Energetika

Pagrindinės gairės

• Klimato kaita daro poveikį energetikos sektoriui energijos gamybos (tiek neatsinaujinančios, tiek atsinaujinančios) ir tiekimo sąlygų požiūriu. Rizika apima visų rūšių elektrinių efektyvumo sumažėjimą, taip pat ekstremalių reiškinių padarytą žalą energetikos infrastruktūrai. Energetikos sektoriaus atsparumo klimato kaitai užtikrinimas yra labai svarbus ES klimato politikos veiksmams, visų pirma dėl jo vaidmens švelninant klimato kaitą, nes jis yra vienas iš pagrindinių antropogeninės kilmės ŠESD išmetimo šaltinių.
• Europos klimato teisės aktas ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys paskatins didelį ES energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Nors naujojoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje dar nepasiūlyta jokių konkrečių veiksmų, tikėtina, kad ta klimato politika turės svarbių pasekmių sektoriaus prisitaikymo prie klimato kaitos galimybėms. Remdamasi ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje ir sanglaudos politikos dokumentuose pateikta informacija ir gairėmis, Europa ketina konkrečiai investuoti į klimato kaitai atsparią infrastruktūrą, visų pirma į atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūros kūrimą.
• Nors Jungtinis tyrimų centras pateikė modeliavimo tyrimus, skirtus klimato kaitos poveikiui energetikos sektoriui įvertinti, ir Europos energetikos sistemos prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes bei Europos energetikos sistemos atsparumą klimato kaitai dabar ir ateityje, kuriuos analizavo EAA, keliuose ES finansuojamuose mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose siūlomi sprendimai, kaip integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos į šį pagrindinį ES politikos sektorių.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Klimato kaita daro poveikį energetikos sistemai įvairiais būdais – nuo sezoninių ir metinių šildymo ir vėsinimo poreikių pokyčių iki energijos gamybos ir paskirstymo rizikos ir galimybių. Rizika apima elektrinių efektyvumo rodiklių sumažėjimą, aušinimo vandens ir vandens hidroelektrinėms apribojimus. Be to, klimato kaita gali pakenkti energetikos infrastruktūrai dėl ekstremalių reiškinių, įskaitant pakrančių ir vidaus potvynius, audras ir miškų gaisrus.

Europos klimato rizikos vertinime nustatyta, kad skubiausiai spręstina problema yra energijos tiekimo sutrikimo dėl karščio ir sausros rizika, daranti poveikį elektros energijos pasiūlai ir paklausai, o Pietų Europa yra migrantų antplūdžio valdymo centras. Vertinime taip pat daroma išvada, kad energijos tiekimui kylanti rizika gali apimti visus visuomenės sektorius ir veiklą, o tai kelia grėsmę saugumui, ekonominei gerovei ir žmonių sveikatai.

Energetikos sektoriui būdingas ne tik didelis su klimatu susijęs pažeidžiamumas: jis yra labai svarbus ES klimato politikos veiksmams, visų pirma dėl jo vaidmens švelninant klimato kaitą, nes jis yra vienas iš pagrindinių antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių. Atsižvelgiant į šį dvejopą vaidmenį, prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimas šiame sektoriuje atrodo itin svarbus ir į tai tinkamai atsižvelgta 2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje.

Politikos sistema

Europos Komisijos strateginės energetikos sektoriaus kryptys nustatytos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje ir energetikos sąjungoje. 2021 m. birželio mėn. Europos Sąjungos Taryba priėmė naują Europos klimato teisės aktą. Juo teisės aktuose nustatomas tikslas iki 2050 m. neutralizuoti Europos Sąjungos poveikį klimatui, taigi galutinis tikslas pirmą kartą tampa teisiškai privalomu reikalavimu. Į ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį įtraukti politikos pasiūlymai, kuriais apibrėžiamas ES užmojis įgyvendinti savo indėlį pagal Paryžiaus susitarimą. Tai Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros priemonių Europos klimato teisės akte sutartiems tikslams pasiekti. Jame taip pat siūlomi energetikos sektoriui skirti sprendimai, kurie turi būti įgyvendinami klimato kaitai atspariu būdu.

2022 m. gegužės 18 d. Europos Komisija pristatė planą „RepowerEU“, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir kuris taip pat padeda ES siekti anglies dioksido poveikio neutralumo. Planas grindžiamas trimis ramsčiais: energijos taupymas; energijos tiekimo įvairinimas; ir spartų iškastinio kuro pakeitimą visuose sektoriuose spartinant perėjimą prie švarios energijos. Plane numatyta daug investuoti į dujų tiekimo ir elektros tinklų saugumą ir į ES masto vandenilio magistralės sukūrimą. Planas daro poveikį prisitaikymui prie klimato kaitos ES energetikos sektoriuje, nes įgyvendinant tris ramsčius būtų galima sumažinti klimato poveikio keliamą riziką tiek dėl energetikos infrastruktūros už ES ribų, tiek dėl bendro klimato rizikos poveikio ES energetikos sektoriui.

