Integruoto pagrindinio Flandrijos pakrančių saugos plano įgyvendinimas

Flandrijos pakrantė yra 67 km ilgio ir ją daugiausia sudaro smėlio paplūdimiai. Ji apima 460 hektarų kopų, kurios užtikrina natūralią apsaugą nuo jūros ir kurias saugo ir valdo Pakrančių skyrius (Flandrijos vyriausybės Jūrų paslaugų ir pakrančių agentūros dalis), laikydamasis tausaus naudojimo ir vystymosi vizijos.

Pakrantė intensyviai naudojama, įskaitant dešimt pakrančių miestų ir miestelių, apsaugotų jūros sienomis. Be kita ko, Zebriugėje ir Ostendėje yra svarbių komercinių uostų su sujungtomis pramoninėmis teritorijomis. Tie patys miestai, kartu su Nieuwpoort ir Blankenberge, taip pat yra svarbių rekreacinių prieplaukų vieta. Be žmogaus veiklos, Flandrijos pakrantėje taip pat yra vertingų gamtinių zonų, tokių kaip potvynio įlanka prie sienos su Nyderlandais, vadinama Zwin. Be to, žemumose esantys polderiai sudaro 15 km pločio potvynių zoną, kurioje gyvena apie 400 000 žmonių.

Pradiniai pažeidžiami pakrančių apsaugos aspektai buvo įvertinti Pakrančių skyriaus atliktame tyrime, skirtame pagrindiniam planui parengti. Tyrimas parodė, kad maždaug trečdalis Flandrijos pakrantės nepakankamai apsaugota nuo didelių audrų (t. y. tokių, kurių tikimybė yra 0,1 proc. per metus). Jūros lygio kilimas ir kiti su klimato kaita susiję padariniai (pvz., audrų ir kritulių intensyvumo bei dažnumo pokyčiai) galėtų dar labiau padidinti šį pažeidžiamumą. Pagrindinio plano įgyvendinimo etape visos Flandrijos pakrantės saugos lygis buvo iš naujo įvertintas atliekant periodinę analizę (kas 6 metus) ir po didelių audrų, atnaujinant potvynių žemėlapius ir apskaičiuojant likutinę riziką įgyvendinus priemones.

Pagrindinis 2011 m. patvirtinto Pakrančių saugos pagrindinio plano tikslas – iki 2050 m. pagerinti Flandrijos pakrantės apsaugą nuo audrų (iki 1 000 metų grįžtamojo laikotarpio) ir jūros lygio kilimo (+30 cm). Ilgalaikiai tikslai, atsižvelgiant į naujus klimato kaitos keliamus iššūkius ir atnaujintas jūros lygio kilimo prognozes, dabar svarstomi projekte „Kustvisie“. Ji pradėta įgyvendinti 2017 m. ir ja siekiama apsaugoti pakrantę po 2050 m.

Priemonės planuojamos atsižvelgiant į dinamišką pakrantės pobūdį ir bendrą požiūrį, kuriuo siekiama tvarios pakrantės zonos plėtros. Į planą įtraukti aplinkos, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir rekreaciniai tikslai, kad būtų užtikrinta visų komponentų pusiausvyra, dalyvaujant visuomenei ir suinteresuotiesiems subjektams.

2007 m. kovo mėn. Pakrančių skyrius inicijavo integruotą pagrindinį pakrančių saugos planą (Masterplan Kustveiligheid), kuriuo siekiama apsaugoti Flandriją nuo ekstremalių potvynių dabar ir ateityje (2050 m.). Ekstremalūs potvyniai buvo apibrėžti kaip įvykiai, susiję su audromis, kurių grąžinimo laikotarpis yra 1:1 000 metų. Pagrindiniu planu siekiama užtikrinti tokį patį apsaugos lygį dabartinėmis sąlygomis ir tuo atveju, jei iki 2050 m. jūros lygis pakiltų daugiau kaip 30 cm.

Prieš baigiant rengti pagrindinį planą, 2004–2010 m. buvo parengtas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas svarbiausiems darbams atlikti. Tai leido išspręsti aktualiausias problemas ir padengti trumpalaikę riziką. Šios rizikos buvo nustatytos atlikus tyrimą, kuris buvo pagrindinio plano rengimo dalis. Visų pirma, įgyvendintos neatidėliotinos priemonės suteikė apsaugą nuo audrų, kurių grąžinimo laikotarpis visoje pakrantėje yra bent 1:100 metų.

2011 m.^{birželio 10 d.} Flandrijos vyriausybė patvirtino Pakrančių saugos pagrindinį planą, kurį patvirtino dešimt Flandrijos pakrančių miestų ir pakrančių bendruomenių.

