European Union flag

Klimato kaitos poveikis psichikos sveikatai

Pagrindiniai klimato kaitos poveikio psichikos sveikatai būdai Europoje (žr. aiškinamąją ataskaitą).
Šaltinis: EAA parengta remiantis Lawrance et al. (2021) ir Berry et al. (2010)

Psichikos sveikata: Papildoma klimato kaitos našta

ES šalyse ir Jungtinėje Karalystėje 84 mln. žmonių turi psichikos sveikatos problemų (EBPO ir EK, 2018 m.). Vis dėlto psichikos sveikatai sistemingai skiriama per mažai dėmesio valstybės biudžetuose ir sveikatos priežiūros sistemoje (PSO, 2018 m.). Tikimasi, kad klimato kaita pablogins psichikos sveikatos rezultatus visame pasaulyje (Lawrance et al., 2021: Romanello et al., 2021 m.), visų pirma pažeidžiamiems asmenims ir bendruomenėms (IPCC, 2022 m.).

Klimato kaitos poveikis psichikos sveikatai iš esmės lieka neištirtas, palyginti su poveikiu fizinei sveikatai. Tai ypač kelia susirūpinimą atsižvelgiant į didėjantį karščio bangų, potvynių ar miškų gaisrų poveikį gyventojams, nes bet kokios formos su klimatu susijusios nelaimės psichologinių traumų atvejų gali būti 40 kartų daugiau nei fizinių sužalojimų atvejų (Lawrance et al., 2021). Be to, klimato kaitos poveikis psichikos sveikatai labiausiai pastebimas socialiai pažeidžiamose bendruomenėse (Ingle ir Mikulewicz, 2020).

Klimato kaita gali daryti poveikį psichikos sveikatai keliais būdais: ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai sukelia potrauminio streso sutrikimą, nerimą ir depresiją; ekstremali temperatūra veikia nuotaiką, blogina elgesio sutrikimus, didina savižudybių riziką ir daro poveikį psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų gerovei; nerimas, susijęs su vykstančiais arba numatomais klimato ir aplinkos pokyčiais, dėl kurių kyla nerimas dėl klimato; ir poveikis, susijęs su kintančiais pragyvenimo šaltiniais ir ištisų bendruomenių socialine sanglauda. Jos aprašytos toliau ir išsamiau aptartos aiškinamojoje ataskaitoje.

Klimato kaitos poveikis psichikos sveikatai

Poveikis psichikos sveikatai dėl nuostolių ir žalos, susijusių su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais

Ekstremalių meteorologinių reiškinių, pvz., potvynių, sukelta žala, pragyvenimo šaltinių praradimas ir perkėlimas gali turėti didelį poveikį asmenų psichikos sveikatai potrauminio streso sutrikimo (PTSS), nerimo ir depresijos sutrikimų forma (Fernandez et al., 2015; Tong, 2017 m.). Apskaičiuota, kad 1998–2018 m. Europoje psichikos sutrikimų dėl potvynių patyrė 1,72–10,6 mln. žmonių (Jackson ir Devadason, 2019).

Miškų gaisrų poveikis taip pat siejamas su didesniu tokių simptomų kaip depresija, nerimas, priešiškumas, fobinis nerimas ir paranoja paplitimu, palyginti su tais, kurie nėra paveikti (Papanikolaou et al., 2011), taip pat su didesniu vaistų, vartojamų miego ir nerimo sutrikimams gydyti, vartojimu (Caamano-Isorna et al., 2011). PTSS, depresijos ir nerimo simptomai paveiktiems gyventojams gali išlikti iki kelerių metų po gaisro (To et al., 2021).

Dažnai nustatoma, kad ūkininkai yra labai pažeidžiami psichinės sveikatos rizikos, susijusios su aplinkos veiksniais, pvz., sausromis (Cianconi et al., 2020), tačiau Europoje yra nedaug tyrimų, kurie tai patvirtintų. Remiantis Daghagh Yazd et al. atlikta visuotine įrodymų peržiūra. (2019 m.), klimato kintamumas ir (arba) sausra yra vienas iš keturių veiksnių, darančių didžiausią poveikį ūkininkų psichikos sveikatai.

