Saragosa: informuotumo didinimo ir finansinių priemonių derinimas siekiant didinti vandens naudojimo efektyvumą;

Saragosa yra penktas pagal dydį Ispanijos miestas ir Aragono autonominės bendruomenės sostinė, kurioje gyvena apie 706 000 gyventojų. Miestas yra pusiau sausringame regione, kuriame per metus vidutiniškai iškrenta tik 314 mm kritulių, kurių didžioji dalis iškrenta šaltomis žiemomis. Todėl vandens trūkumas yra rimta problema savivaldybei. Tai tapo akivaizdu dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai užsitęsusi sausra lėmė vandens apribojimus, kurie sukėlė visuomenės pyktį ir politinius padarinius nacionaliniu mastu. Nuo tada, kai įvyko daugiau nei kelios sausros, 2012-ieji buvo sausiausi metai nuo 1940-ųjų. Remiantis PESETA IV tyrimu, prognozuojama, kad sausų dienų iš eilės skaičius Pietų ir Vidurio Europoje gerokai padidės, ypač vasarą, todėl vandens trūkumo problema gali dar labiau paaštrėti.

Saragosos miestas nusprendė imtis veiksmų vandentvarkos srityje, kad patenkintų besivystančios ekonomikos poreikius ir būsimus didėjančio gyventojų skaičiaus poreikius. Miestas perėjo nuo nuolatinio ribotų išteklių naudojimo prie vandens paklausos mažinimo ir nuotėkio iš skirstomųjų tinklų ribojimo. Vandens trūkumas buvo svarbus veiksnys, tačiau svarbūs veiksniai taip pat buvo finansiniai ir ekonominiai aspektai.

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje pritrūkus vandens Saragosos savivaldybė padidino vandens tiekimą ir pagerino vandens paklausos valdymą plėtodama vandens taupymo kultūrą. 1996–2010 m. savivaldybės strateginiame plane nustatytas plataus užmojo tikslas iki 2010 m. sumažinti bendrą miesto vandens suvartojimą nuo 84,7 mln. m3 1995 m. iki 65 mln. m3 2010 m. 2010 m. Saragosoje pradėtas įgyvendinti antrasis vandentvarkos ir kokybės gerinimo planas, kuriame nustatyti įvairūs tikslai, susiję su veiksmingu surinkto ir išvalyto vandens naudojimu, vandens tiekimo saugumu ir vartotojų pasitenkinimu.

1996 m. miesto taryba įsteigė savivaldybės vandens komisiją, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamos įvairios plataus užmojo ilgalaikės vandens taupymo iniciatyvos, atitinkančios nustatytus tikslus. Komisija vis dar aktyviai dalyvauja, net jei įvyko tik keli susitikimai. Komisijos skatinamos iniciatyvos, be kita ko, yra šios: i) įvairių suinteresuotųjų subjektų vykdoma Saragosos miesto vandens taupymo programa, ii) visiška sąskaitų už vandenį sistemos reforma ir iii) investicijos, kuriomis siekiama sumažinti didelį neapskaityto vandens iš miesto paskirstymo tinklo kiekį.

Saragosos vandens taupymo miesto programą 1996 m. inicijavo NVO Fundación Ecologica y Desarollo (FED) su savivaldybės parama. Programa buvo įgyvendinama šiais etapais:

• 1 etapas. „Nedideli žingsniai, dideli sprendimai“; plataus masto informuotumo didinimo kampanija, kuria siekiama sumažinti vandens suvartojimą namuose, viešuosiuose pastatuose ir komercinėje veikloje keičiant elgseną ir naudojant vandens taupymo technologijas.
• 2 etapas. „50 gerosios patirties pavyzdžių“; įgyvendinti 50 efektyvaus vandens naudojimo technologijų ir praktikos pavyzdžių parkuose, soduose, viešuosiuose pastatuose ir pramonėje, siekiant pademonstruoti veiksmingumą ir skatinti platesnį diegimą visame mieste.
• 3 etapas. „Veiksmingo vandens naudojimo mokykla“; pagrindinių miesto vandenį vartojančių sektorių kišeninių vadovų, kuriuose aprašoma 2 etape nustatyta geroji vandens taupymo patirtis, platinimas.
• 4 etapas. 100 000 įsipareigojimų – piliečių ir įmonių kvietimas internetu prisiimti viešus įsipareigojimus taupyti vandenį iki 2008 m. birželio mėn. Saragosoje prasidėjusios tarptautinės parodos „Vanduo ir darnus vystymasis“.