Darbai pradėti 2011 metais. Siekiama kuo greičiau apsaugoti svarbiausias sritis. Interneto svetainėje Kustveiligheid (Pakrančių sauga) pateikiama informacija apie konkrečias kiekvienoje pakrančių bendruomenėje planuojamas priemones ir santykinę darbo pažangą. Pagrindiniame plane numatytos ir žaliosios, ir pilkosios priemonės.

Žaliąsias priemones sudaro paplūdimių ir kopų maitinimas. Federalinės vyriausybės išduotas leidimas, atlikus poveikio aplinkai vertinimą, leidžia per 10 metų išgauti apie 20 mln. kubinių metrų smėlio, paimto iš Belgijos Šiaurės jūros dalies, taip visiškai remiant paplūdimių ir kopų maitinimą. Kasmet stebimi paplūdimiai ir kopos, siekiant atitinkamai pritaikyti jų valdymą. Paplūdimio mitybos veiksmingumas periodiškai vertinamas pagal 6 metų planą, siekiant reaguoti į vis dar vykstančią eroziją ir susidoroti su būsimu jūros lygio kilimu. Apskaičiuota, kad techninei priežiūrai reikia apie 500 000 kubinių metrų per metus.

2011–2018 m. pagrindiniame plane nustatytose rizikos zonose buvo užbaigtas planinis paplūdimių maitinimas ir remontas dėl didelės audros padarytos žalos (pvz., po 2013 m. audros „Sinterklaas“ arba 2017 m. audros „Dieter“). Kitos mažesnės mitybos intervencijos buvo užbaigtos kitose vietovėse, siekiant sustiprinti visą pakrantės zoną. Be to, 2017 m. spalio mėn. Nieuwpoort buvo atliktas pakrančių papildymas. Šia priekrantės mityba siekiama užtikrinti nuošliaužų potvynio ir atoslūgio paplūdimių (šlapių paplūdimių) stabilizavimą ir augimą. Tai yra gamtos kompensacijos intervencija už darbus, atliekamus Ostendės uoste ir aplink jį. Kita vertus, juo sustiprinamos intervencinės priemonės, vykdomos kaimyniniuose paplūdimių ruožuose, taip atitolinant paplūdimių eroziją.

Smėlio papildymas arba hidraulinis užpildymas atliekamas kuo mažiau teršiant aplinką, kad būtų kuo mažiau trikdoma pakrančių ekosistema. Buvo pradėta įgyvendinti didesnių projektų stebėsenos programa, kad būtų galima įvertinti poveikį aplinkai iš karto po darbų užbaigimo ir laikui bėgant stebėti aplinkos atkūrimo raidą.

Pilkosios priemonės (pvz., jūros dumblių ir audrų sienų renovacija) buvo įgyvendintos vietovėse, kuriose paplūdimių maitinimas negalėjo atitikti norimų saugos standartų. Šios apsaugos priemonės buvo sukurtos siekiant kuo labiau sumažinti jų aukštį ir optimizuoti jų erdvinę integraciją, didinant rekreacines galimybes. 2012 m. Ostendėje užbaigtas Alberto I promenados sutvirtinimas ir renovacija su mobiliu audros antplūdžio barjeru. Promenada buvo sujungta su užbaigta renovuota Zeeheldenplein (jūrų didvyrių aikštė). Tai bangas slopinanti aikštė, kuri saugo miestą ir siūlo, kaip patrauklios architektūros pavyzdį, rekreacines galimybes. Intervencija yra platesnio plano, kuriuo siekiama apsaugoti miesto teritoriją, kuriai gresia potvyniai, dalis. Tai apima reguliarų paplūdimio maitinimą ir naujo didelio paplūdimio, saugomo užtvankos, pastatytos statmenai pakrantei, sukūrimą.

Audros sienos ant renovuotų užtvankų buvo pastatytos Wenduine (2015 m.), Taip pat Blankenbergės prieplaukoje (užbaigta 2019 m.), Kartu su visišku šių dviejų teritorijų atnaujinimu. 2016 m. pradėti užtvankos, saugančios geriausiai žinomą Flandrijos ir Nyderlandų pakrantės gamtos rezervatą Zwin, išplėtimo darbai buvo užbaigti kaip svarbi didelio masto darbų, skirtų šiam rezervatui išsaugoti, dalis. 2018 m., siekiant apsaugoti miestą ir krašto gilumą nuo aukšto vandens lygio smarkių audrų metu, Nieuwpoort uosto kanale pradėta statyti besisukanti plieno užtvara nuo audros. Darbas užtruks daugiau nei trejus metus.

