2.1 Ankstesnio ir dabartinio klimato poveikio pripažinimas

2.1 Ankstesnio ir dabartinio klimato poveikio pripažinimas

Analizuojant ankstesnį klimatą, ypač daugiau sužinojus apie praeityje įvykusius ekstremalius meteorologinius reiškinius, savivaldybėms padedama geriau suprasti šiuo metu joms kylančią riziką ir tai, kaip klimato kaitos poveikis gali paveikti jų miestą ilguoju laikotarpiu, kai dabartinė rizika sustiprės.

Visos ES valstybės narės atliko su klimato kaita susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimus, į kuriuos įtraukta informacija apie ankstesnius klimato ir ekstremalius meteorologinius reiškinius. Šiuos vertinimus galima rasti „Climate-ADAPT“ šalių puslapiuose.

Informaciją apie praeityje vietoje įvykusius ekstremalius meteorologinius reiškinius, pavyzdžiui, potvynius sukeliančius gausius kritulius, karščio bangas ar miškų gaisrus, gali rinkti ir tvarkyti nacionalinės arba regioninės civilinės saugos arba nelaimių valdymo institucijos, nacionalinė meteorologijos tarnyba arba aplinkos agentūra. Kitas būdas nustatyti ekstremalius meteorologinius reiškinius, turinčius didžiausią poveikį tam tikroje vietoje, yra žiniasklaidos pranešimų analizė (žr. LCLIP: Vietos poveikio klimatui profilis). Miestų kontekste svarbu konsultuotis su tokiais departamentais kaip transportas, visuomenės sveikata ar infrastruktūra, kurie gali teikti informaciją apie su klimatu susijusių pavojų, kurie labiausiai paveikė jų teritoriją, rūšis.

Ankstesnės gaivalinės nelaimės taip pat registruojamos keliose tarptautinėse duomenų bazėse, pavyzdžiui, EM_DAT arba Desinventar. Draudimo sektorius, visų pirma perdraudimo bendrovės, taip pat tvarko pavojaus ir rizikos duomenų bazes, pavyzdžiui, Swiss Re Institute teikia Sigma ir CatNet paslaugas, o Munich Re – NatCatSERVICE. Norvegijoje ir Danijoje draudimo sektorius tiesiogiai dalijasi duomenimis su keliomis savivaldybėmis.

Žr. EAA ataskaitos „Miestų prisitaikymas Europoje: kaip miestai ir miesteliai reaguoja į klimato kaitą, kad gautų daugiau informacijos.