Pastatai

Pagrindinės gairės

• Pastatai gali būti pažeidžiami dėl klimato kaitos, kuri gali turėti įtakos tiek pastato konstrukcinėms savybėms, tiek pastato vidaus sąlygoms. Nesugebėjimas tinkamai reguliuoti patalpų temperatūros gali sukelti šiluminį diskomfortą naudotojams, o tai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, gerovei ir našumui.
• ES siekia spręsti šią problemą keliose srityse. Ji stengėsi skatinti prisitaikymo prie klimato kaitos integravimą į pastatų standartus, priėmė direktyvas, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir efektyvumą, ir parengė politiką, kuria skatinama pastatų renovacija, padedanti didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą. 2023 m. kovo mėn. Europos Komisija parengė ES lygmens gaires dėl pastatų atsparumo klimato kaitai.
• Žinios apie tai, kaip padidinti apstatytos aplinkos atsparumą, atnaujinamos ir plėtojamos vykdant įvairias mokslinių tyrimų programas, o ES teikia finansinę paramą novatoriškoms idėjoms ir sprendimams, pavyzdžiui, per naująjį europinį bauhauzą.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Cesare Barillà, Climate Change PIX /EEA

Klimato kaita gali padaryti žalos tiek gyvenamiesiems, tiek negyvenamiesiems pastatams (didelė rizika Europos klimato rizikos vertinime (EUCRA)). Tai gali sukelti didesnę griūties, statybinių medžiagų ir netgi pastatų struktūrinio vientisumo blogėjimo riziką. Tai taip pat gali sukelti didelį vertės praradimą dėl daugiau audrų, sniego ar nusėdimo žalos, vandens įsiskverbimo, blogėjančio patalpų klimato ir trumpesnio pastato tarnavimo laiko.

Klimato kaita ne tik daro poveikį pastato struktūrinėms savybėms, bet ir gali turėti įtakos sąlygoms, kuriomis žmonės gyvena, dirba ir sąveikauja patalpose (didelė EUCRA rizika). Pastatų naudotojai turi naudoti šildymo ir vėsinimo sistemas, kad susidorotų su terminiu diskomfortu, kurį sukelia ekstremali temperatūra. Pažeidžiamos visuomenės grupės dažnai gyvena skurdesniuose būstuose, todėl jos yra jautresnės klimato kaitos poveikiui. Miesto vietovėse gyvenantiems žmonėms kyla ypač didelis pavojus dėl karščio salos miestuose poveikio, dėl kurio kyla įvairių žmonių sveikatos problemų. Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos įstaigoms taip pat kyla klimato kaitos poveikio, pavyzdžiui, karščio, potvynių ir audrų, kurie galiausiai daro poveikį žmonių sveikatai, rizika.

Politikos sistema

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje numatyti keli veiksmai, kuriais sprendžiama apstatytos aplinkos pažeidžiamumo dėl klimato kaitos problema, kartu atsižvelgiant į kompleksinę pastatų svarbą Europos klimato politikai. Strategijoje pažymima, kad reikia gerinti pastatų pasirengimą klimato kaitai. Be to, strategijoje atsižvelgiama į pastatų vaidmenį dideliu mastu prisitaikant prie klimato kaitos, pavyzdžiui, mažinant šilumos salos miestuose poveikį žaliaisiais stogais ir sienomis, ir į poreikį tiksliau prognozuoti klimato kaitos poveikį apstatytai aplinkai. Pastatų lygmeniu investavimo politikos sprendimai turi būti grindžiami patikimais klimato duomenimis, įskaitant namų ūkių lygmens sprendimus, ar renovuoti. Kalbant apie pastatų draudimą, vienas iš pagrindinių strategijos prioritetų yra panaikinti infrastruktūros ir apstatytos aplinkos klimato apsaugos spragą. Vandens ir energijos ryšys taip pat labai svarbus, o pastatų sektorius gali padėti spręsti su tuo susijusias pažeidžiamumo problemas.

Strategijoje pirmenybė teikiama gamtos procesais pagrįstiems sprendimams, pavyzdžiui, žaliesiems stogams ir sienoms, kurie gali padėti sumažinti netinkamą prisitaikymą – šios praktikos strategijoje rekomenduojama vengti. Pavyzdžiui, pastatuose gamtiniai sprendimai gali būti tvari alternatyva vien tik oro kondicionavimo naudojimui vėsinimui. Žaliosios infrastruktūros priemonės (žalieji koridoriai, žaliosios miesto zonos, medžiai miestuose, taip pat žalieji stogai ir sienos) gali padidinti apstatytos aplinkos atsparumą, ypač kai jos yra integruotos į miestų planavimą ir derinamos su gamtos procesais pagrįstais sprendimais.

