Miestų

Pagrindinės gairės

• Miestai yra pažeidžiami klimato kaitos dėl savo geografinių savybių, didelio užstatytų teritorijų ir nelaidžių paviršių lygio, o tai gali lemti aukštesnę vietos temperatūrą ir dažnesnius lietaus potvynius miestuose.
• Prognozuojant temperatūros kilimą, ekstremalesnius lietaus reiškinius ir prognozuojant, kad ES miestų gyventojų procentinė dalis padidės iki daugiau kaip 83 proc., palyginti su 74 proc. šiuo metu, didėja poreikis miestams prisitaikyti prie šio poveikio.
• ES yra parengusi kelias politikos programas, kuriomis siekiama didinti Europos miestų ir jų gyventojų atsparumą, įskaitant ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją. Ji taip pat parengė keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama gerinti žinias ir duomenų apie miestų pažeidžiamumą ir gebėjimą prisitaikyti prieinamumą, įskaitant miestų prisitaikymo žemėlapių žiūryklę ir programos „Copernicus“ miestų atlasą; ir teikia finansinę ir techninę paramą politikos formuotojams ir specialistams, kad miestai taptų atsparesni ir labiau prisitaikantys, pavyzdžiui, pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ ir Miestų prisitaikymo prie klimato kaitos paramos priemonę.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Ine Vandecasteele

Europoje daugiau kaip 74 proc. gyventojų gyvena miestų teritorijose ir prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki daugiau kaip 83 proc. Europos miestai ir jų gyventojai turi prisitaikyti ir būti atsparūs savo aplinkos pokyčiams, oro sąlygoms ir ekstremaliems reiškiniams, pavyzdžiui, karščio bangoms, vandens trūkumui, smarkioms liūtims su paviršinių nuotekų nuotėkiu, potvyniams ir jūros lygio kilimui dėl klimato kaitos. Ilgalaikiai klimato pokyčiai ir ekstremalūs reiškiniai gali padidinti ekonominius nuostolius, padaryti žalos pastatams, sumažinti visuomenės sveikatą, gyvenimo kokybę ir pagrindinių paslaugų, pavyzdžiui, transporto, vandens, energetikos, būsto, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų teikimą miestų teritorijose.

Miestų pažeidžiamumas dėl klimato kaitos skiriasi dėl daugelio priežasčių, įskaitant geografinę padėtį ir fizines savybes. Užstatytų teritorijų paplitimas ir žaliųjų erdvių trūkumas lemia aukštesnę temperatūrą miestų teritorijose (vadinamasis miesto šilumos salos efektas), o didelė dalis nelaidžių paviršių mažina natūralų drenažą, todėl smarkių liūčių metu miestuose kyla didesni potvyniai. Prastos būsto sąlygos ir prasta oro kokybė gali dar labiau padidinti ekstremalios šilumos poveikį miesto teritorijoje (Europosklimato rizikos vertinimas).

Politikos sistema

Naująja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija (2021 m.) skatinamas politikos formavimas, naujos investicijos ir miestų planavimas, grindžiami informacija apie klimatą ir orientuoti į ateitį. Joje taip pat pabrėžiama, kad reikia vengti „klimato aklų“ sprendimų registruojant, renkant duomenis apie su klimatu susijusią riziką ir nuostolius ir jais dalijantis tarp įvairių sektorių, įskaitant miestus.

2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje „Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ pabrėžiama, kad sveikų ekosistemų, žaliosios infrastruktūros ir gamtos procesais pagrįstų sprendimų skatinimas turėtų būti sistemingai integruojamas į miestų planavimą, be kita ko, viešosiose erdvėse, infrastruktūroje ir projektuojant pastatus bei jų aplinką. Europos Komisija ragina ne mažiau kaip 20 000 gyventojų turinčius Europos miestus parengti plataus užmojo miestų žalinimo planus. Komisija rems valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas teikdama technines gaires ir padės sutelkti finansavimą ir stiprinti gebėjimus. Siekiant palengvinti šį darbą, pagal naują Žaliojo miesto susitarimą su miestais ir merais, glaudžiai bendradarbiaujančiais su Europos merų paktu, buvo sukurta ES miestų žalinimo platforma. Bendradarbiaujant su „Eurocities“ ir ICLEI buvo parengtos miestų žalinimo plano gairės (jųprojektas dar rengiamas),taip pat bus parengtas miestų žalinimo plano priemonių rinkinio projektas.

Be ES politikos, JT, nacionalinės ir regioninės vyriausybės suteikia miestų prisitaikymui palankią sistemą. Be to, Europoje veikia įvairūs miestų tinklai ir asociacijos, kurie stiprina gebėjimus ir remia miestų prisitaikymą. Miestų prisitaikymo prie klimato kaitos žemėlapių žiūryklėje „Climate-ADAPT“ apžvelgiami Europos miestai, dalyvaujantys įvairiose prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvose.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria šiandien ir ateityje, vertinimas. Joje nustatyta 36 didelė su klimatu susijusi rizika, kelianti grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką miestų sektoriui.

