Energetika

Pagrindinės gairės

• Klimato kaita daro poveikį energetikos sektoriui energijos gamybos (tiek neatsinaujinančios, tiek atsinaujinančios) ir tiekimo sąlygų požiūriu. Rizika apima sumažintą visų rūšių elektrinių efektyvumą, taip pat ekstremalių įvykių padarytą žalą energetikos infrastruktūrai. Energetikos sektoriaus atsparumo klimato kaitai didinimas yra labai svarbus ES klimato politikos veiksmams, visų pirma dėl jo, kaip vieno iš pagrindinių antropogeninės kilmės ŠESD išmetimo šaltinių, vaidmens švelninant klimato kaitą.
• Europos klimato teisės aktas ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys paskatins iš esmės mažinti ES energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Nors naujojoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje dar nepasiūlyta jokių konkrečių veiksmų, tikėtina, kad ši klimato politika turės svarbių pasekmių sektoriaus prisitaikymo prie klimato kaitos galimybėms. Remdamasi ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje ir sanglaudos politikos dokumentuose pateikta informacija ir gairėmis, Europa ketina konkrečiai investuoti į klimato kaitos poveikiui atsparią infrastruktūrą, visų pirma į atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą.
• Nors Jungtinis tyrimų centras atliko modeliavimo tyrimus, kad įvertintų klimato kaitos poveikį energetikos sektoriui, taip pat Europos energetikos sistemos prisitaikymo galimybes ir Europos energetikos sistemos atsparumą klimato kaitai dabar ir ateityje, kai juos analizavo EAA, keliuose ES finansuojamuose mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose siūlomi sprendimai, kaip integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos į šį svarbų ES politikos sektorių.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Frederic Laugier, EDF

Klimato kaita energetikos sistemą veikia įvairiai – nuo sezoninių ir metinių šildymo ir vėsinimo poreikių pokyčių iki energijos gamybos ir paskirstymo rizikos ir galimybių. Rizika apima elektrinių efektyvumo sumažėjimą, aušinimo vandens ir vandens apribojimus hidroelektrinėms. Be to, klimato kaita gali pakenkti energetikos infrastruktūrai dėl ekstremalių įvykių, įskaitant pakrančių ir vidaus potvynius, audras ir miškų gaisrus.

Europos klimato rizikos vertinime nustatyta, kad dėl karščio ir sausros kylanti energijos tiekimo sutrikimo rizika, daranti poveikį elektros energijos pasiūlai ir paklausai, yra skubiausiai spręstina problema, o Pietų Europa yra migrantų antplūdžio valdymo taškas. Vertinime taip pat daroma išvada, kad rizika energijos tiekimui gali būti pakopinė visiems visuomenės sektoriams ir veiklai, o tai kelia grėsmę saugumui, ekonominei gerovei ir žmonių sveikatai.

Energetikos sektoriuje ne tik yra didelis su klimatu susijęs pažeidžiamumas: ji yra labai svarbi ES klimato politikos veiksmams, visų pirma dėl jos, kaip vieno iš pagrindinių antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių, vaidmens švelninant klimato kaitą. Atsižvelgiant į šį dvejopą vaidmenį, prisitaikymo aspekto integravimas į šį sektorių yra itin svarbus ir į tai tinkamai atsižvelgiama 2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje.

Politikos sistema

Europos Komisijos strateginės kryptys energetikos sektoriuje nustatytos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje ir energetikos sąjungoje. 2021 m. birželio mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė naują Europos klimato teisės aktą. Juo teisės aktuose nustatomas tikslas iki 2050 m. neutralizuoti Europos Sąjungos poveikį klimatui, todėl galutinis tikslas pirmą kartą tampa teisiškai privalomu reikalavimu. Į ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį įtraukti politikos pasiūlymai, kuriais apibrėžiama, kaip ES turėtų siekti savo tikslo įgyvendinti savo indėlį pagal Paryžiaus susitarimą. Tai Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama Europos klimato teisės akte sutartų tikslų. Jame taip pat siūlomi energetikos sektoriui skirti sprendimai, kurie turi būti įgyvendinami taip, kad būtų atsparūs klimato kaitai.

2022 m. gegužės 18 d. Europos Komisija pristatė planą „RepowerEU“, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir kuris taip pat padeda ES siekti anglies dioksido poveikio neutralumo. Planas grindžiamas trimis ramsčiais: energijos taupymas; energijos tiekimo įvairinimas; ir spartų iškastinio kuro pakeitimą visuose sektoriuose spartinant perėjimą prie švarios energijos. Plane numatyta daug investuoti į dujų tiekimo saugumą ir elektros tinklus, taip pat į visos ES vandenilio magistralės sukūrimą. Planas daro poveikį prisitaikymui prie klimato kaitos ES energetikos sektoriuje, nes įgyvendinant tris ramsčius būtų galima sumažinti klimato kaitos poveikio keliamą riziką tiek už ES ribų esančiai energetikos infrastruktūrai, tiek bendram ES energetikos sektoriaus patiriamam klimato kaitos poveikiui.