2019 m. buvo atlikti keli tyrimai siekiant parengti būtinas kovos su audromis Zebriugėje, Mariakerke-Raversijde (Ostendėje) ir Oostendėje (ryšyje su Zeeheldenplein) priemones. Šiuos projektus planuojama pradėti 2020 m.

Atsižvelgiant į dinamišką Flandrijos smėlio pakrantės raidą, kas šešerius metus atliekamas išsamus įgyvendintų priemonių vertinimas, siekiant užtikrinti, kad visos pagrindiniame plane nurodytos pakrantės atkarpos atitiktų šiuos saugos standartus:

• Audros piko metu jūros vandens srautas, kuris gali tekėti per apsauginę liniją, neturi viršyti 1 l/m/s, taip užtikrinant, kad nekiltų pavojus gretimų pastatų stabilumui.
• Galų gale kopų erozija audros metu neturi išplisti į pirmąjį gyvenamąjį rajoną.
• Po audros likusių kopų tūris turi būti pakankamas, kad būtų išvengta kopų juostos pažeidimo.
• Jūros užtvankos pamušalas audros metu turėtų išlikti stabilus, kad būtų išvengta pažeidimo.

Pakrančių eroziją ir atsirandančių audrų poveikį atidžiai stebi lėktuvai, skrendantys per paplūdimį (du kartus per metus) ir kopų teritorijas (kartą per trejus metus). Naudojant LiDAR technologiją (Šviesos aptikimas ir diapazonas), sukuriami paplūdimių ir kopų aukščio žemėlapiai, leidžiantys kontroliuoti pakrančių eroziją ir planuoti valdymo intervencijas.

Antrasis vertinimas buvo baigtas 2017 m. Nustatyta, kad teritorijose, kuriose buvo įgyvendintos visos suplanuotos priemonės, labai padidėjo apsaugos lygis. Kai kuriose kitose vietose, kuriose priemonės dar neįgyvendintos arba nevisiškai įgyvendintos, arba kuriose jas reikia nuolat maitinti, saugos lygis nėra visiškai pasiektas. Kitas žingsnis siekiant pakrančių saugumo – esamos uostų infrastruktūros, pvz., šliuzų ir vartų, saugumo vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad audra trunka 1 000 metų (tai atitinka 0,1 proc. tokios audros tikimybę per metus).

Rengiant pagrindinį planą ypatingas dėmesys buvo skiriamas komunikacijai ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui (įskaitant klausimyną, pristatymus, brošiūras, informacinį biuletenį ir kt.). Su suinteresuotosiomis šalimis visų pirma konsultuotasi per iniciatyvinį komitetą ir patariamąją tarybą. Iniciatyvinį komitetą sudaro įvairių provincijų, Flandrijos ir Belgijos vyriausybių ir administracijų atstovai. Patariamąją tarybą sudaro tiesioginiai ir vietos suinteresuotieji subjektai iš pakrančių bendruomenių ir miestų, gamtos organizacijų, jachtų klubų, paplūdimio klubų ir vietos ekonomikos sektorių, įskaitant horeca (viešbučių, restoranų ir maitinimo). Tos pačios konsultacinės įstaigos taip pat dalyvauja pagrindinio plano priemonių įgyvendinimo etape. Be to, parengta komunikacijos programa, įskaitant plačiajai visuomenei skirtą informaciją. Ji apima darbo pažangą ir interneto svetainės Kustveiligheid, kurioje pateikiama informacija apie planuojamas ir įgyvendintas priemones, paskelbimą.

Pagrindiniame plane aiškiai nustatytos svarbiausios pakrančių sistemos sritys, kad būtų galima optimizuoti išteklių naudojimą ir sutelkti dėmesį į realius prioritetus. Kiti sėkmės veiksniai yra šie:

• integruoto požiūrio, grindžiamo žaliųjų (paplūdimio ir kopų mitybos) ir pilkųjų (grįžtamųjų audrų sienų, jūros sienų išplėtimo nejudančių bangų baseine, audrų užtvarų) apsaugos priemonių integravimu, priėmimas;
• apsaugos priemonių derinimas su miesto perkvalifikavimo priemonėmis, pvz., Ostendės miesto atveju, kai pakrančių apsauga buvo integruota į uosto gerinimą, pajūrio promenados renovaciją ir požeminių automobilių stovėjimo aikštelių statybą;
• priimta dvejopa laiko vizija, apimanti tiek trumpalaikę viziją, kuria siekiama pagerinti teritorijų, kurioms šiuo metu gresia pavojus, apsaugą, tiek ilgalaikę viziją (2050 m.), kuria siekiama užtikrinti pageidaujamą apsaugos lygį net ir ateityje. Šiuo atžvilgiu įgyvendinant projektą Coastal Vision Flandrijos pakrantės vaizdas bus matomas ilgesniu laikotarpiu – iki 2100 m.
• plataus masto suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas tiek pagrindinio plano rengimo, tiek įgyvendinimo etapuose.