2020 m. Europos žaliasis kursas padės gerokai sumažinti ES energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Nors tikėtina, kad tai turės svarbių pasekmių sektoriaus prisitaikymo prie klimato kaitos galimybėms, naujojoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje nėra specialaus skirsnio dėl energetikos sektoriaus, tačiau į ją įtraukta keletas atitinkamų rekomendacijų. Pavyzdžiui, dėmesys sausroms apima vandentvarkos pritaikymo veiksmus, susijusius su hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių eksploatavimu. Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje rekomenduojama įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją į stebėsenos procedūras, kurių reikalaujama pagal energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymą; taip pat pabrėžia efektyvaus vandens naudojimo vaidmenį energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir energijos gamybos reglamentuose.

Energetikos sektorius yra netiesiogiai susijęs su kitais strategijos veiksmais. Į tai reikia atsižvelgti svarstant integraciją su kitomis Europos žaliojo kurso iniciatyvomis, visų pirma iniciatyva „Renovacijos banga“, kurioje daug dėmesio skiriama energijos vartojimui apstatytoje aplinkoje, žiedinės ekonomikos ir nulinės taršos veiksmų planais ir Darnaus ir išmanaus judumo strategija, atsižvelgiant į energetikos vaidmenį gamyboje ir transporte. Be to, strategijoje minimas poreikis užtikrinti klimatosauginį atsparumą naujoms investicijoms taikomas visoms energetikos infrastruktūroms.

Galiausiai strategijoje minimas tarpvalstybinis klimato kaitos poveikis yra svarbus tarptautinių energijos rinkų veikimui ir energijos tiekimui į ES. Uostų infrastruktūros sutrikdymas yra svarbus energetinio kuro transportavimui, klimato kaitos sukelti konfliktai yra svarbūs energetiniam saugumui, o pokyčiai poliariniuose regionuose, kuriuos lemia klimato kaita, susiję su naujais tiekimo maršrutais, ir amžinojo įšalo tirpimas, kuris gali kelti grėsmę iškastinio kuro gavybos vietoms ir vamzdynams Arktyje.

Galima tikėtis poveikio prisitaikymui, susijusio su paskelbta energetikos infrastruktūros reguliavimo sistemos, įskaitant TEN-E reglamentą, peržiūra, siekiant užtikrinti suderinamumą su poveikio klimatui neutralumo tikslu.

Kalbant apie ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros objektų pažeidžiamumo dėl didelių grėsmių reglamentavimo sistemą, 2008 m. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų direktyvoje reikalaujama, kad ES valstybės narės apsaugotų „gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų“ infrastruktūrą nuo visų pavojų ir grėsmių, tačiau konkrečiai neminimi klimato kaitos keliami pavojai ir grėsmės. Siekiant atsižvelgti į didėjantį ypatingos svarbos infrastruktūros objektų junglumą, tarpusavio priklausomybę ir tarpvalstybinį veikimą, 2023 m. pradžioje Ypatingos svarbos subjektų atsparumo direktyva (CER direktyva) pakeitė EPI direktyvą. Pagrindinė šios naujos direktyvos priežastis yra ta, kad sudėtingame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje vien turto apsauga buvo laikoma nepakankama, kad būtų išvengta trikdžių ir pakopinio poveikio. CER direktyva apsaugomos gyvybiškai svarbios ES visuomenės funkcijos stiprinant ypatingos svarbos subjektų, teikiančių esmines paslaugas, atsparumą. Klimato kaita aiškiai nurodoma kaip veiksnys, dėl kurio dažnėja ir stiprėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, todėl didėja fizinė rizika ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, ir reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi tinkamų priemonių, būtinų siekiant „užkirsti kelią incidentams, tinkamai apsvarstydamos nelaimių rizikos mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones“. Elektros energijos, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų ir vandenilio energetikos infrastruktūra aiškiai nurodyta tarp prevencinių priemonių, kurios turi būti įdiegtos pagal šią direktyvą, tikslų.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria dabar ir susidurs ateityje, vertinimas. Joje nustatytos 36 pagrindinės su klimatu susijusios rizikos rūšys, keliančios grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką energetikos sektoriui.

