Teisingas atsparumas

Miesto

Pagrindinės gairės

• Nuo vietos iki pasaulinio masto pažeidžiamiausiems žmonėms ir bendruomenėms kyla didžiausias klimato kaitos poveikio pavojus, jie mažiausiai pajėgūs prisitaikyti ir yra mažiausiai linkę būti išgirsti, pripažinti ir gauti naudos iš prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų. Teisingos atsparumo strategijose pripažįstamas nevienodas klimato kaitos poveikio žmonėms ir vietovėms pasiskirstymas, nevienodos išankstinės sąlygos ir gebėjimai (socialiniai, ekonominiai, politiniai, su sveikata susiję ir kt.) prisitaikyti ir pasinaudoti prisitaikymo veiksmų teikiama nauda.
• Sąvoka „nė vieno nepalikti nuošalyje“ yra pagrindinis naujausios ir būsimos ES politikos, susijusios su prisitaikymu prie klimato kaitos, įskaitant Europos žaliojo kurso politikos dokumentų rinkinį ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos misiją, elementas. Naujojoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas teisingam atsparumui.
• Siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, reikia sutelkti dėmesį į teisingumo aspektus visais prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais, taip pat visais valdymo lygmenimis. Taip pat labai svarbu į šiuos procesus prasmingai įtraukti pažeidžiamas grupes.

Teisingas atsparumas. Nelygybės, susijusios su klimato rizika ir prisitaikymo veiksmais, panaikinimas

Pažeidžiamiausi žmonės – dėl savo amžiaus, sveikatos, gyvenamosios vietos ar socialinės ir ekonominės padėties – ir sistemos patiria didžiausią klimato kaitos poveikio riziką, turi mažiausiai pajėgumų prisitaikyti ir mažiausiai tikėtina, kad jie bus išgirsti, pripažinti ir gaus naudos iš prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai gali padėti pašalinti kai kuriuos iš šių skirtumų, tačiau taip pat gali dar labiau padidinti jau esamas spragas.

Todėl į sąvoką „nė vieno nepalikti nuošalyje“ klimato kaitos srityje taip pat vadinama „prisitaikymo prie klimato kaitos teisingumu“ arba „teisingu atsparumu“, reikia tinkamai atsižvelgti įgyvendinant teisingą, transformacinį ir ilgalaikį prisitaikymą prie klimato kaitos, kad būtų išvengta netinkamos praktikos, rizikos perskirstymo ar esamos nelygybės didinimo ir išvengta „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“ kūrimo (ETB,2021 m.). Visų pirma tai apima:

• Nevienodos su klimatu susijusios rizikos naštos mažinimas. Tam tikroms grupėms ir regionams klimato kaita daro neproporcingai didelį poveikį dėl nevienodo klimato kaitos poveikio, anksčiau buvusio pažeidžiamumo, skirtingų ekonominių ir politinių pajėgumų, taip pat nevienodų galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir infrastruktūra (pvz., tinkamu būstu, apsaugančiu nuo potvynių ir ekstremalių temperatūrų). EAA ataskaitoje pateikiama daugiau įžvalgų apie nelygybę, susijusią su pažeidžiamumu ir klimato kaitos keliamų pavojų poveikiu.
• Teisingo prisitaikymo prie klimato kaitos naudos (ir naštos) paskirstymo užtikrinimas. Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir politika nebūtinai vienodai naudingos visiems, o kai kuriais atvejais gali lemti net „netinkamą prisitaikymą“. Pavyzdžiui, prisitaikymo investicijos (pvz., žaliosios zonos, draudimas nuo potvynių, vietos vandens taupymo ar vėsinimo priemonės), kuriomis neužtikrinamas įperkamumas, gali neapimti mažas pajamas gaunančių namų ūkių.

Todėl siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, reikia sutelkti dėmesį į teisingumo aspektus visais prisitaikymo politikos ciklo etapais, taip pat prasmingai įtraukti paveiktas ir pažeidžiamas grupes į sprendimų priėmimo procesus.

Politikos sistema

Vis labiau pripažįstama būtinybė nė vieno nepalikti nuošalyje visuose ES politikos sektoriuose, ypač prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Teisingas atsparumas yra labai svarbus tiek JT darbotvarkei iki 2030 m., tiek naujai ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijai, kuria įgyvendinamas ES klimato teisės aktas. Strategijoje pabrėžiama, kad svarbu teisingai ir sąžiningai užtikrinti atsparumą ir parengti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į socialinius aspektus, įskaitant tarptautinius su klimatu susijusios rizikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus. Juo Europos Sąjunga įpareigojama remti teisingą pertvarką įvairiomis politikos priemonėmis ir finansavimo schemomis, taip pat užtikrinant galiojančių užimtumo ir socialinės srities teisės aktų vykdymą.