Kita iniciatyva, kuria siekiama sumažinti vandens suvartojimą mieste, buvo siekiama peržiūrėti vandens tarifų struktūrą, kad ji taptų teisingesnė ir labiau atitiktų paklausą, siekiant susigrąžinti visas išlaidas iš pajamų, įskaitant tiesiogines paslaugų teikimo išlaidas ir netiesiogines vandens ciklo išlaidas apskritai. Tai buvo padaryta:

• teisingas apmokestinimas, užtikrinant, kad vandens kaina būtų susijusi su nauda, kurią jis teikia naudotojui;
• visiems prieinama prieiga prie pagrindinių vandens paslaugų, įskaitant galimybę gauti subsidijas pažeidžiamiems namų ūkiams (pensininkams, bedarbiams, didelėms šeimoms);
• paskata vartotojui efektyviai naudoti vandenį, t. y. nuolaidos už vandenį namų ūkiams, kurie galėjo 10 proc. ar daugiau sumažinti per metus suvartojamo vandens kiekį;
• baudžiant už pernelyg didelį vartojimą didesnėmis kainomis.

Sistema išsaugota, o kainos reguliariai koreguojamos.

Trečiąja remiama iniciatyva buvo siekiama spręsti nuotėkio iš senstančių miesto vandentiekio vamzdynų problemą. Daug investuota į vandens nuostolių kontrolę, įskaitant vamzdynų tinklo rekonstrukciją (pvz., 2010–2019 m. renovuota 65 km vamzdynų tinklo), slėgio valdymo kontrolę ir labai reikalingą nesandarių talpyklų priežiūrą daugiabučių namų rūsiuose. Nors tai aktualu, vidutinis metinis atnaujinto dujotiekio ilgis per pastaruosius 10 metų (6,5 km per metus) buvo akivaizdžiai mažesnis nei ankstesniu laikotarpiu, be kita ko, dėl ekonomikos krizės. Taip pat sumažėjo vandens paskirstymo tinklo augimo tempas: 2010–2019 m. jis vidutiniškai siekė 6,6 km per metus, o tai yra mažiau nei prieš ekonomikos krizę (22,9 km per metus).

2019 m. buvo patvirtinta Saragosos klimato kaitos, oro kokybės ir sveikatos strategija (ECAZ 3.0), įskaitant veiksmus, konkrečiai susijusius su vandeniu:

• 28 veiksmas. Tvari vandentvarka tiekiant geriamąjį vandenį, įskaitant: pluoštinio cemento vamzdžių pakeitimas kaliuoju ketu, miesto suskirstymas į iki 90 tiekimo zonų, informuotumo didinimo kampanijos, senojo tiekimo tinklo pakeitimas miestų atnaujinimo projektuose, vandens skaitiklių pakeitimas geriausiomis turimomis technologijomis, drėkinimui skirto geriamojo vandens alternatyvios sistemos
• 29 veiksmas. Tvarus vandentvarka taikant nuotekų sanitarijos priemones, įskaitant: padidinti vamzdžių pakeitimo procentinę dalį, išvalyti 100 proc. vandens, konsoliduoti valymo įrenginių veikimą ir renovuoti jų įrenginius, pritaikyti valymo įrenginius prie naujų teršalų, padidinti kolektorių (pramonės šakų) kontrolę, didinti informuotumą apie išsiliejimus namuose, gerinti lietaus vandens valymą, vertinti nereguliuojamą griovių poveikį.