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „Klimato kaita 2022 m.: Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas apima energetikos sektoriaus pažeidžiamumą ir prisitaikymo galimybes įvairiuose skyriuose. Be to, energetikos sistemos yra viena iš keturių pagrindinių sistemos pertvarkų, kuriomis remiantis ataskaitoje nustatomos prisitaikymo prie reprezentatyvios pagrindinės rizikos priemonės. Siekiant pašalinti pagrindinėms energetikos infrastruktūroms ir tinklams kylančią riziką, ataskaitoje rekomenduojama pereiti prie tvaresnių energetikos sistemų konfigūracijų, kad jos taptų atsparesnės ir padidėtų energijos tiekimo patikimumas bei vandens naudojimo efektyvumas šiame sektoriuje. Taip pat manoma, kad naudinga įvairinti energijos šaltinius didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ir gerinant paklausos valdymą. Hidroenergijos ir šiluminės energijos gamyba gali padėti palaipsniui prisitaikyti prie vidutinio (iki 2 °C) temperatūros kilimo; vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu reikės imtis tolesnių sisteminių veiksmų (su papildoma nauda švelninant klimato kaitą).

Atitinkamą informaciją apie klimato kaitos poveikį energetikos sektoriui pasauliniu lygmeniu pateikė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C įvertinta didėjanti klimato kaitos rizika energetikos sistemoms, susijusi su pasaulio temperatūros padidėjimu 1,5 °C ir 2 °C. Teikiant „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą taip pat pradedama teikti energetikos sektoriaus veiklos paslauga, kuria bus naudojamasi priimant valdymo sprendimus.

Jungtinis tyrimų centras (JTC) atliko modeliavimo tyrimus, kad įvertintų klimato kaitos poveikį energetikos sektoriui. JRC taip pat paskelbė 2023 m.“; ataskaita „Klimatokaitos poveikis su gynyba susijusiai ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrai“,kurioje nagrinėjamas klimato kaitos keliamo pažeidžiamumo poveikis Europos gynybos sistemai apskritai energetiniam saugumui ir ypač ypatingos svarbos ir gynybos infrastruktūros gyvybingumui – tai labai svarbus klausimas, nes klimato kaita laikoma „grėsmės daugikliu“ tarptautinio saugumo požiūriu.

2019 m. EAA paskelbė ataskaitą „Prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkiai ir galimybės Europos energetikos sistemai“, kurioje analizuojami prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo klimato kaitai poreikiai Europos energetikos sistemoje dabar ir ateityje.

„Copernicus“ klimato kaitos paslaugų (C3S) energetikos veiklos paslauga siekiama teikti pagrindinę informaciją su klimatu susijusiems rodikliams, susijusiems su Europos energetikos sektoriumi.

Pagal ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (7BP) finansuoti keli mokslinių tyrimų projektai, apimantys energetikos sektoriaus atsparumą. Tai, be kita ko, yra projektas ToPDAd (Tool-supported Policy Development for Regional Adaptation), kuriame, be kita ko, pateikiama informacija apie poveikio ir pažeidžiamumo vertinimus, taip pat energetikos sektoriaus prisitaikymo strategijas, ir EUPORIAS, kuriame pateikiama žinių apie būsimą klimato kintamumą, kad būtų galima priimti ekonomiškai efektyvius sprendimus dėl būsimo energetikos tinklo veikimo.

Prisitaikymas prie klimato kaitos taip pat buvo vienas iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ prioritetų, pvz., ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kaip antai pažangiųjų tinklų, atsparumas, o Europos programa dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos taip pat apima gamtinius pavojus, tačiau klimato kaita dar nėra tos programos dalis. Parengtos metodikos, siekiant apsvarstyti, kaip panaudoti esamos infrastruktūros politiką Europoje taip, kad būtų remiamas infrastruktūros atsparumas. Pagal programą „Horizontas 2020“ buvo finansuojami projektai, susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos energetikos sektoriuje, pavyzdžiui, RESIN ir ES-CIRCLE projektai. Projektas RESIN padeda miestams parengti patikimas savo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų prisitaikymo strategijas. Įgyvendinant projektą „EU-Circle“ kuriama Sąjungos masto sistema, skirta remti gyvybiškai svarbias infrastruktūras, kad jos būtų pasirengusios gamtiniams pavojams, įskaitant klimato kaitą. Programos „Horizontas 2020“ tęsinys – 2021–2027 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, kurios bendras biudžetas – 95,5 mlrd. EUR.

Kita svarbi ES finansuojama veikla yra Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijos bendrijos „Innoenergy“ ir „Climate-KIC“.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas remiamas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, kuria užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai būtų integruoti į visas pagrindines ES išlaidų programas, pavyzdžiui, programą LIFE; Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos regioninės plėtros fondas.

Europos sanglaudos politika, pagal kurią valstybėms narėms skiriamos lėšos naujiems infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, elektros energijos tinklams, plėtoti, skatinama vertinti šių projektų atsparumą klimato kaitai. Remdamasi ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje ir sanglaudos politikos dokumentuose pateikta informacija ir gairėmis, Europa ketina konkrečiai investuoti į „žalesnę, mažo anglies dioksido kiekio technologijų pertvarką pereinant prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos“ (2 sanglaudos politikos prioritetas),o tai svarbu atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrai.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.