Aiškiai numatyta integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir 2020 m. komunikatą „Renovacijos banga“. Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą iniciatyva „Renovacijos banga“ siekiama per ateinančius dešimt metų padvigubinti renovacijos mastą ir užtikrinti didesnį energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą. Kalbant apie prisitaikymą, jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia peržiūrėti pastatų šildymo ir vėsinimo standartus, kartu atsižvelgiant į pažeidžiamus asmenis ir didinant visuomenės pasirengimą karščio bangoms. To siekiama ir 2020 m. rekomendacijoje dėl energijos nepritekliaus, kuri taip pat yra iniciatyvos „Renovacijos banga“ dalis.

2021 m. pradėta 2016 m. biuro pastatams taikomų žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų peržiūra (pagal iniciatyvą „Renovacijos banga“). Jis apima atsparumo klimato kaitai kriterijus ir yra grindžiamas rodikliais, parengtais pagal naująją Europos tvarių pastatų sistemą. 2020 m. pradėta įgyvendinti pastarąja iniciatyva siekiama įvertinti pastatų tvarumo veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą, remiantis įvairiais rodikliais, apimančiais ekstremalių oro sąlygų riziką sveikatai ir šiluminiam komfortui, tvarų drenavimą ir vandens suvartojimą.

ES politika, susijusi su pastatų šildymu ir vėsinimu, išdėstyta „Climate-ADAPT Health“ puslapyje. Šiuo klausimu gairės pateiktos Pastatų energinio naudingumo direktyvoje ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria šiandien ir ateityje, vertinimas. Joje nustatyta 36 didelė su klimatu susijusi rizika, kelianti grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką pastatų sektoriui.

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „2022 m. klimato kaita. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas apima apstatytos aplinkos pažeidžiamumą ir prisitaikymo galimybes tiek iš pasaulinės, tiek iš kelių regioninių perspektyvų (įskaitant Europą ir Viduržemio jūros regioną), taip pat atsižvelgiant į platesnius suvestinius rodiklius, pavyzdžiui, miestų gyvenvietes, sveikatą ir jūros lygio kilimą.

Klimato kaitos keliama fizinė grėsmė pastatams yra miškų gaisrai, amžinojo įšalo tirpsmas ir jūros lygio kilimas – tai didelis daugelio žemumų pakrančių miestų, įskaitant Europos miestus, pažeidžiamumas. Todėl apstatyta aplinka laikoma sritimi, kurioje reikia imtis skubių prisitaikymo veiksmų, pavyzdžiui, peržiūrėti statybos kodeksus atsižvelgiant į klimato kaitai atsparesnę perspektyvą; naujoviškų statybos metodų naudojimas; arba netgi perkėlimas į saugesnes vietoves, kai bus išnaudotos kai kurių labai pažeidžiamų gyvenviečių gelbėjimo galimybės. Pranešama, kad nevienodas prisitaikymo priemonių pasiskirstymo poveikis, kurį reikia šalinti vykdant teisingo prisitaikymo politiką, apima didesnes išlaidas, blogėjančias gyvenimo sąlygas patalpose (visų pirma nepalankioje padėtyje esantiems asmenims dėl prastesnių statybinių medžiagų, įperkamų neturtingiesiems, ir prisitaikymą prie klimato kaitos sukeltos gentrifikacijos. IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C nagrinėjamas klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo galimybės pastatų sektoriuje, kurios gali padėti apriboti atšilimą iki 1,5 °C.

Eurostato miestų audito ataskaitoje pateikiama rodikliais pagrįsta informacija apie miestų, įskaitant infrastruktūrą ir pastatus, gebėjimą prisitaikyti. Miestų prisitaikymo žemėlapių žiūryklėje pateikiami rodikliai, pvz., dirvožemio sandarinimas ir žaliosios miesto zonos.

„Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslaugos miestų atlase pateikiama suderinta informacija apie kelių šimtų miestų ir jų apylinkių žemės dangą ir žemės naudojimo žemėlapius.

