2.4 Atsižvelgimas į tarpvalstybinius klausimus

Didžiausias tiesioginis ir netiesioginis klimato kaitos poveikis yra tarpvalstybinio pobūdžio. Tarpvalstybiniai klausimai sukuria šalių tarpusavio priklausomybę (pvz., hidrologiniai, socialiniai ir ekonominiai klausimai vandens atveju).

Todėl šalis turėtų siekti užmegzti ryšius su kaimyninėmis šalimis, kad informuotų apie prisitaikymo procesą ir susirūpinimą keliančias sritis, susijusias su tarpvalstybiniu poveikiu, ir nustatytų koordinavimo metodus, taikomus skirtingoje politinėje, teisinėje ir institucinėje aplinkoje.

Bendros prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos valdymo pastangos taip pat gali būti grindžiamos bendrų grėsmių nustatymu (pvz., atliekant abipusius rizikos vertinimus) ir turi atitikti kiekvienos šalies prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus. Geras atspirties taškas – nustatyti prisitaikymo veiksmams svarbias sritis, kuriose tradiciškai bendradarbiaujama tarpvalstybiniu mastu (pvz., upių baseinų valdymas, potvynių rizikos valdymas, nacionalinių parkų valdymas), ir siekti įtraukti vadovaujančiąsias institucijas į prisitaikymo prie klimato kaitos politiką.

Investicijos į tarpvalstybinį bendradarbiavimą taip pat yra būdas kuo labiau sumažinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų išlaidas ir kuo labiau padidinti jų naudą plėtojant prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių sinergiją ir integruojant pasekmes kaimyninėms jurisdikcijoms.

Europos makroregionuose, pavyzdžiui, Alpių regione, Karpatų regione, Šiaurės Vakarų ir Pietryčių Europoje, Baltijos jūroje ir pagal Dunojaus strategiją, jau vykdoma tarpvalstybinė veikla, susijusi su klimato kaita ir bendru prisitaikymo prie jos priemonių rengimu. Kita tarpvalstybinė regioninio lygmens veikla apima šiuo metu Pirėnuose vykdomą prisitaikymo prie klimato kaitos veiklą.

Visai šiai didelio masto veiklai, kurioje dalyvauja kelios šalys, skiriamas ES finansavimas. Be to, Europos politika jau padeda spręsti kai kurias tarpvalstybines su klimato kaita susijusias problemas. Pavyzdžiui, Potvynių direktyvoje ir Vandens pagrindų direktyvoje reikalaujama tarpvalstybinio bendradarbiavimo vandens sektoriuje. Be to, veikia Europos ir visos Europos ankstyvojo perspėjimo apie oro sąlygų sukeltas gaivalines nelaimes ir jų aptikimo sistemos, pavyzdžiui, „Meteoalarm“, Europos informavimo apie potvynius sistema, Europos miškų gaisrų informacijos sistema ir Europos sausrų stebėjimo centras. Sąjungos civilinės saugos mechanizmas taip pat suteikia pagrindą sustiprintam ES valstybių narių bendradarbiavimui siekiant veiksmingai užkirsti kelią gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių rizikai, jai pasirengti ir į ją reaguoti, įskaitant tokius veiksmus kaip rizikos vertinimas ir planavimas, keitimasis gerąja patirtimi, žinių bazės gerinimas, mokymas ir pratybos.