Šių visapusiškų kampanijų ir priemonių rezultatai padėjo sumažinti vandens suvartojimą Saragosoje nuo 180 litrų vienam gyventojui per dieną 1980 m. iki 136 litrų per dieną 2000 m. ir iki vos 105 litrų per dieną 2010 m. Kalbant apie bendrą vandens taupymą, miestas viršijo savo tikslą: 2009 m. iš viso buvo suvartota 59,9 mln. m3 vandens. Taigi, praėjus 15 metų nuo iniciatyvų pradžios, mieste vandens suvartojimas sumažėjo beveik 30 proc., nors gyventojų skaičius tuo pačiu metu padidėjo 12 proc. Kelerius metus smarkiai mažėjęs vandens suvartojimas paskesniais metais toliau šiek tiek mažėja, nors ir lėčiau. 2010 m. bendras vandens suvartojimas buvo 60,95 mln. m3, o 2019 m. – 58,65 mln. m3. Vienam gyventojui tenkantis dienos suvartojimas sumažėjo nuo 100 lpcd 2011 m. ir 2012 m. iki maždaug 94 lpcd 2018 m. (Saragosos miesto pateikti duomenys).

Nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. sausio mėn. geriamasis vanduo pradėtas tiekti kitoms 4 savivaldybėms (Fuentes de Ebro, Burgo de Ebro, Puebla de Alfindén ir Pastriz) kartu su Saragosa. Be to, 2016 m. gruodžio mėn. kartu su kitomis savivaldybėmis buvo pristatyta dar penkta savivaldybė (Villanueva de Gállego). Saragosoje vykdytų vandens taupymo iniciatyvų rezultatai taip pat akivaizdūs įvertinus bendrą per dieną tiekiamo vandens kiekį: 2009 ir 2010 m. jų buvo 228 litrai, o 2019 m. – 212 litrų, t. y. 7 proc. mažiau.

Saragosa tapo veiksmingo vandens naudojimo ir valdymo pavyzdžiu, susiduriančiu su dabartine ir būsima sausros rizika.

Didžiąją dalį pasiekimų lėmė vandens naudojimo įpročių pokyčiai, daugiausia pasiekti vykdant informuotumo didinimo ir propagavimo veiklą. Jau pirmajame Vandens taupymo miestų programos etape piliečių, žinančių apie galimas vandens taupymo priemones, procentinė dalis padidėjo nuo 40 proc. iki 72 proc. Naujausia kampanija „Mes rūpinamės kiekvienu lašeliu“ susieja namų ūkių vandens taupymą ir klimato kaitą ir tikimasi, kad ji toliau rems piliečių informuotumą ir tvaraus vartojimo modelius.

Svarbų vaidmenį atliko ir kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, nuotėkio iš vandens tiekimo paskirstymo tinklo kontrolė. 2000–2010 m. vamzdžių pliūpsnių skaičius sumažėjo nuo 750 iki 350 2010 m., o nuostoliai iš visos sistemos sumažėjo daugiau kaip 40 proc., o tai reiškia, kad kasmet buvo sutaupoma beveik 20 mln.^m3 vandens. 2009 m. nutekėjusio vandens kiekis buvo 20,37 Mm³, 2010 m. – 20,75 Mm³, o 2018 m. – 19,45 Mm³. Palyginus 2018 m. vertę su 2009–2010 m. vidurkiu, nuotėkių kiekis sumažėjo maždaug 1,1 mln.^m3per metus.

Tarifų peržiūra turėjo mažiau įtakos mažinant vandens suvartojimą, tačiau vis dėlto turėjo didelį ekonominį poveikį vandens paslaugoms. kadangi 1997 m. vandens vartotojų pajamos padengė apie 70 proc. tiekimo ir nuotekų šalinimo išlaidų, o 2006 m. šis skaičius buvo artimesnis 90 proc.; gerai, kad būtų pasiektas visiško išlaidų susigrąžinimo tikslas. Tai sudarė sąlygas labai reikalingoms investicijoms į vandens paslaugų infrastruktūrą, visų pirma nuotekų valymą. Atrodo, kad naujesnis šio komponento vertinimas nėra viešai prieinamas.

Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad derinant vandens naudojimo įpročių pokyčius, efektyvaus vandens naudojimo technologiją ir sumažintą nuotėkį galima sutaupyti pakankamai lėšų, kad nauja ir brangi vandens tiekimo infrastruktūra taptų nereikalinga.

