1.6 Suinteresuotųjų subjektų nustatymas ir įtraukimas

Prisitaikymas prie klimato kaitos, kaip kompleksinis ir tarpsektorinis klausimas, yra aktualus ir aktualus įvairiems suinteresuotiesiems subjektams. Jų įsitraukimas ir dalyvavimas taip pat gali labai prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų. Todėl svarbu suprasti, kas yra pagrindiniai suinteresuotieji subjektai ir kokie yra jų interesai, atsakomybė ir pareigos nuo pat prisitaikymo planavimo proceso pradžios, kad būtų galima parengti tinkamą suinteresuotųjų subjektų valdymo strategiją ir savo ruožtu kuo geriau pasinaudoti jų dalyvavimu. Žr. EAA ataskaitos „Miestų prisitaikymas Europoje. kaip miestai ir miesteliai reaguoja į klimato kaitą, kad gautų papildomos informacijos.

Pagal RESIN metodiką turėtų būti atlikta suinteresuotųjų subjektų analizė, siekiant nustatyti, kas turi dalyvauti, ir suprasti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų interesus ir pozicijas. Tai apima suinteresuotųjų subjektų nustatymą, suinteresuotųjų subjektų diferencijavimą ir skirstymą į kategorijas, taip pat suinteresuotųjų subjektų santykių nustatymą. Be to, reikia gerai suplanuoto proceso, kad į prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo procesą būtų įtraukta daug įvairių suinteresuotųjų subjektų, daug dėmesio skiriant skaidrumui, atvirai komunikacijai, pasitikėjimui ir santykiams, vaidmenims ir atsakomybei bei įsipareigojimui. Galiausiai komunikacijos strategija turėtų būti skirta tiek vidaus, tiek išorės komunikacijai. Tai apima komunikacijos tikslo ir uždavinio nustatymą, tikslinių grupių nustatymą, pranešimo kūrimą, pateikimo laiko nustatymą, komunikacijos formos ir kanalų pasirinkimą ir pagalbinių komunikacijos metodų bei priemonių naudojimą (taip pat žr. 1.7 etapą).

Bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant sektorių valdžios institucijas, interesų grupes, NVO ar privačiojo sektoriaus atstovus, gali būti vykdomas įvairiais lygmenimis – nuo informavimo iki konsultacijų ar dalyvavimo visame procese. Dalyvavimo lygis taip pat gali keistis prisitaikymo proceso metu (pvz., aukštas lygis apibrėžiant tikslus, palyginti su žemu lygiu dirbant su vertinimo sistema). Tačiau pradedant procesą, tikslai ir suinteresuotųjų subjektų vaidmuo turi būti aiškūs ir apie juos turi būti pranešama, kad būtų galima valdyti lūkesčius.

Visi atitinkami departamentai ar institucijos (pvz., atsakingi už sveikatą, civilinę saugą, transportą, energetiką, ekonomiką, finansus, švietimą ir kt.) turi būti informuojami ir įtraukiami į prisitaikymo prie klimato kaitos procesą, jiems turi būti suteikti aiškūs įgaliojimai priimti sprendimus jų atsakomybės srityse. Tai taip pat taikoma 1.3 etape aptartai pagrindinei grupei. Jų dalyvavimo mastas gali būti įvairus – nuo informacijos teikimo ir keitimosi ja iki gebėjimo prisitaikyti stiprinimo arba sprendimų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos priėmimo jų kompetencijos srityje.

Taip pat naudinga pasinaudoti esamomis suinteresuotųjų subjektų platformomis ir institucinėmis struktūromis. Pavyzdžiui, kai kuriuose miestuose jau gali būti nustatytas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesas ir institucinė struktūra, kad suinteresuotieji subjektai galėtų dalyvauti planuojant darnų vystymąsi, miestus ar teritorijas.

Įtraukiant suinteresuotuosius subjektus reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos pagrindinius aspektus:

• Kiekvienas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesas yra skirtingas, todėl reikalingi įvairūs įgūdžiai (pvz., moderavimas, tarpininkavimas, su prisitaikymu susijusios žinios), kad būtų galima reaguoti į įvairius galimus pokyčius dalyvavimo etapuose;
• Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesams reikia daug išteklių (pvz., žmogiškųjų ir finansinių), todėl nuo pat pradžių turėtų būti parengta aiški proceso struktūra, kad būtų galima apskaičiuoti išteklius, kurių reikia suinteresuotiesiems subjektams ir organizacijos komandai;
• siekiant užtikrinti nuolatinį keitimąsi informacija ir skaidrumą, turėtų būti parengta trumpa informacija apie procesą, taip pat diskusijų ir pagrindinių proceso rezultatų protokolai;
• Suinteresuotosios šalys turi būti informuojamos apie numatomą rezultatų panaudojimą, o planuojamo paskelbimo atveju – duoti sutikimą.

Reikia atidžiai apsvarstyti pranešimus ir komunikacijos priemones, naudojamas kreipiantis į kiekvienos rūšies suinteresuotųjų subjektų grupę ir tikslinę auditoriją (žr. 1.7 etapą).