3.1 Atitinkamų pritaikymo galimybių katalogo sudarymas

Miestų vietovės yra žmogaus veiklos centrai ir dažnai vienu metu patiria kelių klimato kaitos pavojų poveikį. Todėl prisitaikymo priemonės turi apimti įvairius klausimus, įskaitant technologinius, informacinius, organizacinius, elgsenos, ekosisteminius ir socialinius bei ekonominius įvairiais valdymo lygmenimis, sektorių ir tarpsektorinius. Sudarius priemonių katalogą, sistemingai renkami galimi prisitaikymo prie konkrečių miesto sąlygų variantai, kurie gali būti naudojami tolesniam vertinimo ir atrankos procesui.

Pradedant svarstyti prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių katalogą, reikia apsvarstyti bendrą savivaldybės prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo metodą ir tikslus. Apskritai prisitaikymo galimybėmis siekiama vieno ar kelių iš šių tikslų:

• pripažinti klimato kaitos poveikį ir prisiimti nuostolius, patiriamus dėl rizikos (pvz., valdyti atsitraukimą nuo jūros lygio kilimo),
• kompensuoti nuostolius pasidalijant arba paskirstant riziką arba nuostolius (pvz., per draudimą),
• vengti su klimatu susijusios rizikos ir (arba) mažinti jos poveikį ir (arba) pažeidžiamumą (pvz., planuojant žemės naudojimą, statant naujas apsaugos nuo potvynių priemones arba keičiant elgseną, vietą ar veiklą),
• Išnaudoti naujas galimybes (pvz., pradedant naują veiklą arba keičiant praktiką, kad būtų pasinaudota kintančiomis klimato sąlygomis).

Kitas būdas apsvarstyti prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes – apsvarstyti, kokių veiksmų galima imtis. Tai gali būti:

1. Negriežtos prisitaikymo priemonės, įskaitant šių rūšių priemones:

• vadovavimas (pvz., darbo pagal lankstų darbo grafiką įvedimas karščio bangų metu),
• Strateginis (pvz., pagal planuojamą miesto pastatų programą užsakyti naujus klimato kaitai atsparios konstrukcijos pastatus)
• Laikinas (pvz., siekiant sumažinti saulės šilumos padidėjimą, naudojamas šešėlis)

2. Techninis ir (arba) pilkasis (pvz., renovuojamas pastatas; stiprinti fizinę apsaugą nuo potvynių, didinti kanalizacijos sistemų pajėgumą),

3. ekologinė ir (arba) žalioji (pvz., įgyvendinant arba plečiant žaliąją vandens nuotėkio valdymo arba mikroklimato moderavimo infrastruktūrą).

Savivaldybės taip pat gali nuspręsti sutelkti dėmesį į „prisitaikymo gebėjimų“ didinimą, kuris apima žmonių, valdžios institucijų ir sektorių gebėjimų veiksmingai reaguoti į klimato kaitą plėtojimą. Tai apima veiksmus šiose srityse:

• susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais arba dalyvauti mokslinių tyrimų projektuose;
• vykdyti mokslinius tyrimus;
• stebėsenos duomenis ir atitinkamus informacijos šaltinius;
• informuotumo didinimą pasitelkiant švietimą, dalijimąsi patirtimi ir mokymo iniciatyvas; ir
• sukurti palankią institucinę sistemą, pvz.:
  • standartų keitimas;
  • iš dalies keičiantys teisės aktai;
  • sukurti vietos finansavimo mechanizmus;
  • teikti gerosios patirties gaires; ir
  • rengti tinkamą politiką, planus ir strategijas.

Rengiant priemones reikėtų atkreipti dėmesį į:

• pasirenkant priemones, kuriomis reaguojama į nustatytą pažeidžiamumą;
• taip pat įtraukiant netradicinius ir novatoriškus sprendimus (veikiant kaip įprasta dažnai trukdoma prisitaikyti);
• užtikrinti gerą įvairių rūšių galimybių (pvz., techninių ir ne techninių) derinį;
• teikti pirmenybę ilgalaikiams tikslams, o ne trumpalaikiams politiniams interesams; ir
• siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tolesnėms diskusijoms ir geresniam bendravimui su politikais ir suinteresuotaisiais subjektais, rekomenduojama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės būtų aprašytos faktų suvestinėse laikantis bendros struktūros, kaip aprašyta 4.1 etape.

Prisitaikymo galimybes galima rasti literatūros šaltiniuose ir duomenų bazėse, kurias teikia mokslo ekspertai ir techniniai konsultantai, kuriomis dalijasi kolegos iš kitų departamentų ir institucijų, kitų savivaldybių atstovai, arba gauti iš kitų šaltinių dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams. Pastaraisiais metais tyrėjai, miestų tinklai, nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos arba suinteresuotųjų subjektų organizacijos parengė keletą prisitaikymo galimybių katalogų (žr. toliau pateiktus susijusius išteklius). Remiantis šiais katalogais turėtų būti atrenkamos galimybės, atitinkančios konkretų miesto kontekstą ir nustatytus prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus. etapas. Vadovai, kuriuose pateikiami miestų teritorijose jau įgyvendintų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų pavyzdžių ir atvejų šaltiniai.

Taip pat reikia pripažinti, kad prisitaikymui ne visada reikia visiškai naujų veiksmų. Prisitaikymas dažnai reiškia, kad reikia apsvarstyti ir pritaikyti veiklą, kuri bet kuriuo atveju būtų reikalinga tvariai miesto plėtrai, arba integruoti prisitaikymą į esamus ar naujus teisės aktus, normas ir planus (pvz., potvynių rizikos valdymo planus pagal ES potvynių direktyvą). Miestai jau gali naudotis daugeliu priemonių, kad pritaikytų, pvz., galimybėmis pasinaudoti jau atliktu darbu nelaimių rizikos mažinimo srityje arba dabartinėmis išteklių ir infrastruktūros valdymo priemonėmis ir planais (taip pat žr. 2.6 etapą).