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „2022 m. klimato kaita. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis kartu su tolesne urbanizacija padidins karščio bangų sunkumą ir potvynių riziką, ir pabrėžia, kad svarbu paspartinti klimato kaitos poveikiui atsparų miestų vystymąsi.

Europos Komisija deda daug pastangų, kad pagerintų žinių bazę sistemingai rinkdama duomenis ir jais dalydamasi. Visi ES mokslinių švyturių, pvz., „Copernicus“, duomenys yra laisvai ir atvirai prieinami visiems naudotojams visame pasaulyje. Teikiant „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą (C3S) siekiama nustatyti pagrindinius klimato kaitos rodiklius, kuriais būtų remiama Europos prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo politika. Miestų atlasas teikia patikimus ir didelės skiriamosios gebos žemės naudojimo žemėlapius daugiau kaip 300 didelių miesto zonų (LUZ) Europoje.

Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“ (2020 m.) pateikiama naujausia faktinių duomenų apie prisitaikymo prie klimato kaitos planavimą ir veiksmus Europoje vietos lygmeniu bazė. Kitoje neseniai paskelbtoje EAA ataskaitoje „Miestų prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas“ (2017 m.) nagrinėjamas prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų finansavimo uždavinys.

Interaktyvioje miestų prisitaikymo žemėlapių žiūryklėje pateikiami duomenys apie dabartinius ir numatomus su klimatu susijusius pavojus, darančius poveikį Europos miestams, ir apie miestų pažeidžiamumą bei gebėjimą prisitaikyti. Ji sujungia duomenis iš įvairių šaltinių. Tai suteikia miestams galimybę ištirti savo ir savo kolegų su klimatu susijusią riziką, taip pat prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvas, kuriose dalyvauja Europos miestai.

Specialiame pradžios puslapyje galima susipažinti su visomis aktualiomis „Climate-ADAPT“ žiniomis, duomenimis, priemonėmis ir prisitaikymo prie klimato kaitos miesto ir (arba) vietos lygmenimis gairėmis.

2020 m. Europos Komisija sukūrė interneto svetainę „Pažangiųjų miestų prekyvietė“. Tinklalapių tikslas – suburti miestus, pramonės sektorius, MVĮ, investuotojus, tyrėjus ir kitus pažangiųjų miestų subjektus, kad jie dalytųsi savo projektų idėjomis ir išnagrinėtų bendradarbiavimo galimybes.

Europos Komisija paskelbė Klimato paktą, kuris yra Europos žaliojo kurso dalis ir suteikia galimybių žmonėms, bendruomenėms ir organizacijoms dalyvauti klimato politikos veiksmuose visoje Europoje.

Pažangiųjų miestų iššūkio (ICC) interneto svetainėje dalijamasi informacija apie Europos Komisijos iniciatyvą, kuria 136 miestams padedama naudoti pažangiausias technologijas pažangiam, ekologiškam ir socialiai atsakingam atsigavimui skatinti.

Siekdama toliau plėtoti žinias apie miestų prisitaikymą prie klimato kaitos, Europos Komisija parengė kelias mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programas. Miestams organizuojami dalijimosi žiniomis renginiai, skirti dalytis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų, pavyzdžiui, Europos miestų atsparumo forumas.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Į ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (2021–2027 m.) „Europos horizontas“ įtrauktos penkios pagrindinės misijos, kuriomis siekiama spręsti didelius uždavinius sveikatos, klimato ir aplinkos srityse. ES  prisitaikymo prie klimato kaitos misionierius sprendžia prisitaikymo prie klimato kaitos klausimus vietos lygmeniu, be kita ko, miestuose. Misija „Neutralaus poveikio klimatui ir pažangieji miestai“ siekiama remti, skatinti ir pademonstruoti 100 Europos miestų jų sisteminę pertvarką siekiant iki 2030 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir paversti šiuos miestus inovacijų centrais visiems miestams, taip užtikrinant gyvenimo kokybę ir tvarumą Europoje.

Misijos veiksmuose gali dalyvauti programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių arba šalių, kurios derasi dėl asociacijos programoje „Europos horizontas“, regionai ir vietos valdžios institucijos. Įmonės taip pat gali turėti teisę dalyvauti, pavyzdžiui, kaip novatorės, teikiančios novatoriškus sprendimus arba klimato srities paslaugas. Finansavimo galimybių galima rasti Finansavimo ir konkursų portale, visų pirma pagal programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programą.

Europos žaliajame kurse pateikiamas veiksmų planas, kuriame nurodomos reikalingos investicijos ir turimos finansavimo priemonės, kad 2050 m. Europoje būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas. ES taip pat teiks finansinę paramą ir techninę pagalbą, kad padėtų tiems, kuriems perėjimas prie žaliosios ekonomikos daro didžiausią poveikį.

