European Union flag

Pagrindinės gairės

CA_icons__Finance.svg
    • Su klimatu susijusios rizikos veiksnių poveikis atspindi nevienodą pažeidžiamumą ES regionuose ir sektoriuose, taip pat koncentraciją konkrečiuose finansų sektoriaus portfeliuose, bankuose ir finansų įstaigose.
    • Tvarios investicijos į prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą yra suderintos ES taksonomijoje, kuri ilgainiui turi apimti daugiau ekonominės veiklos ir yra taikoma visame pasaulyje. Tokiomis tvariomis investicijomis finansų sektorius gali skatinti ir remti prisitaikymo priemones, kuriomis siekiama sumažinti fizinę su klimatu susijusią riziką, pavyzdžiui, potvynių padarytą žalą turtui. Likutinę riziką didele dalimi galima perkelti per draudimo mechanizmus.
    • Draudimas yra labai svarbus siekiant sušvelninti klimato nelaimių ekonominį poveikį finansuojant atstatymą ir padengiant nuostolius. Tačiau vidutiniškai mažiau nei 20 proc. 1980–2024 m. Europoje patirtų su klimatu susijusių nuostolių buvo apdrausti; kai kuriuose regionuose šis skaičius gali būti dar mažesnis (ekonominiai nuostoliai ir draudimo apsaugos atotrūkis 1980–2023 m. laikotarpiu), o tai rodo didelį apsaugos atotrūkį, kuris, vykstant klimato kaitai, gali dar labiau padidėti. Šio klausimo sprendimas yra labai svarbus ir apims įvairių subjektų, įskaitant valdžios institucijas ir finansų sektorių, bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą.

Kodėl prisitaikymas prie klimato kaitos svarbus finansų sektoriui

Klimato kaita kelia didelę makroekonominę ir fiskalinę riziką ES, dėl kurios Europoje patiriama didelių nuostolių. Tai gali pakenkti ekonominės veiklos rezultatams, sumažinti mokestines pajamas ir padidinti valdžios sektoriaus išlaidas atsigavimui po nelaimių ir socialinėms išlaidoms. Šis poveikis kelia grėsmę fiskaliniam stabilumui, sutrikdo prekybos srautus, kenkia kapitalo atsargoms, mažina našumą ir mažina darbo jėgos pasiūlą. Taigi jos galiausiai gali trukdyti ekonomikos augimui ir padidinti finansinį netikrumą. Pavyzdžiui, 2021 m. potvyniai Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose kainavo 44 mlrd. EUR. Tai daro neigiamą poveikį viešiesiems finansams, draudikams, investuotojams ir finansų rinkoms. Tikimasi, kad ateinančiais dešimtmečiais ekonominės sąnaudos smarkiai padidės tiek dėl tiesioginio klimato kaitos poveikio, tiek dėl tarptautinio poveikio, pakopinio grįžimo į Europą.

1980–2024 m. su oro sąlygomis ir klimatu susiję ekstremalūs reiškiniai sudarė apie 822 mlrd. EUR (2024 m. vertėmis) žalos. Didelę ekonominių nuostolių dalį lemia palyginti nedidelis įvykių skaičius: 5 proc. su klimatu susijusių įvykių, kurių nuostoliai buvo didžiausi, buvo susiję su 59 proc. nuostolių, o 1 proc. įvykių – su 37 proc. nuostolių. 1980–1989 m. vidutiniai metiniai (palyginti su 2024 m. kainomis) ekonominiai nuostoliai siekė apie 8,6 mlrd. EUR, 1990–1999 m. – 14,9 mlrd. EUR, 2000–2009 m. – 16,5 mlrd. EUR, 2010–2019 m. – 19,7 mlrd. EUR ir 2020–2024 m. – 44,9 mlrd. EUR (ekonominiai nuostoliai ir draudimo apsaugos trūkumas 1980–2023 m. laikotarpiu).

Pirmajame Europos klimato rizikos vertinime (EUCRA) nustatytos kelios pagrindinės finansų sektoriui aktualios su klimatu susijusios rizikos. Dėl Europos solidarumo mechanizmų gyvybingumo rizikos reikia imtis skubių veiksmų. Dėl rizikos viešiesiems finansams, dėl kurios kilo finansų krizė, ir rizikos Europos nekilnojamojo turto ar draudimo rinkoms reikia imtis daugiau veiksmų. Galiausiai reikia toliau tirti klimato poveikio Europoje ir už jos ribų riziką Europos finansų rinkoms.

Išsamesnė informacija

Language preference detected

Do you want to see the page translated into ?

Exclusion of liability
This translation is generated by eTranslation, a machine translation tool provided by the European Commission.

Atsakomybės atmetimas
Šį vertimą sukūrė „eTranslation“ – Europos Komisijos teikiama mašininio vertimo priemonė.