Gamtos procesais pagrįsti sprendimai

Pagrindinės gairės

• Europos Komisija gamtos procesais pagrįstus sprendimus apibrėžia kaip „gamtos įkvėptus ir jos remiamus sprendimus, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, kartu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda didinti atsparumą. Tokie sprendimai miestams, kraštovaizdžiams ir jūros kraštovaizdžiams suteikia daugiau ir įvairesnių gamtos ir gamtos ypatybių bei procesų, taikant prie vietos sąlygų pritaikytas, efektyviai išteklius naudojančias ir sistemines intervencines priemones.“ Gamtos procesais pagrįsti sprendimai turi būti naudingi biologinei įvairovei ir padėti teikti įvairias ekosistemines paslaugas.
• 2022 m. kovo mėn. penktojoje JT aplinkos asamblėjoje (UNEA 5) Jungtinės Tautos susitarė dėl rezoliucijos dėl gamtos procesais pagrįstų sprendimų, kuri turi daug panašumų su Europos Komisijos apibrėžtimi.
• Gamtos procesais pagrįsti sprendimai pripažįstami daugiafunkciais sprendimais, kurie dažnai duoda didesnę papildomą naudą nei tradicinės techninės priemonės. 2021 m. atnaujintoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje daug dėmesio skiriama ekosisteminiams metodams, visų pirma gamtos procesais pagrįstiems sprendimams. Todėl atitinkamos ES politikos sistemos yra ne tik ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, bet ir Žaliosios infrastruktūros strategija bei Biologinės įvairovės strategija. Šiuo atžvilgiu ypač svarbūs su ekosistemų atkūrimu susiję tikslai.
• Siekiant įgalinti regionų ir vietos valdžios institucijas ir suinteresuotųjų subjektų bendruomenes nustatyti ir įgyvendinti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, reikia stiprinti gebėjimus ir dalytis žiniomis. ES lygmeniu šiuo tikslu sukurtos kelios atitinkamos informacinės platformos. Regioninės iniciatyvos toliau remiamos pagal specialias ES finansavimo schemas ir tinklų kūrimo iniciatyvas, įskaitant ES prisitaikymo prie klimato kaitos misiją.

Gamtos procesais pagrįstų prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ir veiksmų sprendimų potencialas kintant klimatui

Ekosistemomis grindžiamu prisitaikymu daugiausia dėmesio skiriama ekosistemų atkūrimui ir ekosisteminių paslaugų gerinimui siekiant apsaugoti visuomenę nuo neigiamo klimato kaitos poveikio. Kadangi klimato kaitos poveikis tampa akivaizdesnis, pvz., sausros, potvyniai ar ekstremalios temperatūros, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės tampa vis aktualesnės. Klimato kaita daro poveikį daugeliui sektorių ir regionų visoje Europoje. Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apima įvairius ekosisteminius metodus, kuriais siekiama didinti atsparumą klimato kaitai. NbS paprastai yra orientuotos į suinteresuotuosius subjektus ir pritaikytos prie regioninių sąlygų (6-ojiIPCC ataskaita; ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija). EAA ataskaitoje dėl NbS Europoje pateikiama išsami įvairių NbS koncepcijų ir jų taikymo politikos sektoriuose apžvalga.  NbS yra viena iš penkių pagrindinių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, kurias valstybės narės savanoriškai praneša apie prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

NbS paprastai apima pakrančių zonų apsaugą, šlapynių atkūrimą, upių ir (arba) potvynių lygumų atkūrimą, agrarinę miškininkystę, gamtiškąją miškininkystę, (peri)miestų žalinimą ir dirvožemio apsaugą. Taigi NbS gali teikti tokias paslaugas kaip erozijos kontrolė, sausrų ir potvynių prevencija, anglies dioksido sekvestracija, vėsinimas ir miškų gaisrų prevencija. Europoje sparčiai daugėja mokslinių įrodymų, patvirtinančių šią įvairialypę naudą, ir praktinės patirties, remiamų pagal ES programas „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ finansuojamais mokslinių tyrimų projektais.

NbS efektyvumas labai priklauso nuo vietos aplinkybių. Techniniai standartai, bendradarbiavimu grindžiamas valdymas, žinių perdavimas, gebėjimų stiprinimas ir pakankamas finansavimas pagerins jų įgyvendinimą. Labai svarbu įtraukti vietos suinteresuotuosius subjektus.

