvarką, visuomenės dalyvavimu ir konsultacijomis taip pat buvo siekiama skleisti gerąją patirtį ir kasdienes elgesio gaires (pvz., dėl mažų vandentakių valdymo ir priežiūros).

MWMP kūrimas pagal adaptyvų požiūrį buvo įmanomas dėl Isola Vicentina savivaldybės vyriausybės sprendimo, IUAV universiteto mokslinės paramos ir savivaldybių bei techninių konsultantų atlikto darbo vietoje. Svarbų vaidmenį taip pat atliko visa pilietybė, kuri tiesiogiai dalyvavo vietos tyrimuose ir nustatant svarbiausias vietoves (dėl savo ankstesnės potvynių patirties).

Plano rengimui trukdė du pagrindiniai elementai:

• Už MWMP buvo atsakinga viena savivaldybė, oficialiai nekoordinuojant veiksmų su aplinkinėmis savivaldybėmis: todėl kai kurių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas bus naudingas žemupio savivaldybėms, o kai kurių svarbių problemų, kilusių už (aukštupio) Isola Vicentina ribų, planas negalėjo išspręsti.
• tiksliai apibrėžti kiekvienos suinteresuotųjų subjektų grupės (įskaitant ūkininkus, atsakingus už žemės ūkio praktiką ir kaimo vietovių drenažą; privačių miesto griovių valymo ir dirvožemio sandarinimo mažinimo namų savininkai; vandens bendrovės miesto paviršinių nuotekų tvarkymui) dėl įvairių drenažo sistemos komponentų nebuvo lengva susitarti.

MWMP rengimo išlaidos sudarė 25 000 EUR. Pagal planą išlaidos struktūrinėms apsaugos priemonėms svyruoja nuo maždaug 2 mln. EUR (iki potvynio, kurio grįžimo laikotarpis yra 1–50 metų) iki maždaug 4 mln. EUR (iki potvynio, kurio grįžimo laikotarpis yra 1–100 metų). Nedideles intervencines priemones apmokės (arba tiesiogiai įgyvendins) savivaldybės institucija ir privatus pilietis. Dideliems darbams, apimantiems platesnes teritorijas ir vandens baseinus už savivaldybės ribų, reikės melioracijos institucijos „AltaPianura Veneta“ (viešojo ir privačiojo sektorių konsorciumo, sudaryto iš visų žemės savininkų kompetencijoje) ir Veneto regiono vyriausybės ekonominio indėlio, kurio prieinamumas priklausys nuo ateinančių metų politinių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad bendra 2010 m. potvynio padaryta žala viršijo 400 mln. EUR, o 80 mln. EUR žala padaryta tik Caldogno savivaldybei, kuri yra tik pasroviui nuo Isola Vicentina, akivaizdu, kad planuojamos rizikos mažinimo priemonės yra patogios.

Visas MWMP rengimas buvo grindžiamas Potvynių direktyvoje (2007/60/EB) pasiūlytu potvynių rizikos valdymo metodu, daugiausia dėmesio skiriant prevencijos, apsaugos ir pasirengimo strategijoms. Konkrečiame MWMP skyriuje aiškiai išvardijami visi su planu susiję regioniniai ir nacionaliniai įstatymai, iš kurių svarbiausi yra šie:

• Lgs. 152/2006 (Italijos aplinkos aktas);
• Lgs. 49/2010 (Italijos Potvynių direktyvos įgyvendinimo aktas);
• G.R. 3637/2002 - D.G.R. 1322/2006 - D.G.R. 1841/2007 - D.G.R. 2948/2009 (Veneto regionas: paviršinių nuotekų ir potvynių valdymo miesto teritorijose standartai);
• R. 11/2004 (Veneto regionas: teritorijų planavimo aktas);
• R. 12/2009 (Veneto regionas: melioracijos aktas);
• D.G.R. 427/2013 (Veneto regiono teritorijų planas, į kurį įtraukta MWMP direktyva.

MWMP rengimo procesas pradėtas 2015 m. spalio mėn. ir baigtas 2016 m. birželio mėn. Planuojamos priemonės bus įgyvendinamos 2017–2022 m., atsižvelgiant į dvejus trejų metų etapus. Pirmosios priemonės jau pradėtos įgyvendinti: i) privačių griovių valdymo ir priežiūros reguliavimo sistemos priėmimą, ii) vandens sulaikymo teritorijos projektavimą ir statybą savivaldybės pietrytinėje dalyje, iii) dešimties hektarų bandomosios teritorijos, kurioje būtų modeliuojama, kaip miškų išsaugojimas gali padidinti visos savivaldybės atsparumą potvyniams ir nuošliaužoms, nustatymą.

MWMP galioja šešerius metus (pagal Potvynių direktyvą), o tai atitinka jos įgyvendinimo laikotarpį.

Municipality of Isola Vicentina
Technical office:
E-mail: tecnico@comune.isola-vicentina.vi.it

Francesco Musco
IUAV University of Venice
Department of Design and Planning in Complex Environments
Planning Climate Change research group
E-mail: francesco.musco@iuav.it; climatechange@iuav.it

Emiliano Vettore and Diego Pellizzaro
Green-Dev studio
E-mail: info@green-dev.eu