Nelaimių rizikos mažinimas

Pagrindinės gairės

• Europa (ir likęs pasaulis) jau susiduria su klimato kaita. Nedarant poveikio būtinybei imtis klimato kaitos švelninimo priemonių (ir kuo greičiau užtikrinti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį), prisitaikymas būtinas pagal visus scenarijus, nes klimato kaitos padariniai išliks matomi ateinančiais dešimtmečiais (ar net šimtmečiais).
• Ekstremalesni meteorologiniai reiškiniai yra tie gamtiniai pavojai, kai prisitaikymas prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimas sutampa. Abiem atvejais daugiausia dėmesio reikia skirti visam rizikos valdymo ciklui, įskaitant priemones, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama prevencijai, pasirengimui ir atkūrimui.
• Esama ES nelaimių valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politikos sinergijos ir abi politikos sritys turi būti integruotos į ES politiką, pavyzdžiui, vandens (potvynių, sausrų) arba ypatingos svarbos infrastruktūros objektų politiką.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Ihsan Ilze, Climate Change PIX /EEA

Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje padažnėjo ir sustiprėjo su orais ir klimatu susiję gamtiniai pavojai, pavyzdžiui, sausros, miškų gaisrai, karščio bangos ir gausūs krituliai. Net atsižvelgiant į dabartinius sutartus užmojus sparčiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir veiksmingai užkirsti kelią su klimatu susijusiai rizikai, prognozuojama, kad šios tendencijos tęsis ir jas stiprins socialiniai ir ekonominiai bei aplinkos pokyčiai (pvz., demografinė plėtra ir žemės naudojimo paskirties keitimas) (EAA,2021 m.; 2020 m. IPCC; EAA, 2017 m.).

Politikos sistema

Įgyvendinant ES nelaimių rizikos valdymo politiką, grindžiamą ES civilinės saugos mechanizmu, skatinamas nacionalinių civilinės saugos sistemų bendradarbiavimas, skatinama keistis gerąja patirtimi nelaimių rizikos valdymo srityje, įskaitant tai, kaip kovoti su klimato kaitos poveikiu.

Europos Komisija remia Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą, stiprindama ir skatindama nelaimių rizikos valdymą ir jo integravimą į ES politiką. 2016 m. EK paskelbė veiksmų planą, kuriuo siekiama orientuoti SFDRR įgyvendinimą ES politikoje taikant nelaimių rizika grindžiamą požiūrį į politikos formavimą. Be to, 2017 m. Europos Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išdėstyti pagrindiniai nelaimių valdymo stiprinimo Europoje veiksmai.

2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje raginama toliau didinti nelaimių rizikos mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos sinergiją, ypatingą dėmesį skiriant su vandeniu susijusiai nelaimių rizikai ir ypatingos svarbos infrastruktūrai. Strategija taip pat remiamas nelaimių rizikos finansavimas, atveriant kelią privačiojo sektoriaus finansavimui ir integruojant atsparumą klimato kaitai į valstybių narių fiskalinę politiką.

VPS veikia keliose pagrindinėse ES politikos srityse: Potvynių direktyva, Vandens trūkumo ir sausrų mažinimo veiksmai (žr. vandentvarkos politikos puslapį) ir pasiūlymas dėl direktyvos dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria šiandien ir ateityje, vertinimas. Joje nustatyta 36 didelė su klimatu susijusi rizika, kelianti grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į NRM sektoriui kylančią riziką.

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „2022 m. klimato kaita. Vertinant poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą vertinamas poveikis ir rizika, susiję su stebima ir numatoma klimato kaita, taip pat su klimatu susijusios rizikos valdymo galimybės, procesai ir reikiamos sąlygos. Prognozuojami ekstremalių klimato reiškinių pokyčiai, kaip visuotinio atšilimo funkcija (1,5 °C, palyginti su 2 °C), ir jų poveikis VPS buvo apsvarstyti IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C. Ekstremalūs ir staigūs arba negrįžtami vandenynų ir kriosferos pokyčiai keičiantis klimatui buvo įvertinti specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui, siekiant nustatyti tvarias ir atsparias rizikos valdymo strategijas. Su tvariu vystymusi susijęs rizikos valdymas ir sprendimų priėmimas buvo apsvarstyti IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl klimato kaitos ir žemės.

2015 m. EK įsteigė Nelaimių rizikos valdymo žinių centrą (DRMKC), kad padėtų didinti ES ir valstybių narių atsparumą nelaimėms ir jų gebėjimą užkirsti kelią ekstremaliosioms situacijoms, joms pasirengti ir į jas reaguoti, stiprinant mokslo ir politikos sąsają su internetine su nelaimėmis susijusių mokslinių tyrimų saugykla ir prieigą prie įvairių tinklų ir partnerysčių. Jungtinis tyrimų centras (JRC) valdo DRMKC, o nuo 2017 m. – GIS internetinės platformos rizikos duomenų centrą. Centras siekia pagerinti prieigą prie ES masto kuruojamų rizikos duomenų ir jais dalytis, kad būtų skatinama VPS. Tikimasi, kad rizikos duomenų centras, kaip žinių centras, bus atskaitos taškas kuruojant ES masto rizikos duomenis, t. y. priimant atitinkamus duomenų rinkinius arba susiejant juos su nacionalinėmis platformomis ir JRC mokslinėmis ataskaitomis dėl VPS(2017 m. ir 2020 m. ataskaitos).