Atkurtoms ekosistemoms, pavyzdžiui, durpynams ir miškams, klimato kaita gali daryti poveikį, todėl ilgainiui NbS gali tapti mažiau veiksminga. Todėl NBS projektai turėtų būti rengiami remiantis į ateitį orientuotais prognozuojamo klimato kaitos poveikio tyrimais.

Politikos sistema

Pasauliniu lygmeniu JT Biologinės įvairovės konvencijoje aiškiai remiami ekosisteminiai metodai, kuriais nustatomi susiję tikslai ir neseniai priimtos savanoriškos jų rengimo ir veiksmingo įgyvendinimo gairės. Be to, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje 2015–2030 m. skatinami ekosisteminiai metodai atsparumui didinti ir nelaimių rizikai mažinti.

Įgyvendindama Europos žaliąjį kursą, Europos Komisija priėmė 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, kurioje pripažįstama, kad gamtos atkūrimas yra svarbus indėlis tiek į klimato kaitos švelninimą, tiek į prisitaikymą prie jos, taip pat skatinama jį integruoti į miestų planavimą. 2022 m. birželio 22 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisiškai privalomų ES gamtos atkūrimo tikslų, kuriais siekiama didinti biologinę įvairovę, švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms ir mažinti jų poveikį.

Neseniai atnaujintoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje NbS akcentuojamas kaip kompleksinis prioritetas. Pavyzdžiui, jų įgyvendinimas yra naudingas integruotam upių baseinų valdymui pagal Vandens pagrindų direktyvą.

Didelio masto nacionalinės biologinės įvairovės strategijos atlieka svarbų vaidmenį propaguojant Potvynių direktyvoje nurodytą solidarumo principą, nes joms reikia strategijų, kuriomis būtų sprendžiamas žemės valdymo tarpvalstybiniuose kraštovaizdžiuose ar jurisdikcijose klausimas, įtraukiant labai įvairius subjektus ir suinteresuotuosius subjektus.

2019 m. žaliosios infrastruktūros strategijos peržiūroje pabrėžiama žaliosios infrastruktūros ir ekosistemomis grindžiamų sprendimų ekonominė, socialinė ir kita papildoma nauda. Dviejuose rekomendaciniuose dokumentuose dėl ekosisteminių paslaugų ir žaliosios Iinfrastruktūros daugiausia dėmesio skiriama ES lygmens žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros įgyvendinimui sprendimus priimantiems asmenims: ES rekomendacinį dokumentą dėl strateginės programos ir ES rekomendacinį dokumentą dėl ekosistemų ir jų paslaugų integravimo į sprendimų priėmimo procesą.

Žinių bazės tobulinimas

EAA ataskaitoje „NbS sprendimai Europoje“ nagrinėjama, kaip NbS gali padėti užkirsti kelią blogiausiam klimato kaitos poveikiui, biologinei įvairovei ir ekosistemų nykimui. Šiame leidinyje pateikiama aktuali ir savalaikė NbS analizė, kartu nustatomos žinių spragos ir likusios problemos, trukdančios platesniam įgyvendinimui vietos lygmeniu. ES finansuojami mokslinių tyrimų projektai, kurių dauguma skirti prisitaikymui prie klimato kaitos, išvardyti infografike. Be to, IUCN parengė pasaulinį NbS standartą ir teikia NbS priemones klimato kaitos problemai spręsti.

Pagal NbS skėtį patenka į žaliosios infrastruktūros koncepciją. ES valstybės narės išplėtojo įvairią veiklą, susijusią su nacionaline politikos sistema, žaliosios infrastruktūros integravimu į sektorių politiką, žinių bazės stiprinimu ir konkrečių žaliosios infrastruktūros projektų įgyvendinimu.  Šią informaciją galima rasti Europos biologinės įvairovės informacinėje sistemoje, BISE.