Europos Komisija koordinuoja valstybių narių mokslinius tyrimus ir investicijas miestų atsparumo klimato kaitai srityje ir finansuoja su konkrečiais miestais susijusius klimato kaitos mokslinius tyrimus pagal bendrai programuojamus, bendrai finansuojamus ir institucinius kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“. ŽIB „Climate-KIC“ siekia kurti perspektyvias klimato srities inovacijas ir pateikti jas rinkai. Tarp jo temų – prisitaikymas prie klimato kaitos ir tvari miestų plėtra. Europos inovacijų taryba pagal programą „Europos horizontas“ remia inovacijas ir sujungia regioninius ir nacionalinius inovacijų srities subjektus. Be to, miestų atsparumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimus sprendžia Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, taip pat programos „ESPON 2020“ ir COST.

Europos regioninės plėtros fondas numato mažiausiai 5 proc. išteklių skirti tvariai miestų plėtrai. Pagal ją taip pat finansuojamos INTERREG tarpvalstybinio, tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programos, kuriose atsižvelgiama į miestų prisitaikymą pagal kvietimus teikti pasiūlymus.

Europos investicijų bankas atsižvelgia į prisitaikymą prie klimato kaitos finansuodamas integruotą ir tvarų miestų atnaujinimą pagal savo JESSICA programą. Gamtos turtų finansavimo priemonė gali būti taikoma gamtos procesais pagrįstoms prisitaikymo priemonėms finansuoti, o Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė suteikia galimybę ES valstybių narių vietos bankams teikti paskolas energijos vartojimo efektyvumo priemonėms.

Merų pakto interaktyviojo finansavimo vadove pateikiama informacija apie įvairias miestams atviras finansavimo iniciatyvas, kurias valdo Europos Komisija, valstybės narės ir pagrindinės finansų įstaigos, pavyzdžiui, Europos investicijų bankas.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimo rėmimas

ES merų paktas dėl klimato ir klimato kaitos ir energetikos vienija vietos ir regionų valdžios institucijas, savanoriškai įsipareigojusias pasiekti ir viršyti ES klimato ir energetikos tikslus. Jie teikia techninę ir metodinę paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms planuojant ir įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Prie iniciatyvos prisijungė beveik 9 000 miestų ir miestelių visoje ES.

Miestų prisitaikymo prie klimato kaitos rėmimo priemonė, kuri yra Merų pakto žinių bazės dalis, padeda vietos prisitaikymo prie klimato kaitos specialistams planuoti ir įgyvendinti savo prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus remiant visą prisitaikymo prie klimato kaitos ciklą, pradedant politinės paramos gavimu, rizikos ir pažeidžiamumo vertinimu, strategijos ir veiksmų plano rengimu, veiksmų finansavimu ir jų rezultatų stebėsena bei vertinimu.

Miestų zonų nustatymas ir žemės naudojimo planavimas yra esminės priemonės klimato kaitos poveikiui gerinti, pavyzdžiui, kuriant viso miesto žaliąją infrastruktūrą arba gamtos procesais pagrįstus sprendimus. ES remia tvarų žemės naudojimo planavimą. Siekdama padėti miestams toliau plėtoti savo žaliosios infrastruktūros strategijas, EAA parengė keletą žaliosios infrastruktūros rodiklių su interaktyviu žemėlapiu.

„Inovatyvūs miestų sprendimai“ – tai Europos Sąjungos iniciatyva, pagal kurią visos Europos miestų teritorijoms suteikiama išteklių išbandyti naujus ir neįrodytus miestų problemų sprendimus. Pagal programą URBACT ES miestams padedama bendradarbiauti ir kurti integruotus bet kokių miestų problemų, su kuriomis jie susiduria, įskaitant klimato kaitą ir prisitaikymą prie jos, sprendimus. C40 Klimato kaitos rizikos vertinimo gairės padeda miestams atlikti klimato kaitos rizikos vertinimą. ICLEI Europos atsparumo valdymo gairėse siūloma parama, pvz., techniniams darbuotojams, dirbantiems prisitaikymo prie klimato kaitos ir miestų atsparumo įgyvendinimo srityse. Partnerystė prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, kuri yra ES miestų darbotvarkės dalis, yra geriausias būdas miestų poreikius paversti konkrečiais veiksmais.

Be to, svarbus ekosistemomis grindžiamo prisitaikymo vaidmuo didinant vietos atsparumą pripažįstamas miestų tinkluose, susijusiuose su Europos savivaldybėmis, pavyzdžiui, kampanijoje „Kurkime atsparius miestus“ (UNDRR), metinėse konferencijose „Atsparūs miestai“ (Vietos valdžios institucijos už tvarumą, ICLEI) ir „Atsparių miestų tinkle“.