2020 m. Europos žaliasis kursas padės gerokai sumažinti ES energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Nors tikėtina, kad tai turės svarbių pasekmių sektoriaus prisitaikymo prie klimato kaitos galimybėms, naujojoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje nėra konkretaus energetikos sektoriui skirto skirsnio, tačiau į ją įtrauktos kelios atitinkamos rekomendacijos. Pavyzdžiui, dėmesys sausroms apima prisitaikymo prie vandentvarkos veiksmus, susijusius su hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių eksploatavimu. Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje rekomenduojama prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją įtraukti į stebėsenos procedūras, kurių reikalaujama energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo srityje; ir pabrėžia efektyvaus vandens naudojimo vaidmenį energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir energijos gamybos reglamentuose.

Energetikos sektorius netiesiogiai susijęs su kitais strategijoje numatytais veiksmais. Atsižvelgiant į energetikos vaidmenį gamyboje ir transporte, į jį reikia atsižvelgti integruojant jį į kitas Europos žaliojo kurso iniciatyvas, visų pirma iniciatyvą „Renovacijos banga“, kurioje išsamiai nagrinėjamas energijos naudojimas apstatytoje aplinkoje, žiedinės ekonomikos ir nulinės taršos veiksmų planus ir pažangaus ir darnaus judumo strategiją. Be to, strategijoje nurodytas poreikis užtikrinti naujų investicijų atsparumą klimato kaitai taikomas visoms energetikos infrastruktūroms.

Galiausiai strategijoje minimas tarpvalstybinis klimato kaitos poveikis yra svarbus tarptautinių energijos rinkų veikimui ir energijos tiekimui ES. Uosto infrastruktūros sutrikimai yra svarbūs energijos kuro transportavimui, klimato kaitos sukelti konfliktai yra svarbūs energetiniam saugumui, o klimato kaitos sukelti pokyčiai poliariniuose regionuose yra svarbūs dėl naujų tiekimo maršrutų ir amžinojo įšalo atšilimo, kuris gali kelti grėsmę iškastinio kuro gavybos vietoms ir vamzdynams Arkties regione.

Galima tikėtis prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių, susijusių su paskelbta energetikos infrastruktūros reguliavimo sistemos, įskaitant TEN-E reglamentą, peržiūra, kuria siekiama užtikrinti suderinamumą su poveikio klimatui neutralumo tikslu.

Kalbant apie ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros objektų pažeidžiamumo dėl didelių grėsmių reguliavimo sistemą, 2008 m. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų direktyvoje reikalaujama, kad ES valstybės narės apsaugotų gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų infrastruktūrą nuo visų pavojų ir grėsmių, tačiau konkrečiai nepaminėti klimato kaitos keliami pavojai ir grėsmės. Siekiant atsižvelgti į didėjantį ypatingos svarbos infrastruktūros objektų junglumą, tarpusavio priklausomybę ir tarpvalstybinį eksploatavimą, 2023 m. pradžioje Ypatingos svarbos subjektų atsparumo direktyva (CER direktyva) pakeitė EPI direktyvą. Pagrindinė šios naujos direktyvos priežastis yra ta, kad sudėtingame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje vien tik turto apsauga buvo laikoma nepakankama, kad būtų išvengta sutrikimų ir pakopinio poveikio. Direktyva dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo apsaugomos gyvybiškai svarbios ES visuomenės funkcijos stiprinant esmines paslaugas teikiančių ypatingos svarbos subjektų atsparumą. Klimato kaita aiškiai paminėta kaip veiksnys, dėl kurio dažnėja ir didėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, taigi ir fizinė rizika ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, ir reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi tinkamų priemonių, būtinų siekiant „užkirsti kelią incidentams, tinkamai atsižvelgdamos į nelaimių rizikos mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones“. Elektros energijos, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų ir vandenilio energetikos infrastruktūros yra aiškiai išvardytos tarp prevencijos priemonių, kurios turi būti įgyvendintos pagal šią direktyvą, tikslų.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria šiandien ir ateityje, vertinimas. Joje nustatyta 36 didelė su klimatu susijusi rizika, kelianti grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką energetikos sektoriui.