Pagal ES finansuojamą programą „Horizontas 2020“ buvo dedamos didelės bendradarbiavimo pastangos siekiant specialistams suteikti išsamią NbS poveikio vertinimo sistemą ir patikimą NbS poveikio vertinimo rodiklių ir metodikų rinkinį. Taip parengtas specialistams skirtas vadovas ir atitinkamas metodų priedas, taip pat Europos Komisijos finansuotų su žaliąja infrastruktūra susijusių tyrimų ir leidinių apžvalga.

Keliuose portaluose ir tinklalapiuose pateikiama pavyzdžių ir bendrosios informacijos apie NbS:

• OPPLA platformoje dalijamasi praktinėmis žiniomis apie gamtinį kapitalą, ekosistemines paslaugas ir NbS, siūlant įvairius atvejų tyrimus, produktus ir priemones;
• Įgyvendinant gamtos procesais pagrįstų miestų inovacijų projektą „Horizontas 2020“ NATURVATION sukurti pagrindiniai klimato srities NbS ištekliai, įskaitant miestų gamtos atlasą, kuriame pateikta beveik 1 000 NbS pavyzdžių iš 100 Europos miestų, kurie padeda pritaikyti miestų sistemą prie klimato kaitos, ir Europos NbS naudos mažinant miestų šilumos salą 775 miestų teritorijose visoje ES vertinimo žemėlapius;
• Pagal programos „Horizontas 2020“ projektą „Tinklas gamta“ remiamas sisteminis žinių perdavimas naudojantis išteklių bibliotekair atvejų tyrimų ieškikliu. Abiejuose dokumentuose pateikiama informacija apie klimato srities NbS;
• Natūralių vandens sulaikymo priemonių (NWRM)platformoje surinkta informacija apie vandens sektoriui taikomą GN, taip pat didelis veiksmų ir atvejų tyrimų katalogas;
• Prisitaikymo prie klimato kaitos žinių portale JT bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC) turi ekosistemomis grindžiamų prisitaikymo prie klimato kaitos metodų duomenų bazę;
• NbS iniciatyva yra tarpdisciplininė programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama NbS mokslui, politikai ir praktikai ir siūlomos dvi susijusios pasaulinės platformos (NbSįrodymų platforma irNbS politikos platforma);
• EbA sprendimų portalasskatina dalytis atvejų tyrimais ir ekosistemomis grindžiamo prisitaikymo pavyzdžiais iš įvairių regionų ir ekosistemų visame pasaulyje;
• „Knowledge4Policy“ (K4P) yra ES Komisijos platforma, skirta įrodymais grindžiamam politikos formavimui. Šioje platformoje, be kita ko, pateikiamas NbS poveikio specialistams vadovas ir Gamtos finansų valstybės vadovas;
• BiodivERsA duomenų bazėjepateikiama informacija apie dabartinę Europos biologinės įvairovės ir susijusių ekosisteminių paslaugų mokslinių tyrimų, susijusių su projektais, programomis ir finansavimu, padėtį. BiodivERsA vykdo projektus pagal aiškų kvietimą teikti paraiškas dėl biologinės įvairovės ir klimato kaitos. NbS / ekosistemomis grindžiamas prisitaikymas buvo viena iš keturių kvietimo temų.

Finansavimo ir investicijų rėmimas

Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatomas ES biudžetas. 2021–2027 m. išlaidų laikotarpiu bent 30 proc. viso ES biudžeto skiriama klimato srities tikslams. Naujojoje 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje pabrėžta, kad didelė klimato politikos veiksmams skirto ES biudžeto dalis bus investuota į biologinę įvairovę ir nacionalines biologinės įvairovės strategijas. Apskritai prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas gali būti derinamas iš įvairių šaltinių, ir daugelis iš jų taip pat remia NBS prisitaikymą prie klimato kaitos.

ES moksliniai tyrimai iki 2030 m., susiję su NbS, finansuojami pagal:

• programa „Europos horizontas“, o 6 veiksmų grupė yra labiausiai susijusi su aplinkos apsaugos metodais, skirtais prisitaikymui prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimui, nelaimių rizikos mažinimui,
• Gyvybės klimato politikos veiksmai, kuriais remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos.
• Europos struktūriniai ir investicijų fondai, visų pirma Europos regioninės plėtros fondas
• COST veiksmai, finansavimas pagal principą „iš apačios į viršų“, atvirieji mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklai.

