Informuotumo apie suinteresuotųjų subjektų elgsenos pokyčius didinimo kampanijos

Prisitaikymui prie klimato kaitos reikia bendrų asmenų, įmonių, pramonės,vyriausybių ir kitų subjektų, kurie susiduria su klimato kaitos poveikiu, pastangų. Informuotumo didinimo kampanijos dažnai yra veiksmingesnės, jei atitinkami suinteresuotieji subjektai arba aplinkosaugos NVO dalyvauja rengiant strategiją ir atliekant su ja susijusį vaidmenį. Dažnai jie geriau pažįsta savo klientus ir geriausiai su jais bendrauja. Jų įtraukimas taip pat dažnai padidina kampanijospatikimumąir suteikia galimybę pasinaudoti svertu.

Suinteresuotosios šalys (įskaitant piliečius) ne visada žino apie klimato kaitos poveikį ir prisitaikymo prie jos galimybes, taip pat apie priemonių sąnaudas ir jų veiksmingumą. Informuotumo didinimo kampanija gali padėti išspręsti šias problemas. Pagrindiniai jų sėkmės aspektai yra šie: 

• tikslinės auditorijos nustatymo prioritetai turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kas yra pažeidžiamiausias ir kas greičiausiai gaus naudos; 
• reikia naudoti aiškius pranešimus, kad būtų atkreiptas taikinio dėmesys; 
• pranešimai turėtų būti įtikinamas asmeninės motyvacijos pagrindimas; 
• pranešimai turėtų būti perduodami auditorijai suprantama kalba; 

• pranešimuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, ką būtų galima pasiekti arba ką būtų galima prarasti, jei prisitaikymas įvyktų (arba neįvyktų); 
• pranešimai turėtų būti labai tikslūs apie tai, ką tas asmuo gali padaryti, kad sumažintų tą konkrečią riziką; 
• pranešimai turėtų išlaikyti atsakomybę ir atskaitomybę visais lygmenimis; 
• komunikacijos strategija turėtų būti pritaikyta tikslinei auditorijai (pavyzdžiui, jaunimui internetu); 
• kampanijos modelis ir komunikacijos būdai turėtų būti kruopščiai parinkti, kad informacija išliktų nauja ir įdomi. 

Kita vertus, svarbus ribojantis veiksnys yra rizika, kad klimato kaita bus suvokiama ribotai (ši problema gali būti laikoma tolima ir netikra), o tai gali sumažinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir kampanijos veiksmingumą. Kampanijos veiksmingumui taip pat gali turėti įtakos menko dėmesio politinėje darbotvarkėje rizika ir bejėgiškumo jausmas atsižvelgiant į vietos, regioninės ir (arba) nacionalinės veiklos klimato kaitos klausimais lygį. 

Didinti informuotumą yra sudėtinga užduotis, kurios rezultatussunku numatyti. Nors labai sunku įvertinti informuotumo didinimo kampanijų veiksmingumą, nes rezultatų rodiklių yra nedaug, kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai paprastai naudojamivertingoms įžvalgoms surinkti. Kampanijos išlaidos apima išlaidas, susijusias su kampanijos medžiagos rengimu ir perdavimu bei įtraukių veiksmų rengimu ir įgyvendinimu. Šios išlaidos turi būti palygintos sužmonių,kuriuos kampanija nori pasiekti, skaičiumi ir turinio sklaidos būdu d (darbosąnaudos vienam asmeniui). 

2021m. vasario 24 d. Europos Komisija priėmė naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Informuotumo didinimas ir prisitaikymo aspekto integravimas laikomi svarbiais šios strategijoselementais: „Pasiūlydama sprendimų, padėsiančių geriau suvokti klimato kaitos poveikį, ji padės didelėms įmonėms, MVĮ, vietos administracijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei. Tai taip pat padės ištaisyti klaidingą supratimą, kad prisitaikymas yra tik išlaidos – tai investicija“. 

Labai svarbunustatyti informuotumo didinimo kampanijų įgyvendinimo laikotarpį,nes turi būti išsamiaiapsvarstytas įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir įvairių informavimo renginių organizavimas. Paprastai įgyvendinimo laikotarpis yranuo 1 iki 5 metų; šis intervalas reikalingas tam, kad būtų sukurtas tvirtas pagrindas informavimo strategijoms ir veiklai. 

Atsargumo didinimo kampanijos trukmėskiriasi priklausomai nuo kampanijos apimties. Kadangi jomis konkrečiai siekiama esminių pokyčių visuomenėje ir skatinama nauja tvarielgsena,siekiama, kad jų indėlis truktų gerokai ilgiau nei jų įgyvendinimo laikotarpis.