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „2022 m. klimato kaita. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas apima energetikos sektoriaus pažeidžiamumą ir prisitaikymo galimybes įvairiuose skyriuose. Be to, energetikos sistemos yra viena iš keturių pagrindinių sistemos pertvarkų, kuriomis remiantis ataskaitoje nustatomi pritaikomieji atsakomieji veiksmai į reprezentatyvią pagrindinę riziką. Siekiant sumažinti pagrindinėms energetikos infrastruktūroms ir tinklams kylančią riziką, ataskaitoje rekomenduojama energetikos sistemas pertvarkyti į tvaresnes konfigūracijas, kad jos taptų atsparesnės ir padidėtų energijos tiekimo patikimumas bei vandens naudojimo efektyvumas šiame sektoriuje. Taip pat naudinga įvairinti energijos šaltinius didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ir gerinant paklausos valdymą. Hidroenergijos ir šiluminės energijos gamyba gali padėti laipsniškai prisitaikyti prie nuosaikaus (iki 2 °C) temperatūros kilimo; vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu reikės imtis tolesnių sisteminių veiksmų (kurie duotų papildomos naudos švelninant klimato kaitą).

Atitinkamą informaciją apie klimato kaitos poveikį energetikos sektoriui pasauliniu lygmeniu pateikė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C įvertinta didėjanti klimato kaitos rizika energetikos sistemoms, susijusi su pasaulinės temperatūros padidėjimu 1,5 °C ir 2 °C. Teikiant „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą taip pat pradedama teikti eksploatavimo paslauga, kuria energetikos sektorius gali naudotis priimdamas valdymo sprendimus.

Jungtinis tyrimų centras (JRC) atliko modeliavimo tyrimus, kad įvertintų klimato kaitos poveikį energetikos sektoriui. JRC taip pat paskelbė 2023 m.“; ataskaitą „Klimatokaitos poveikis su gynyba susijusiai ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrai“,kurioje nagrinėjamas klimato kaitos keliamo pažeidžiamumo poveikis Europos gynybos sistemai energetiniam saugumui apskritai ir ypatingos svarbos ir gynybos infrastruktūros gyvybingumui konkrečiai – tai labai svarbus klausimas, nes klimato kaita laikoma „grėsmių daugikliu“ tarptautinio saugumo požiūriu.

2019 m. EAA paskelbė ataskaitą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos energetikos sistemos iššūkiai ir galimybės“, kurioje analizuojami prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo klimato kaitai poreikiai Europos energetikos sistemoje dabar ir ateityje.

„Copernicus“ klimato kaitos paslaugų (C3S) energetikos veiklos paslauga siekiama teikti pagrindinę informaciją apie su klimatu susijusius rodiklius, aktualius Europos energetikos sektoriui.

Pagal ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (7BP) finansuoti keli mokslinių tyrimų projektai, apimantys energetikos sektoriaus atsparumą. Tai, be kita ko, projektas ToPDAd (Regioninio prisitaikymo prie klimato kaitos politikos vystymo priemonė), kuriame, be kita ko, pateikiama informacija apie poveikio ir pažeidžiamumo vertinimus, taip pat energetikos sektoriaus prisitaikymo strategijas, ir projektas EUPORIAS, kuriame pateikiama žinių apie būsimą klimato kintamumą, kad būtų rasti ekonomiškai efektyvūs būsimo energijos tinklo veikimo sprendimai.

Prisitaikymas prie klimato kaitos taip pat buvo vienas iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ tikslų, pvz., ypatingos svarbos infrastruktūros, pvz., pažangiųjų tinklų, atsparumas, o į Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos taip pat įtraukti gamtiniai pavojai, tačiau klimato kaita dar neįtraukta į tą programą. Parengtos metodikos, kad būtų galima apsvarstyti, kaip naudoti esamos Europos infrastruktūros politiką taip, kad būtų remiamas infrastruktūros atsparumas. Pagal programą „Horizontas 2020“ buvo finansuojami projektai, susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos energetikos sektoriuje, pavyzdžiui, RESIN ir projektas EU-CIRCLE. Projektas RESIN padeda miestams parengti patikimas prisitaikymo prie svarbiausios infrastruktūros strategijas. Projektu „EU-Circle“ kuriama Sąjungos masto sistema, skirta gyvybiškai svarbioms infrastruktūroms, kurios turi būti pasirengusios gamtiniams pavojams, įskaitant klimato kaitą, remti. Programos „Horizontas 2020“ tąsa – 2021–2027 m. laikotarpio mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, kurios bendras biudžetas – 95,5 mlrd. EUR.

Kita svarbi ES finansuojama veikla yra Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijos bendrijos „Innoenergy“ ir „Climate-KIC“.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas remiamas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, kuria užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai būtų integruoti į visas pagrindines ES išlaidų programas. Pavyzdžiai – programa LIFE; Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos regioninės plėtros fondas.

Pagal Europos sanglaudos politiką, pagal kurią valstybėms narėms skiriamos lėšos naujiems infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, elektros tinklų projektams, plėtoti, skatinama vertinti šių projektų atsparumą klimato kaitai. Remdamasi ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje ir sanglaudos politikos dokumentuose pateikta informacija ir gairėmis, Europa ketina konkrečiai investuoti į „žalesnį perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pereinant prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos“ (Sanglaudos politikos rioritetas Nr. 2),o tai svarbu atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrai.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.