EK ragina teikti geresnę informaciją ir palyginti duomenis apie nelaimes, pavyzdžiui, informaciją apie ekonominius nelaimių nuostolius. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. JRC paskelbtoje ataskaitoje pateikiama kelių duomenų bazių, sukurtų siekiant rinkti, registruoti ir apibendrinti informaciją apie prarastus įvairius pavojus ir taip pagerinti įvairiausių įvykių, kuriuos sukėlė bet kokios rūšies pavojus, palyginamumą, analizė. Be to, įvairiuose JTC PESETA projektuose apžvelgiami galimi biofiziniai ir ekonominiai būsimos klimato kaitos padariniai Europai.

Teikiant „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugą (CEMS) teikiama informacija apie kelis su klimatu susijusius pavojus, įskaitant potvynius, sausras ir miškų gaisrus, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir valdyti nelaimių riziką.

Pastaraisiais metais buvo dedamos pastangos siekiant padidinti CCA ir NRM mokslinių tyrimų, politikos ir praktikos suderinamumą. Įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ projektą PLACARD buvo sukurta platforma, skirta dviejų skirtingų bendruomenių dialogui, keitimuisi žiniomis ir bendradarbiavimui. Be to, EAA paskelbė ataskaitą, kurioje įvertinta dabartinė NRM ir CCA praktika ir praktinės patirties lygis.

EAA kasmet atnaujina ekonominių nuostolių dėl ekstremalių klimato sąlygų rodiklį. Europos projektais, pavyzdžiui, LODE, daugiausia dėmesio buvo skiriama žalos ir nuostolių duomenų informacinių sistemų, skirtų NRM ir CCA, kūrimui. Be to, Pasaulio banko grupė atliko Europos Sąjungos nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms ekonomikos tyrimus (2021 m.). Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija parengė bandomąją rodiklių suvestinę, skirtą apsaugos nuo gaivalinių nelaimių spragai šalinti.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Veiksmingų ir didesnių investicijų į nelaimių prevenciją skatinimas yra prioritetinis Europos Komisijos veiksmas. ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas remiamas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, kuria užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai būtų integruoti į visas pagrindines ES išlaidų programas.

ES solidarumo fondas buvo įsteigtas valstybėms narėms finansuoti didelių nelaimių atveju. Ji buvo sukurta reaguojant į 2002 m. Vidurio ir Rytų Europoje įvykusius didžiulius potvynius ir remiant pagalbą nelaimės atveju, viešosios infrastruktūros atkūrimą ir kultūros paveldo apsaugą.

Nelaimių rizikos mažinimo moksliniai tyrimai finansuojami pagal ES bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, visų pirma 2021–2027 m. pagal programą „Europos horizontas“, kuri apima prisitaikymą prie klimato kaitos kaip misijos sritį, siekiant padėti Europos bendruomenėms ir regionams geriau suprasti su klimatu susijusią riziką, jai pasirengti ir ją valdyti. 3 veiksmų grupės „Civilinė visuomenės sauga“ tikslas – reaguoti į iššūkius, kylančius dėl gamtinių ir žmogaus sukeltų pavojų, todėl ji yra ypač svarbi NRM sektoriui.

Be to, kiekvienais metais pagal ES civilinės saugos mechanizmą skelbiamas kvietimas finansuoti prevencijos ir pasirengimo projektus. VPS stiprinimas taip pat atitinka LIFE finansavimo programos tikslus.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Įgyvendinimo rėmimas

ES lygmeniu vykdoma pasirengimo veikla, kuria siekiama padėti pasiekti žmogiškųjų ir materialinių išteklių parengties ir pajėgumų lygį ir užtikrinti veiksmingą ir greitą reagavimą į nelaimes. Išankstinio perspėjimo sistemos (dėl nelaimiųapskritai, daugiau informacijos apie potvynius, sausrasir miškų gaisrus), moduliai ir mokymo programos yra esminės šios veiklos dalys. Atsižvelgiant į tai, buvo sukurtas Sąjungos civilinės saugos žinių tinklas, siekiant stiprinti bendradarbiavimą, koordinavimą, įgūdžius ir ekspertines žinias, gerinant ES gebėjimą pasirengti nelaimėms, užkirsti joms kelią ir į jas reaguoti.

Be to, Europos civilinės saugos rezervas buvo sukurtas siekiant paspartinti Europos bendradarbiavimą civilinės saugos srityje ir sudaryti sąlygas greitesniam, geriau koordinuojamam ir veiksmingesniam Europos reagavimui į žmogaus sukeltas nelaimes ir gamtinius pavojus.

Prisitaikymo MRE

Pagal Europos Sąjungos BPM valstybės narės kas trejus metus turi pateikti Europos Komisijai 1) rizikos vertinimų santrauką, 2) rizikos valdymo gebėjimų vertinimą ir 3) informaciją apie prioritetines prevencijos ir pasirengimo priemones. Ataskaitose taip pat daug dėmesio skiriama prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms: Valstybės narės turi įtraukti nacionaliniu arba subnacionaliniu lygmeniu nustatytų NRM ir CCA priemonių, skirtų pagrindinei su klimato kaita susijusiai rizikai, sinergiją. Remdamasi 2018 m. pabaigoje pateiktomis nacionalinių rizikos vertinimų santraukomis, Europos Komisija paskelbė atnaujintą ES rizikos apžvalgą .

Kita vertus, šiuo metu nėra jokio sistemingo mechanizmo, pagal kurį šalys galėtų pranešti apie nuostolius Europos Komisijai arba EAA.