Informuotumo apie suinteresuotųjų subjektų elgsenos pokyčius didinimo kampanijos

Ši prisitaikymo prie klimato kaitos priemonė apima veiksmus, kuriais skatinamas informuotumas, siekiant skatinti individualius ir visuomenės elgsenos pokyčius, kad būtų sprendžiamos pasikeitusių klimato kaitos sąlygų problemos ir skatinamos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Ne visi suinteresuotieji subjektai žino ir yra informuoti apie savo pažeidžiamumą ir priemones, kurių jie gali imtis, kad aktyviai prisitaikytų prie klimato kaitos. Todėl informuotumo didinimas yra svarbi prisitaikymo proceso dalis siekiant valdyti klimato kaitos poveikį, didinti gebėjimą prisitaikyti ir mažinti bendrą pažeidžiamumą.

Visuomenės informuotumas yra svarbus siekiant didinti entuziazmą ir paramą, skatinti savimobilizaciją ir veiksmus, taip pat sutelkti vietos žinias ir išteklius. Politinio sąmoningumo didinimas yra ypač svarbus, nes politikos formuotojai ir politikai yra pagrindiniai prisitaikymo prie klimato kaitos politikos proceso dalyviai. Informuotumui didinti reikalingos veiksmingos komunikacijos strategijos, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Šių komunikacijos strategijų, skirtų tikslinei auditorijai tam tikru laikotarpiu, derinį iš esmės galima apibūdinti kaip informuotumo didinimo kampaniją. Informuotumo didinimo kampanijų tikslas skiriasi priklausomai nuo konteksto, tačiau paprastai jos apima tikslinės auditorijos informavimą apie konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus ir pasiūlymus, kaip pakeisti elgesį, kad šie susirūpinimą keliantys klausimai būtų išspręsti arba sumažinti. Nors informuotumo didinimas dažnai laikomas svarbiu pirmaisiais prisitaikymo proceso etapais, moksliniai tyrimai (pvz., Manuti, 2013 m.) rodo, kad informuotumo lygis laikui bėgant kinta priklausomai nuo išorės kintamųjų. Todėl informuotumo didinimas yra svarbus ne tik pirmaisiais etapais, bet ir yra neatsiejamas nuo viso proceso.

Informuotumo didinimo kampanijos gali būti skirtos tam tikros klimato grėsmės paveikto regiono žmonių grupėms, suinteresuotųjų subjektų grupėms, įmonėms ar plačiajai visuomenei. Galutinis tokių kampanijų tikslas – pasiekti ilgalaikius ilgalaikius elgsenos pokyčius. Informuotumo didinimas didina asmenų, verslo ir pramonės vadovų, organizacijų ir sprendimus priimančių asmenų žinias. Juo siekiama užtikrinti, kad visi atitinkami regioniniai ir subregioniniai organai suprastų klimato kaitos poveikį ir imtųsi veiksmų reaguodami į tam tikrą poveikį. Tačiau jos taip pat gali sutelkti dėmesį į konkretų poveikį, kuris laikomas svarbiausiu konkrečiai vietai, pvz., kaip ir visuomenės informavimo kampanijos „Nyderlandai gyvena su vandeniu“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pakrančių ir upių potvyniams, atveju. Informuotumo didinimo kampanijos laikomos veiksmingesnėmis, jei naudojamos kelios komunikacijos strategijos, pavyzdžiui, spausdintos medžiagos sklaida, viešų susitikimų ir mokymų organizavimas, profesinės konsultacijos, komunikacija ir informavimas socialinėje ir žiniasklaidos priemonėse, taip pat naudojimasis neoficialiais informacijos sklaidos tinklais. Informuotumo didinimo kampanijos gali būti derinamos su bendruomenių savisaugos grupių steigimu (žr., pavyzdžiui, atvejo tyrimą „Vrijburcht“ – privačiai finansuojamas klimato kaitos poveikiui atsparus kolektyvinis sodas Amsterdame), kurios skatina gyventojų ir įmonių pasitikėjimą savimi, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika asmeniniam saugumui ir žala turtui (pvz., potvynių metu).

Yra įvairių žiniasklaidos priemonių, kuriomis galima perduoti pranešimą, pavyzdžiui, per televiziją, internetą, socialinę žiniasklaidą ir laikraščius. Be to, buvo sukurtos kelios priemonės, kuriomis siekiama didinti sprendimus priimančių asmenų informuotumą (pvz., ADAPT2CLIMA sprendimų rėmimo priemonė) ir visuomenės informuotumą (pvz., „Pokyčių žaidimas“). Didelės informuotumo apie klimato kaitą didinimo kampanijos dažnai yra klimato kaitos švelninimo, energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo priemonių derinys, o ne tik dėmesys prisitaikymo priemonėms.