Aukštos temperatūros poveikis psichikos sveikatai

Aukšta temperatūra, pvz., karščio bangų metu, yra susijusi su nuotaikos ir elgesio sutrikimais, įskaitant agresyvaus elgesio ir nusikalstamumo padidėjimą. Nustatytas ryšys tarp aukštos temperatūros ir padidėjusios savižudybių rizikos, ypač vyrams, taip pat su psichikos sveikata susijusio priėmimo ir apsilankymų skubios pagalbos skyriuje rizika (Thompson et al., 2018).

Konkreti grupė, kuri yra pažeidžiama dėl ekstremalių karštų temperatūrų poveikio, yra žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų (Palinkas et al., 2020: Page et al., 2012 m.), kuriems karštis siejamas su psichologiniu stresu, psichikos sveikatos pablogėjimu ir didesniu mirtingumu (Charlson et al. 2021). Mirties riziką psichinės sveikatos pacientams karštais laikotarpiais padidina šilumos sąveika su diuretikais ir psichotropiniais vaistais (Page et al. 2012).

Nerimas dėl vykstančių ir numatomų klimato ir aplinkos pokyčių

Su klimato kaita susiję susirūpinimą keliantys klausimai gali neigiamai paveikti psichinę gerovę. Tai gali pasireikšti kaip „solastalgija“, t. y. kančia, kurią sukelia aplinkos pokyčiai, darantys poveikį mylimai vietai; „ekologinis nerimas“ arba „su klimatu susijęs nerimas“, t. y. nuolatinė aplinkos kataklizmo baimė, kylanti stebint iš pažiūros neatšaukiamą klimato kaitos poveikį ir susijusį susirūpinimą dėl savo ateities ir būsimų kartų ateities; arba „ekologinis paralyžius“, apibrėžiamas kaip jausmas, kad neįmanoma imtis veiksmingų priemonių klimato kaitos poveikiui sušvelninti (Albrecht et al., 2007; Albrechtas, 2011 m.; Clayton et al., 2017 m.).

Vaikai, jaunimas ir jauni suaugusieji yra ypač pažeidžiami dėl nelaimių ir psichikos sveikatos problemų, susijusių su aplinkos pokyčiais (Burke et al., 2018). Klimato kaita yra viena didžiausių vaikams ir jaunimui susirūpinimą keliančių priežasčių (UNICEF ir „Eurochild“, 2019 m.). Pasaulinėje apklausoje, kurioje taip pat dalyvavo kelios Europos šalys, jausmai dėl klimato kaitos neigiamai veikia beveik pusės vaikų ir jaunimo kasdienį gyvenimą ir funkcionavimą, o 75 proc. respondentų savo ateitį įvertino kaip bauginančią (Marks et al., 2021; Hickman et al., 2021 m.).

Poveikis Bendrijos lygmeniu

Tai, kaip psichikos sveikatos poveikis asmenims virsta poveikiu bendruomenei, lemia daug veiksnių. Jie apima tam tikros rūšies grėsmės poveikio tam tikrai bendruomenei lygį (klimato grėsmių intensyvumą, trukmę, pasikartojimą ar išlikimą). Pavyzdžiui, aukštų temperatūrų veikiami miestai gali tapti žiauresni (Cianconi et al., 2020). Tyrimai rodo ryšį tarp temperatūros ir nusikaltimų (Murataya ir Gutiérrez, 2013 m.), pvz., artimo partnerio smurto (Sanz-Barbero et al., 2018 m.). Kitas veiksnys yra bendruomenės pažeidžiamumas, t. y. gyventojų sudėtis, dėl kurios ji gali patirti neigiamų psichikos sveikatos padarinių. Pažeidžiami asmenys - moterys, pagyvenę žmonės, vaikai, žmonės su ankstesnėmis psichinėmis ligomis, ir žmonės su mažomis pajamomis ar prastais socialiniais tinklais, taip pat čiabuvių ir vietinės bendruomenės - turi didesnę tikimybę susirgti psichopatologijomis (Cianconi et al., 2020).

Bendruomenės lygmeniu klimato kaita taip pat gali apsunkinti bendruomenes dėl išteklių trūkumo, dėl kurio vyksta perkėlimas, smurtas ir nusikalstamumas (Hayes ir Lenkija, 2018). Tai gali būti ypač aktualu čiabuvių ir tradicinėms bendruomenėms, taip pat regionams, kuriuose sparčiai vyksta aplinkos pokyčiai (pvz., Arkties ar Viduržemio jūros baseinui).