Miestas taip pat yra projektų, skirtų efektyviam naudojimui, kokybiškam tiekimui, vandentiekio vandens skatinimui, nuotekų valymui, rėmėjas. Ji taip pat skatina savo ekosistemų, susijusių su vandeniu ir jų teikiamomis ekosisteminėmis paslaugomis, išsaugojimą ir apsaugą. Kampanija „Mes rūpinamės kiekvienu lašu“ siekiama ne tik sumažinti vandens suvartojimą, bet ir atkreipti gyventojų dėmesį į vandens vartojimo ir klimato kaitos švelninimo ryšį. Kasdien naudojamame vandenyje vyksta daug energijos reikalaujantys procesai (sandėliavimas, transportavimas, valymas, gryninimas ir t. t.), dėl kurių išmetamas CO_2. Diegiant vandens taupymo technologijas ir keičiant vartojimo įpročius galima sumažinti šių išmetamųjų teršalų kiekį ir prisidėti prie klimato gerinimo.

Siekiant sumažinti visų rūšių vartotojų sunaudojamo vandens kiekį, reikėjo, kad bendradarbiautų įvairūs suinteresuotieji subjektai. Iniciatyvoje dalyvavo Saragosos miestas, Saragosos vandens komisija (kurią sudaro įvairių savivaldybių departamentų, piliečių grupių, organizuotos pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai), nevyriausybinės organizacijos (Ekologijos ir plėtros fondas, Naujosios vandens kultūros fondas (FNCA) ir San Valero fondas), įmonės ir vietos gyventojai. Glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotųjų subjektų atstovais buvo galima nustatyti realistiškas ir priimtinas vandens išsaugojimo priemones ir pasinaudoti esamais komunikacijos kanalais, kad būtų galima užmegzti ryšius su įvairių tikslinių grupių nariais. Teikiant piliečiams informaciją, priemones ir paskatas aktyviai įsipareigoti taupyti vandenį, didinamas informuotumas apie naudą, kurią teikia indėlis siekiant bendrų miesto išsaugojimo tikslų.

Be to, Saragosos miesto taryba bendradarbiauja su NVO ECODES dėl įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama toliau didinti piliečių informuotumą apie tai, kaip svarbu tuo pačiu metu mažinti suvartojamo vandens kiekį ir išmetamą CO₂ kiekį. Tikslas – sukurti bendradarbiaujančių subjektų, kurie remia informuotumo didinimo veiksmus ir daro didinamąjį poveikį savo partneriams, rėmėjams ir interesų grupėms, tinklą.

Saragosos metodo sėkmė, atrodo, labai priklausė nuo šių veiksmų įgyvendinimo:

• Tiesioginis bendradarbiavimas su suinteresuotųjų šalių atstovais.
• Centrinio koordinavimo padalinio įsteigimas: Saragosos vandens komisijos įsteigimas buvo ne pavienių iniciatyvų rinkinys, o veiksmingas konsultacijų, įgyvendinimo ir įvairios veiklos vertinimo koordinavimas siekiant bendro tikslo.
• Visuomenės dalyvavimo skatinimas: Nustatyta, kad pagrindinė sritis, kurioje būtų galima sutaupyti daug vandens, yra buitinis vandens vartojimas, o tai paskatino vietos gyventojus dalyvauti Vandens komisijos darbe.
• Orientavimasis į konkrečius sektorius: užuot skatinus bendro pobūdžio pranešimus apie vandens taupymą, informuotumo didinimo veikla buvo skirta konkrečioms naudotojų grupėms, pateikiant informaciją, kuri buvo tiesiogiai susijusi su jų verslu ar gyvenimo būdu. Parengus informacijos sklaidos vadovus, skirtus įvairiems vartotojų tipams, taip pat buvo aiškiai apibrėžta ir skatinama mažesnio vandens naudojimo nauda ir paskatos.
• Pavyzdys: dažnai vandenį naudojančios grupės ir plačioji visuomenė greičiausiai ignoruotų informuotumo didinimo kampanijas, jei manytų, kad už vandenį atsakingos institucijos nėra vienodai įsipareigojusios gerinti savo veiklos rezultatus. Teikdami efektyvias ir patikimas vandens ir nuotekų paslaugas, įmonės ir gyventojai buvo labiau linkę prisidėti patys.
• Politinio įsipareigojimo įgijimas. savivaldybės strateginiame plane konkrečiai paminėtos pagrindinės konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir visuomenės dalyvavimas siekiant sumažinti vandens suvartojimą Saragosoje, o daugelis veiksmų įgyvendinami pasitelkiant „Vietos darbotvarkės 21“ komisijas. Remianti miesto taryba sudarė sąlygas prisiimti politinius įsipareigojimus, padidino galimybes gauti finansavimą ir suteikė priemonių visuomenės pasididžiavimui miesto pasiekimais didinti organizuojant tokius renginius kaip paroda „EXPO 08“.