Pagal Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ žinios apie pastatų infrastruktūros prisitaikymą prie klimato kaitos yra viena iš darbo programoje nagrinėjamų temų. Projektas RESIN padeda miestams parengti patikimas prisitaikymo prie svarbiausios infrastruktūros strategijas. Projektu EU-CIRCLE kuriama Sąjungos masto sistema, skirta gyvybiškai svarbioms infrastruktūroms, kurios turi būti pasirengusios gamtiniams pavojams, įskaitant klimato kaitą, remti. Projekto ABC21 tikslas – ištirti geriausius tvarius šilto klimato zonų projektus, kad būtų išnaudotas jų rinkos ir mokslinių tyrimų potencialas. Projekte daugiausia dėmesio skiriama bioklimato projektavimo metodui, mažai energijos vartojantiems vėsinimo metodams ir vietinėms statybinėms medžiagoms, kurios jau naudojamos šiltesnėse pasaulio dalyse, pavyzdžiui, Afrikoje, ir kurias galima nustatyti ir pritaikyti kitoms geografinėms vietovėms.

Daugiau informacijos apie miestų prisitaikymą pateikiama „Climate-ADAPT Urban“ puslapyje.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas remiamas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, kuria užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai būtų integruoti į visas pagrindines ES išlaidų programas.

ES finansavimas, skirtas infrastruktūros, įskaitant pastatus, atsparumui remti, daugiausia organizuojamas pagal sanglaudos politiką, konkrečiau – per Europos regioninės plėtros fondus.

ES solidarumo fondas įsikiša susidarius ekstremaliajai situacijai po to, kai buvo patirta žala. Su klimato kaita susiję įvykiai taip pat gali būti finansuojami.

Nuo 2021 m. mokslinių tyrimų programa „Europos horizontas“ apima 5 veiksmų grupės „Klimato energija ir judumas“ 4 tikslo „Veiksmingas, tvarus ir integracinis energijos vartojimas“ pastatus. Dviejų šios programos 4 tikslo temų, daugiausia dėmesio skiriant atitinkamai istorinių pastatų atsparumo klimato kaitai didinimui ir pažeidžiamų pastatų atsparumui trikdantiems įvykiams, pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2023 m. rugsėjo mėn.; todėl ateinančią žiemą gali būti finansuojami nauji projektai, kuriais sprendžiama pastatų pritaikymo problema. Pastatai yra viena iš veiksmų sričių, kurioms skirta ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija pagal programą „Europos horizontas“, kuria skatinama „mobilizuoti renovacijos bangai skirtas lėšas siekiant modernizuoti ir klimato kaitos poveikiui atsparius viešuosius pastatus ir socialinius būstus, kad jie efektyviai naudotų išteklius ir energiją, būtų sveiki ir atitiktų žiedinės ekonomikos principus“, vadovaujantis iniciatyvos „Renovacijos banga“ ir Prisitaikymo strategijos principais.

Kitos ES finansavimo pritaikymo infrastruktūros sektoriuje rūšys yra Europos investicijų banko dotacijos. Europos investicijų bankas finansuojamuose projektuose aktyviai skatina atsparumą klimato kaitai.

Draudimo tikslas – finansiškai kompensuoti nelaimių, kurios, kaip tikimasi, padaugės dėl klimato kaitos, padarytą žalą. Draudimas yra labai svarbi prisitaikymo prie klimato kaitos infrastruktūros sektoriuje, įskaitant pastatus, priemonė.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimo rėmimas

Nuo 2014 m. Europos standartizacijos organizacijos (CEN) ir CENELEC, vadovaudamosi Europos Komisijos įgaliojimais, skatina prisitaikymo prie klimato kaitos integravimą į statybos standartus, skatindamos jų plėtojimą ir derinimą, kad į investicinius sprendimus būtų įtrauktas klimato kaitos poveikis, technologijų pažanga ir visuomenės poreikiai.

Pasisemdama įkvėpimo iš prieš šimtmetį vykusio kūrybinio judėjimo, ES, įgyvendindama iniciatyvą „Renovacijos banga“, pradėjo įgyvendinti naująjį europinį bauhauzą kaip platformą, kuria siekiama skatinti kūrybiškai bendrai kurti naujus tvarios ir gražios apstatytos aplinkos ES sprendimus. Iniciatyva siekiama sudaryti palankesnes sąlygas keistis idėjomis apie įperkamesnes, prieinamesnes tvarias gyvenamąsias erdves, sutelkiant dizainerių, architektų, inžinierių, mokslininkų, studentų ir įkvėptų bet kokios kilmės žmonių kūrybiškumą, siekiant galiausiai pagerinti mūsų gyvenimo patirties kokybę. Ji taip pat teiks finansinę paramą skelbdama ad hoc kvietimus teikti pasiūlymus ir programas pagal daugiametę finansinę programą. Pradiniame etape jau pateikta keletas pirminių pasiūlymų, kuriais remdamasi 2021 m. rugsėjo 15 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą.

Merų paktu dėl klimato ir energetikos remiami prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai miestuose. Daugiau informacijos pateikiama „ClimateAdapt Urban“ puslapyje.