Europos žaliajame kurse pabrėžiamas teisingas perėjimas prie visuomenės, kurioje iki 2050 m. nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, pripažįstant, kad reikia spręsti neproporcingos naštos tam tikroms šalims ir gyventojų grupėms klausimą. Veiksmai pagal Europos žaliąjį kursą, pavyzdžiui, Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, bus grindžiami Europos socialinių teisių ramsčiu,siekiant suderinti ekonominę ir aplinkos politiką su socialine politika.

Žinių bazės tobulinimas

Nors terminas „teisingas atsparumas“ yra palyginti naujas klimato politikos kontekste, jau yra nusistovėjusi klimato kaitos socialinių padarinių mokslinių tyrimų sritis, o pastaruoju metu žinių bazė pasauliniu ir Europos lygmenimis auga.

Keliose ataskaitose konkrečiai aptariama ši tema tiek pasauliniu, tiek ES lygmenimis. Penktojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitoje (AR5)  jau pripažinta, kad su klimatu susijusi rizika įvairiuose sektoriuose pasiskirsčiusi netolygiai, o naujausioje šeštojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitoje (AR6) teisingumas pabrėžiamas kaip pagrindinė prisitaikymo prie klimato kaitos kokybė visais valdymo lygmenimis. Visų pirma II darbo grupės nuomonėje dėl 6-osios vertinimo ataskaitos nustatyti teisingumo principai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant prisitaikymo galimybes.

Aštuntojoje ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitoje pristatomi dabartiniai socialiniai, ekonominiai ir teritoriniai skirtumai Europoje ir tai, kaip juos didina klimato kaitos poveikis, nurodant, kad sanglaudos politika turėtų būti plėtojama siekiant reaguoti į šiuos iššūkius.

ETB / CCA techniniame dokumente „Nė vieno nepalikti nuošalyje įgyvendinant atsparumo klimato kaitai politiką ir praktiką Europoje“ (2021 m.)nagrinėjamas praktinis teisingos pertvarkos poveikis prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo klimato kaitai kontekste – „teisingas atsparumas“. Jame pateikiama įžvalgų, kaip atsižvelgti į teisingumo aspektus visuose prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ciklo etapuose pagal Prisitaikymo prie klimato kaitos paramos priemonę. Kituose EAA ir ETB / CCA produktuose, kurie yra svarbūs siekiant suprasti teisingą atsparumą, atsižvelgiama į sveikatos ir su miestais susijusius teisingo atsparumo politikos aspektus.

EAA siekia, kad į teisingumo aspektus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politikoje būtų atsižvelgiama laikantis integruoto požiūrio. EAA informaciniame pranešime „Socialinių uždavinių, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio energetikos politika Europoje, tyrimas“ prisitaikymo aspektai aptariami vertinant nesąžiningą anglies dioksido ir energijos mokesčių poveikį ir atliekant politikos analizę, kad būtų kuo labiau padidinta su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusių tikslų nauda.

2022 m. EAA informacinis pranešimas „Siekiant teisingo atsparumo“: nė vieno nepalikti nuošalyje prisitaikant prie klimato kaitos, atsižvelgiama į tai, kokį poveikį klimato kaita daro pažeidžiamoms grupėms ir kaip šio poveikio galima išvengti arba jį sumažinti imantis teisingų prisitaikymo veiksmų. Joje taip pat pateikiama į teisingumą orientuotos politikos ir priemonių pavyzdžių iš visos Europos.

ES taip pat imasi kelių veiksmų, kad padėtų politikos formuotojams ir specialistams gauti papildomų žinių ir metodikų teisingai atsparumo politikai ir priemonėms įgyvendinti. Pavyzdžiui, Ekonominio ir socialinio mokslinių tyrimų poveikio ekspertų grupė (ESIR) teikia Komisijai įrodymais pagrįstas politines rekomendacijas, kaip plėtoti sąžiningą, į ateitį orientuotą ir pokyčius skatinančią mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką.

Europos Komisija ir EAA, bendradarbiaudamos su keliais ES ir pasauliniais partneriais, kuria Europos klimato ir sveikatos observatoriją. Ji suteikia prieigą prie svarbiausių žinių išteklių apie socialinių grupių pažeidžiamumą dėl su sveikata susijusio klimato poveikio ir rizikos, taip pat apie teisingumą imantis politinių priemonių.

Teisingumas klimato politikos srityje taip pat yra viena iš pagrindinių programos „Horizontas 2020“ temų, ypač klimato kaitos švelninimo srityje. Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, kai kuriuose vykdomuose projektuose tiriamas su klimatu susijusios rizikos ir susijusios politikos pasiskirstymo poveikis. Pavyzdžiui, vykdant projektą CASCADE tiriamas su klimatu susijusios rizikos plitimas tarptautiniu lygmeniu Europos visuomenėse, įvertinant galimus socialinius ir ekonominius trūkumus. Įgyvendinant projektą NAVIGATE, kuriami nauji integruoto vertinimo modeliai, kuriais galima modeliuoti nelygybę ir įvertinti, kokį poveikį jai daro klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politika, daugiausia dėmesio skiriama politikos kryptims. Be to, projektu „JustNature“ siekiama septyniuose bandomuosiuose miestuose aktyvuoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus kaip priemones teisei į sveikatą ir gerovę užtikrinti.