Prisitaikant prie klimato kaitos reikia bendrų pavienių asmenų, įmonių, pramonės šakų, vyriausybių ir kitų subjektų, kurie susiduria su klimato kaitos poveikiu, pastangų. Informuotumo didinimo kampanijos dažnai yra veiksmingesnės, jei į strategijos rengimą ir jos vaidmenį įtraukiami atitinkami suinteresuotieji subjektai arba aplinkosaugos NVO. Jie dažnai geriau pažįsta „savo“ klientus ir geriausiai su jais bendrauja. Jų įtraukimas taip pat dažnai padidina kampanijos patikimumą ir suteikia galimybę daryti sverto poveikį.

Suinteresuotieji subjektai (įskaitant piliečius) ne visada žino apie klimato kaitos poveikį ir prisitaikymo galimybes, taip pat apie priemonių sąnaudas ir jų veiksmingumą. Informavimo kampanija gali padėti išspręsti šias problemas. Pagrindiniai jų sėkmės aspektai yra šie: 

• tikslinės auditorijos nustatymo prioritetai turi būti vertinami suprantant, kas yra labiausiai pažeidžiamas ir kas labiausiai tikėtina, kad gaus naudos; 
• reikia naudoti aiškius pranešimus, kad būtų atkreiptas tikslinės grupės dėmesys; 
• pranešimai turėtų būti įtikinamas asmeninės motyvacijos pagrindimas; 
• pranešimai turėtų būti perduodami auditorijai suprantama kalba; 

• pranešimuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, ką būtų galima gauti arba ko būtų galima netekti, jei būtų atliktas (arba neatliktas) prisitaikymas; 
• pranešimai turėtų būti labai tikslūs apie tai, ką tas asmuo gali padaryti, kad sumažintų tą konkrečią riziką; 
• už pranešimus turėtų būti atsakinga ir už juos turėtų būti atsiskaitoma visais lygmenimis; 
• komunikacijos strategija turėtų būti pritaikyta tikslinei auditorijai (pavyzdžiui, jaunimui internetu); 
• kampanijos modelis ir komunikacijos būdai turėtų būti kruopščiai atrinkti, kad žinia būtų šviežia ir įdomi. 

Kita vertus, svarbus ribojantis veiksnys yra riboto klimato kaitos suvokimo rizika (ši problema gali būti laikoma tolima ir netikra), dėl kurios gali sumažėti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir kampanijos veiksmingumas. Nepakankamo dėmesio politinėje darbotvarkėje rizika ir bejėgiškumo jausmas atsižvelgiant į vietos, regionų ir (arba) nacionalinės veiklos klimato kaitos klausimais lygį taip pat gali turėti įtakos kampanijos veiksmingumui. 

Informuotumo didinimas yra sudėtinga užduotis, kurią vykdant sunku numatyti rezultatus. Nors labai sunku įvertinti informuotumo didinimo kampanijų veiksmingumą, nes yra nedaug rezultatų rodiklių, vertingoms įžvalgoms surinkti paprastai naudojami kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Kampanijos išlaidos apima išlaidas, susijusias su kampanijos medžiagos gamyba ir perdavimu bei įtraukiančių veiksmų rengimu ir įgyvendinimu. Šias išlaidas reikia palyginti su žmonių, kuriuos kampanija nori pasiekti, skaičiumi ir turinio sklaidos būdu d (darbo sąnaudos vienam asmeniui). 

2021 m. vasario 24 d. Europos Komisija priėmė naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Informuotumo didinimas ir prisitaikymo aspekto integravimas laikomi svarbiu šios strategijos elementu:„Siūlydama sprendimus, kurie padėtų geriau suvokti klimato poveikį, ji padės didelėms įmonėms, MVĮ, vietos administracijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei. Tai taip pat padės ištaisyti klaidingą nuomonę, kad prisitaikymas yra tik kaina – tai investicija “. 

Labai svarbu nustatyti informuotumo didinimo kampanijų įgyvendinimo laikotarpį, nes turi būti išsamiai apsvarstytas įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir įvairių informavimo renginių organizavimas. Paprastai įgyvendinimo laikotarpis trunka nuo 1 iki 5 metų; šis intervalas reikalingas tam, kad būtų sukurtas tvirtas pagrindas informavimo strategijoms ir veiklai. 

Atsargumo didinimo kampanijos gyvavimo laikas skiriasi priklausomai nuo kampanijos apimties. Kadangi jomis konkrečiai siekiama iš esmės pakeisti visuomenę ir paskatinti naują tvarią elgseną, jų indėlis turėtų trukti gerokai ilgiau nei jų įgyvendinimo laikotarpis.