All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesPagrindinės gairės
Žemės ūkis ir maistas yra vieni iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų Europos sektorių ir 2025 m. Europos šalys juos įvardijo kaip labiausiai klimato kaitos paveiktą sektorių (EAA, 2025), su klimatu susijusi rizika maisto gamybai didėja visuose Europos regionuose, o jos poveikis pakopinis vandens ištekliams, pragyvenimo šaltiniams kaimo vietovėse, biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai ir visai ekonomikai.
Klimato kaitos poveikiui atsparus žemės ūkis tampa ne tik ekonomine, bet ir aplinkos apsaugos būtinybe. Kylanti temperatūra, besikeičiantys kritulių modeliai ir dažnesnės sausros, potvyniai, karščio bangos ir sudėtiniai klimato pavojai didina gamybos riziką ir kartu didina esamą ekonominį spaudimą ūkiams. Atsparumui didinti reikalingos ūkininkavimo sistemos, kuriomis mažinamas pažeidžiamumas, stiprinamos dirvožemio ir vandens funkcijos, įvairinama gamyba ir gerinamas ilgalaikis ekonominis gyvybingumas.
ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, Europos klimato teisės aktas, Europos žaliasis kursas, bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), LULUCF reglamentas, Anglies dioksido absorbavimo ir anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo reglamentas ir Gamtos atkūrimo reglamentas yra palanki politikos sistema Europos žemės ūkio ir maisto sistemų atsparumui klimato kaitai didinti. Prisitaikymas prie klimato kaitos vis labiau remiamas pasitelkiant žinių platformas, specialistų tinklus, ES finansuojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų programas.
Kad prisitaikymas būtų veiksmingas, reikia atlikti patikimus su klimatu susijusios rizikos vertinimus, įgyvendinti prisitaikymo priemones ir stiprinti stebėsenos, vertinimo ir mokymosi sistemas. Nors prisitaikymo prie klimato kaitos planavimas visoje Europoje gerokai pasistūmėjo į priekį, reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų įvertintas prisitaikymo prie žemės ūkio veiksmų veiksmingumas ir paspartintas įgyvendinimas vietoje.
Žemės ūkis taip pat prisideda prie maždaug 10 proc. Europos Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, visų pirma dėl gyvulių išmetamo metano, azoto suboksido, išmetamo naudojant trąšas, ir anglies dioksido, išmetamo tvarkant žemę. Todėl atsparumo klimato kaitai didinimas papildo pastangas mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, apsaugoti gamtos išteklius ir užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą.
Klimato kaitos poveikiui atsparaus žemės ūkio kūrimui reikalingas integruotas požiūris, apimantis tvarų ūkių valdymą, atsparias maisto sistemas ir palankias politikos sistemas. Tokios priemonės kaip dirvožemio būklės gerinimas, vandens sulaikymo didinimas, gamybos sistemų įvairinimas ir ekosistemų funkcijų stiprinimas gali sumažinti su klimatu susijusią riziką ir kartu padidinti ilgalaikį ūkių gyvybingumą. Bus labai svarbūs specialiai pritaikyti prisitaikymo būdai, remiami viešosiomis investicijomis, keitimusi žiniomis ir inovacijomis.
Kodėl prisitaikymas prie klimato kaitos svarbus žemės ūkio sektoriui
Žemės ūkis yra Europos apsirūpinimo maistu saugumo, kaimo ekonomikos ir kraštovaizdžio pagrindas, tačiau jam vis didesnį poveikį daro klimato kaita. Kylanti temperatūra, kintantys kritulių modeliai ir dažnesni bei intensyvesni ekstremalūs klimato reiškiniai, įskaitant sausras, potvynius, karščio bangas ir miškų gaisrus, jau daro poveikį žemės ūkio gamybai visoje Europoje. Poveikis klimatui įvairiuose regionuose skiriasi: Pietų Europą vis labiau veikia užsitęsusios sausros ir vandens trūkumas, o Vakarų ir Šiaurės Europoje smarkiau lyja ir kyla potvyniai. Vidurio ir Rytų Europa susiduria su dažnesnėmis karščio bangomis, sausromis ir sudėtiniais klimato pavojais.
Pirmajame Europos klimato rizikos vertinime žemės ūkio ir maisto sistemos įvardijamos kaip viena iš aktualiausių su klimatu susijusių rizikų Europoje. Vandens trūkumas ir karščio stygius kelia ypač didelę riziką augalininkystei, ypač Pietų Europoje. Gyvulių produktyvumui, dirvožemio būklei, apdulkinimui ir maisto tiekimo grandinėms visame žemyne daromas vis didesnis poveikis. Klimato poveikis gali būti pakopinis tarpusavyje sujungtose maisto, vandens, energetikos ir transporto sistemose, o tai turės pasekmių kaimo pragyvenimo šaltiniams, ekosistemoms ir visai ekonomikai.
Visoje Europoje šalys stiprina prisitaikymo prie klimato kaitos planavimą atlikdamos klimato rizikos vertinimus ir rengdamos sektorių prisitaikymo strategijas. Tačiau įgyvendinimas tebėra netolygus. Siekiant užtikrinti atsparų, konkurencingą ir tvarų žemės ūkio sektorių kintančiame klimate, bus labai svarbu paspartinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, stiprinti stebėseną bei vertinimą ir remti ūkininkus praktinėmis žiniomis, finansavimu ir gebėjimų stiprinimu.
Išsamesnė informacija
Išorinės nuorodos
Language preference detected
Do you want to see the page translated into ?