Finansinė parama NBS taip pat gali būti teikiama pagal ES sanglaudos politiką arba ES bendrą žemės ūkio politiką.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija remia regionų, miestų ir vietos valdžios institucijų pastangas didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, teikdama finansavimą pagal ES bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas „Europos horizontas“. Misijos veiksmuose gali dalyvauti programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių arba šalių, kurios derasi dėl asociacijos programoje „Europos horizontas“, regionai ir vietos valdžios institucijos. Įmonės taip pat gali turėti teisę dalyvauti, pavyzdžiui, kaip novatorės, teikiančios novatoriškus sprendimus arba klimato srities paslaugas. Finansavimo galimybių galima rasti Finansavimo ir konkursų portale, visų pirma pagal programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programą.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Įgyvendinimo rėmimas

Europos Komisija NbS įgyvendinimo vandens tiekimo saugumo srityje vadove – vadove specialistams, skirtame įvertinti NbS ir daugelio kitų išteklių, susijusių su NbS, pergrupuotos į tinklo „Natura EU“ NbS platformą, teritorijų planavimu, viešaisiais pirkimais, finansais, verslu ir valdymu, poveikį, pateikė gaires.

Valstybių narių, regionų ir miestų dalyvavimas bus labai svarbus, kad ES taptų atspari klimato kaitai, nes jie yra pagrindiniai pokyčių veiksniai diegiant naujas technologijas, eksperimentuojant su novatoriškais sprendimais, kuriais tenkinami vietos poreikiai, ir skatinant įvairius suinteresuotuosius subjektus pereiti prie žaliosios ekonomikos. Todėl Europos Komisija naudoja šią naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos misijos priemonę, kad paspartintų prisitaikymo pastangas vietoje ES valstybėse narėse. Misija yra Europos žaliojo kurso ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimo mechanizmas. NbS laikoma pagrindiniu novatoriškų sprendimų, kuriais siekiama sisteminio perėjimo, komponentu.

Merų paktas yra ES iniciatyva, kuria siekiama įtraukti ir remti miestus ir miestelius, kad jie pasiektų ES klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus. Pagal naująją Merų pakto politikos rėmimo priemonę Europos Komisija padeda vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinti prisitaikymo strategijas 12 atrinktų šalių. NbS naudojimas yra viena iš remtinų veiklų.

Gamtos procesais grindžiamo prisitaikymo prie klimato kaitos pažangos MRE

Daugelis valstybių narių savo potvynių rizikos valdymo planuose atsižvelgia į klimato poveikį. 2019 m. ES vandens teisės aktų tinkamumo patikra parodė, kad visos 26 Šengeno šalys į savo potvynių rizikos valdymo planus, skirtus kovai su klimato kaita, įtraukė NbS (t. y. natūralias vandens sulaikymo priemones). Į šeštosios Vandens pagrindų direktyvos ir Potvynių direktyvos įgyvendinimo ataskaitą įtraukti nacionaliniai kiekvienos šalies natūralių vandens sulaikymo priemonių pažangos vertinimai.

Siekdama sukurti patikimą gamtinio kapitalo apskaitos metodiką ir integruotą sistemą, ES inicijavo INCA projektą, glaudžiai suderintą su jos bendru darbu „Ekosistemų ir jų funkcijų būklės nustatymas ir vertinimas“ (MAES). INCA-MAES paskelbė Gamtos turtų apskaitos Europos Sąjungoje apžvalgą ir pažangos ataskaitą.

2022 m. balandžio mėn. Europos Komisija paskelbė ataskaitą „Labaisvarbus gamtos procesais pagrįstų sprendimų vaidmuo gamtai palankioje ekonomikoje“ (angl. The vital role of nature-based solutions in a nature positive economy),kurioje nagrinėjamos žinių spragos, susijusios su galima NbS ekonomine nauda ir iššūkiais, su kuriais susiduria gamtos procesais pagrįstos įmonės (pvz., naujų darbo vietų ir įgūdžių kūrimas, inovacijos ir platesnis ekonominis poveikis taikant gamtos procesais pagrįstą požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į aplinkos ir bendruomenių poreikius). Ataskaitoje nagrinėjamos kai kurios pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria suinteresuotieji subjektai, įskaitant ekomanipuliavimą.