Pakrančių apsaugos pagrindinis planas yra gana plataus užmojo, todėl reikia nuolatinio dalyvavimo ir techninės bei finansinės paramos. To reikės ateityje, kad nebūtų ribojamas visiškas nustatytų priemonių įgyvendinimas. Ypatingą dėmesį taip pat ketinama skirti planuojamų intervencijų, įskaitant visų pirma paplūdimių maitinimą, galimo ekologinio poveikio stebėsenai ir vertinimui.

Įgyvendinant kai kurias priemones iškilo vietos problemų, pavyzdžiui, Nieuwpoort vietovėje, dėl naujai planuojamo audros sukelto potvynio barjero. Šiuo atveju buvo imtasi papildomų priemonių, kad būtų atsižvelgta tiek į aplinkosaugos problemas (kontrolinio pastato trukdymas paukščiams), tiek į pramoginės laivybos sektoriaus poreikius (srauto greičio padidėjimas dėl sekcijos susiaurėjimo). Sumažinus kontrolinio pastato aukštį ir apdailinant jį neatspindinčiu sluoksniu, buvo patenkinti paukščių apsaugos specialistų poreikiai. Į audros viršįtampio barjero atramas pridėjus papildomų pralaidų, šlapios sekcijos susiaurėjimas buvo sumažintas, sumažinant srauto greitį per praėjimą.

Bendra Flandrijos vyriausybės investicijų į Pakrančių saugos pagrindinį planą suma yra apie 300 mln. EUR. Į šį įvertį neįtrauktos išlaidos, susijusios su pilkosios apsaugos priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti ar net pagerinti vietos architektūrines ir rekreacines vertybes, architektūriniu plėtojimu. Šias išlaidas padengia pakrantės savivaldybės. Naujų paplūdimių priežiūros išlaidos (t. y. saugos sąlygų išsaugojimas po paplūdimių maitinimo) sudaro apie 8 mln. EUR per metus.

Pagrindinė nauda yra susijusi su pagrindiniu pagrindinio plano tikslu, t. y. apsaugoti pakrančių bendruomenes nuo audrų, kurių metinė tikimybė yra 0,1 proc., esant dabartinei būklei ir kylant jūros lygiui (iki 30 cm iki 2050 m.). Pakrančių apsauga reiškia pakrantėse esančių žmonių aktyviųjų medžiagų išlaikymą, visų pirma įskaitant: gyvenamasis pakrančių erdvės naudojimas, turizmas, uostai ir pramoninė veikla. Platesni paplūdimiai ir jūros sienų projektavimas, optimizuojantis jų integravimą į esamą pakrančių erdvę, greičiausiai duos naudos turizmui. Projektų ir tyrimų, atliekamų siekiant įvertinti intervencijų poveikį aplinkai ir įgyvendintų sprendimų veiksmingumą, stebėsena suteikia naudingos informacijos mokslinių tyrimų tikslais ir būsimai valdymo veiklai.

Pagrindinis planas atitinka Europos potvynių direktyvos (2007/60/EB) tikslus.

Pakrančių saugos bendrasis planas yra įtrauktas į Belgijos nacionalinėje klimato kaitos strategijoje numatytas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir išplėtotas Belgijos nacionalinio prisitaikymo prie klimato kaitos plano Flandrijos dalies 1.34 veiksme.

Darbai pradėti įgyvendinti 2011 m. ir tebevykdomi. 2020 m. pradžioje įvykdyta 2/3 viso biudžeto arba paskelbti konkursai.

Pagrindiniame plane nustatyti apsaugos tikslai – iki 2050 m. apsaugoti Flandrijos pakrančių zonas. Po šio laikotarpio 2017 m. pradėtas naujas projektas (Kustvisie), kuriuo siekiama užtikrinti Flandrijos pakrantės saugumą, aiškiai atsižvelgiant į naujus klimato kaitos keliamus iššūkius.

Peter Van Besien
Flemish Government
Agency for Maritime and Coastal Services, Coastal Division
E-mail: peter.vanbesien@mow.vlaanderen.be

„Kustveiligheid“ (pakrančių sauga) interneto svetainė ir „Masterplan Kustveiligheid“ (pakrančių saugos pagrindinis planas).