Taip pat svarbus buvo miesto dalyvavimas šiuose projektuose:

• „SWITCH – Sustainable Water Management improves Tomorrow’s Cities’s Health“, kuriame diegiamos inovacijos integruotos miestų vandentvarkos srityje 12 miestų visame pasaulyje, siekiant dar labiau sustiprinti miesto įsipareigojimą tvariai valdyti savo vandens išteklius.
• Optimizagua - Efektyvaus vandens išteklių valdymo pavyzdinis modelis (LIFE 2003 ENV/E/000164), kurį EK įtraukė į geriausių aplinkos projektų sąrašą.
• Aquanet (ES/07/LLP-LdV/TOI/149053), kuriuo remiantis parengtas efektyvaus vandens išteklių valdymo vadovas.

Per pastaruosius 10 metų nuo antrojo vandens valdymo ir kokybės gerinimo plano įgyvendinimo Saragosoje įvyko labai svarbi ekonomikos krizė, dėl kurios labai sumažėjo vietos subjektų pajamos. Dėl to pastebimai sumažėjo visų rūšių investicijos, ypač susijusios su vandens ciklu. Dėl to padėtis stabilizavosi, tačiau tolesnis padėties gerėjimas iš esmės sulėtėjo.

Išsamus išlaidų vertinimas nėra viešai prieinamas. Yra tam tikrų duomenų apie konkrečias priemones.

Pagrindinė įgyvendintų priemonių nauda – mažesnis vandens suvartojimas ir su tuo susijęs energijos suvartojimo sumažėjimas. Taip pat reikėtų pažymėti, kad atlikus patobulinimus, susijusius su vandentvarkos ir kokybės gerinimo plano vykdymu ir su tuo susijusių investicijų apimtimi, buvo padaryta išvada, kad Saragosos vandens tiekimo būklė buvo tinkama. Nereikėjo skubių patobulinimų, kurie tam tikru būdu prisidėjo prie to, kad investicijoms skirti riboti ekonominiai ištekliai pirmiausia turėtų būti nukreipti į kitus sektorius, kurių padėtis objektyviai buvo gerokai blogesnė.

Miestų potvarkiu dėl integruoto vandens išteklių valdymo ekologinio efektyvumo ir kokybės (2011 m. vasario mėn.) vadovaujamasi rengiant būsimus vandens taupymo planus. Šiuo metu jis peržiūrimas. Tikslas – pakoreguoti kai kuriuos aspektus, kurie laikomi tobulintinais atsižvelgiant į patirtį, įgytą nuo jo įsigaliojimo. Ši peržiūra nereiškia, kad keičiami bendrieji principai, kuriais grindžiamas minėtas potvarkis.

Susitarus su savivaldybės draugija „Ecociudad Zaragoza“, kuriai pavesta valdyti sanitarines sąlygas, nuspręsta parengti strateginį planą, kuriame būtų apibrėžti viso Saragosos vandens ciklo kriterijai ir prioritetiniai veiksmai.

Saragosos vandens taupymo miesto programa pradėta įgyvendinti 1996 m. ir tebevykdoma.

Vandens taupymas yra nuolatinis procesas: svarbu užtikrinti planuojamų veiksmų tęstinumą ir techninę priežiūrą (pvz., siekiant apriboti nuotėkį), kad būtų išlaikytas žemas vandens suvartojimo lygis.

Victor Bueno
Agencia de Medio Ambiente y Sostenibilidad
Ayuntamiento de Zaragoza
Casa Jiménez, 5
50004 Zaragoza, Spain
E-mail: vbueno@zaragoza.es 

Saragosos savivaldybė ir projektas SWITCH (Tvari vandentvarka gerina rytdienos miestų sveikatą)