Numatomas klimato kaitos poveikis sveikatai

Prognozuojama, kad ekstremalių karščio bangų dažnis ir intensyvumas toliau didės pagal visus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio scenarijus (IPCC, 2021). Be to, artimiausiais dešimtmečiais Pietų Europoje bus stebima šiltesnių ir sausesnių sąlygų tendencija, dėl kurios didės miškų gaisrų mastas ir daugės jų, o tai greičiausiai turės didesnį poveikį psichikos sveikatai.

Potvynio atveju psichinių problemų sunkumas yra proporcingas potvynio poveikio žmogaus gyvenimui mastui – nuostolių ir žalos lygiui, kasdienės rutinos sutrikdymui ir t. t. (Fernandez et al. (2015). Todėl tikėtina, kad dėl prognozuojamo dažnesnio ir didesnio potvynių poveikio ateityje bus padarytas didesnis poveikis psichikos sveikatai. Prognozuojama, kad vien tik pakrančių potvyniai iki 21-ojo amžiaus pabaigos ES galėtų sukelti penkis milijonus papildomų lengvos depresijos atvejų, jei jūros lygis pakiltų aukštai ir nebūtų prisitaikyta prie klimato kaitos (Bosello et al., 2011).

Viduržemio jūros regione dėl didėjančio gyventojų skaičiaus ir klimato kaitos poveikio gali pritrūkti itin svarbių išteklių, o tai gali kelti pavojų apsirūpinimo vandeniu ir maistu saugumui, o tai gali kelti pavojų bendruomenės sanglaudai ir pabloginti asmenų psichikos sveikatos rezultatus (MedECC, 2019). Šiaurės šalyse, pvz., Suomijoje, prognozuojamas sumažėjęs sniego kiekis ir padidėjusi debesų danga gali sukelti papildomų psichikos sveikatos problemų dėl sumažėjusio ryškumo ir padidėjusio sezoninio afektinio sutrikimo paplitimo (Burenby et al., 2021; Meriläinen et al., 2021 m.).

Politinis atsakas

Nors Europoje apskritai dedamos politinės pastangos spręsti psichikos sveikatos klausimus, trūksta politikos, skirtos konkrečiai klimato kaitos poveikiui psichikos sveikatai. Pavyzdžiui, nauja Europos KomisijosES neužkrečiamųjų ligų iniciatyva „Sveikesni kartu“ (2022–2027 m.) padės valstybėms narėms sumažinti neužkrečiamųjų ligų naštą, o psichikos sveikata bus viena iš penkių numatytų darbo krypčių. PSO Europos regioninis biuras naujausioje 2021–2025 m. Europos psichikos sveikatos veiksmų programoje (PSO / Europa, 2021 m.) pripažįsta psichikos sveikatos svarbą siekiant darnaus vystymosi tikslų. Tačiau šiose strategijose klimato kaita aiškiai neaptariama.

Vis daugiau Europos šalių taiko bendras psichikos sveikatos strategijas (EBPO ir EK, 2018 m.). Vis dėlto, remiantis EAA atlikta nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos ir sveikatos politikos analize, klimato kaitos poveikis psichikos sveikatai pripažįstamas tik nedaugelyje iš šių politikos dokumentų ir dar mažiau jų apima konkrečias priemones.

Lawrance et al. rekomendacijos politikos formuotojams, kaip sumažinti klimato kaitos poveikį psichikos sveikatai (2021) apima prisitaikymo prie klimato kaitos politikos, turinčios papildomos naudos psichikos sveikatai ir mažinančios socialinę nelygybę (pvz., geresnę prieigą prie gamtos), prioritetų nustatymą; aktyvios prisitaikymo prie klimato kaitos intervencijos, skirtos pažeidžiamiausioms bendruomenėms; lėšų skyrimas atitinkamiems moksliniams tyrimams; ir atidžiai informuoti apie klimato kaitą.

Kitainformacija

Nuorodos

Language preference detected

Do you want to see the page translated into ?

Exclusion of liability
This translation is generated by eTranslation, a machine translation tool provided by the European Commission.