Programa LIFE taip pat prisidedama prie žinių bazės plėtimo. Pavyzdžiui, projektas „Besivystantys regionai“ suteiks praktinės patirties nustatant pažeidžiamas grupes rizikos vertinimo tikslais ir apsvarstant teisingumo aspektus savivaldybių ir regionų prisitaikymo veiksmų planuose.

Finansavimo ir investicijų rėmimas

ES yra įsipareigojusi remti teisingą pertvarką pasitelkdama specialias finansavimo schemas, pavyzdžiui, Teisingos pertvarkos fondą.

Prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą galima gauti iš įvairių ES finansavimo šaltinių ir daugeliu jų taip pat remiamas teisingas atsparumas. 2021–2027 m. daugiamete finansine programa užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai būtų įtraukti į visas pagrindines ES išlaidų programas, kaip numatyta ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje. Be to, Europos Komisija taip pat skiria lėšų pagal programą „Next Generation EU“ (750 mlrd. EUR), kad atsigautų po ekonomikos krizės, susijusios su COVID-19 epidemija. Pagal programą finansuojami nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriais siekiama iš esmės pertvarkyti Europos ekonomiką vykdant sąžiningą su klimato kaita susijusią ir skaitmeninę pertvarką.

Programa LIFE skirta tik aplinkai, o jos 1,9 mlrd. EUR biudžetas skirtas klimato politikos veiksmams, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos.

Nelygybės mažinimas vykdant žaliąją pertvarką taip pat yra vienas iš pagrindinių programos „Europos horizontas“ strateginių krypčių (95,5 mlrd. EUR). Pagal 2021–2024 m. strateginį planą programa, vykdant mokslinius tyrimus, prisidedama prie atsparesnės, įtraukesnės ir demokratiškesnės Europos visuomenės kūrimo. Šiuo tikslu klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų teisingumo tema susieja programos „Europos horizontas“ darbo programas, visų pirma šeši nauji kvietimai teikti pasiūlymus padės įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos misiją. Nors nė viename kvietime aiškiai neminimi socialiniai aspektai, juos įgyvendinant bus atsižvelgiama į teisingumo aspektus pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos misijos tikslus.

Kitos svarbios Europos finansavimo programos yra šios:

• Bendra žemės ūkio politika (378,5 mlrd. EUR) remiamas žemės ūkio sektoriaus pritaikymas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ūkininkų grupėms.
• „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) yra pagrindinė finansavimo priemonė pažeidžiamiausioms grupėms Europoje remti. ESF finansuoja Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimą: lygios galimybės ir galimybė patekti į darbo rinką; tinkamų darbo sąlygų, socialinės apsaugos ir įtraukties.
• Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) taip pat gali būti skirtas prisitaikymui ir socialiniam prisitaikymo aspektui. ERPF finansavimo prioritetai yra ir „žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir atspari [Europa]“, ir „socialiai atsakingesnė“.

Parama įgyvendinimui

Europos lygmeniu teisingas atsparumas integruojamas ir įgyvendinamas vykdant veiksmus pagal Europos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir kitas ES iniciatyvas.

Merų paktas į prisitaikymo prie klimato kaitos politikos įgyvendinimą vietos lygmeniu įtraukia teisingo atsparumo temą. Pagal savo politikos rėmimo priemonę ji teikia prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimo gaires, kurios aiškiai apima nevienodą klimato kaitos poveikį ir pažeidžiamumą. Siekiant padėti toms savivaldybėms teisingai įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, pradėta 2023 m. bandomoji programa, kurioje dalyvauja 40 savivaldybių iš 12 šalių.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misijai vadovauja Klimato politikos GD ir jos tikslas – tiesiogiai remti bent 150 Europos regionų ir bendruomenių, kad iki 2030 m. jie taptų atsparūs klimato kaitai. Misijoje daugiausia dėmesio skiriama sprendimams ir pasirengimui teisingai ir sąžiningai reaguoti į klimato kaitos poveikį, pasitelkiant įtraukius valdymo procesus ir remiant veiksmus, kuriais saugoma pažeidžiamų žmonių sveikata ir gerovė. Tai apima elgesio pokyčius ir socialinius aspektus, kreipiantis į naujas bendruomenes, kurios nėra įprastos suinteresuotosios šalys.

Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva skatinamas tvarumas, patirties kokybė ir įtrauktis į Europos gyvenamųjų erdvių projektavimą.