Verslas ir pramonė

Pagrindinės gairės

• Įmonėms kyla dviejų pagrindinių rūšių su klimatu susijusi rizika: tiesioginė fizinė rizika ir pertvarkos rizika, kylanti dėl visuomenės atsako į klimato kaitą.

• Tikėtina, kad Europos Sąjungoje pietinės šalys praneša apie didesnę fizinę riziką įmonių veiklai nei kiti regionai. Po to seka Vidurio ir Rytų Europos įmonės, kurios praneša apie didesnį pažeidžiamumą dėl fizinės su klimatu susijusios rizikos nei Vakarų ir Šiaurės Europos įmonės. Pereinamojo laikotarpio rizika yra mažiau akivaizdi, nes ji priklauso nuo pasaulinių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimų.

• Europos Komisija kartu su Europos investicijų banku pradėjo įgyvendinti Investicijų planą Europai. Plano tikslas – sutelkti viešąsias ir privačiąsias investicijas siekiant paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje (ES). Viena šio plano dalis yra Europos strateginių investicijų fondas, kuris taip pat sprendžia klimato kaitos klausimą.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Fizinė rizika kyla dėl ūmių įvykių arba lėtinės transformacijos poveikio. Klimato kaita gali įvairiais būdais daryti didelį poveikį pastatams, gamybai, tiekimo grandinėms, platinimui ir vartotojų paklausai. Klimato kaita lemia dažnesnius ir sunkesnius ekstremalius meteorologinius reiškinius, pavyzdžiui, itin didelį karštį, potvynius ir sausras. Šie įvykiai gali sumažinti produktyvumą dėl šilumos poveikio darbuotojams, patalpų ir lauko aplinkai.

Ekstremalios oro sąlygos, pvz., sausros, karščio bangos, miškų gaisrai, potvyniai ir didelės audros, lėmė prekių kainų šuolius, vėluojančias automobilių ir elektronikos siuntas ir puslaidininkių trūkumą. Be to, ES susiduria su didelėmis pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimų grėsmėmis dėl tokių veiksnių kaip prekybos partnerių pažeidžiamumas, pagrindinių pramonės šakų koncentracija konkrečiose srityse, svarbių transporto tinklų jautrumas ir dabartinė verslo praktika. Vidaus krizės, geopolitinė įtampa ir netinkami politiniai sprendimai gali dar labiau padidinti šią riziką.

Su klimatu nesusiję veiksniai, pavyzdžiui, didėjantis nacionalizmas ir prastėjantys didžiųjų valstybių santykiai, gali turėti didelį poveikį maisto krizei. Jei šios tendencijos išliks, gali padidėti ES pažeidžiamumas pasaulinės maisto tiekimo grandinės rizikos atžvilgiu.

Europos klimato rizikos vertinime nustatytos ir įvertintos kelios įmonėms aktualios su klimatu susijusios rizikos rūšys:

• tiekimo grandinėms kylančią riziką;
• rizika transporto infrastruktūrai;
• pavojus darbuotojų sveikatai karščio bangų metu.

Politikos sistema

ES įmonių ir pramonės prisitaikymo prie klimato kaitos politikos sistema visų pirma nustatyta ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje. Strategijoje nustatyta veiksmų programa ir įvairios priemonės, kurių reikia imtis tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis.

Visų pirma ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje pabrėžiama, kad įmonės ir pramonės sektoriai turi prisitaikyti prie klimato kaitos, kad būtų užtikrintas jų ilgalaikis gyvybingumas ir atsparumas. Joje pripažįstama, kad klimato kaitos poveikis turės įtakos įmonėms ir pramonės šakoms.

Be to, ES priėmė keletą reglamentų ir direktyvų, kuriais reikalaujama, kad įmonės ir pramonės įmonės imtųsi prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių. Pavyzdžiui, ES nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje reikalaujama, kad tam tikros didelės įmonės praneštų apie savo aplinkosauginį ir socialinį veiksmingumą, įskaitant su klimato kaita susijusią riziką ir galimybes.

ES taksonomija yra klasifikavimo sistema, kuria nustatomas aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos, sąrašas. Jis galėtų atlikti svarbų vaidmenį padedant ES didinti tvarias investicijas ir įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. ES taksonomijoje įmonėms, investuotojams ir politikos formuotojams bus pateiktos tinkamos apibrėžtys, pagal kurias ekonominė veikla gali būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, įskaitant kriterijus, kuriuos ekonominė veikla turi atitikti, kad svariai prisidėtų prie prisitaikymo prie klimato kaitos. Tokiu būdu ji turėtų užtikrinti investuotojų saugumą, apsaugoti privačius investuotojus nuo ekologinio manipuliavimo, padėti įmonėms labiau tausoti klimatą, mažinti rinkos susiskaidymą ir padėti perkelti investicijas ten, kur jų labiausiai reikia.

Dėl konkretaus finansų sektoriaus klausimo žr. čia.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria dabar ir susidurs ateityje, vertinimas. Joje nustatytos 36 pagrindinės su klimatu susijusios rizikos rūšys, keliančios grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką verslo ir pramonės sektoriams.

CERES projektas, kuris reiškia "Klimato kaita ir Europos vandens ištekliai", yra mokslinių tyrimų projektas, kuriuo siekiama pagerinti supratimą apie klimato kaitos poveikį Europos žuvininkystei ir akvakultūrai ir parengti šių pramonės šakų prisitaikymo strategijas. Projektas apima atvejų tyrimus įvairiuose Europos regionuose ir jame daugiausia dėmesio skiriama žvejybos ir akvakultūros pramonės atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimui.

Be to, dialogu dėl atsparumo klimato kaitai siekiama sumažinti šį atotrūkį klimato apsaugos srityje, t. y.atotrūkį tarp prarastos ir apdraustos sumos, ir rasti būdų, kaip skatinti investicijas į gerą prisitaikymą prie klimato kaitos. Pagrindinė dialogo atsparumo klimato kaitai klausimais užduotis – pasikeisti nuomonėmis apie tai, kaip spręsti nuostolių, patirtų dėl su klimatu susijusių nelaimių, problemą ir nustatyti, kaip draudimo sektorius gali labiau prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos, pradedant veiksmais, kuriais didinama pramonės ir visos visuomenės skverbtis į klimato rizikos draudimą, ir baigiant sąlygų didesnėms investicijoms į gerus prisitaikymo sprendimus sudarymu.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Europos Komisija kartu su Europos investicijų banku pradėjo įgyvendinti Investicijų planą Europai. Plano tikslas – sutelkti viešąsias ir privačiąsias investicijas siekiant paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje (ES). Viena šio plano dalis – Europos strateginių investicijų fondas.

Siekiant sutelkti investicijas visoje Europoje, buvo sukurtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), Europos investavimo konsultacijų centras ir Europos investicinių projektų portalas. ESIF turėtų remti projektus, atitinkančius Sąjungos energetikos, klimato ir efektyvumo tikslus, nustatytus strategijoje „Europa 2020“ ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje, kuriais siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų. ESIF tikslas – remti strategines investicijas pagrindinėse srityse, pavyzdžiui, infrastruktūros, energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, ir didinti subjektų, kuriuose dirba iki 3 000 darbuotojų, galimybes gauti finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms.

Klimato ir infrastruktūros fondas yra nauja Europos investicijų fondo (EIF) verslo linija. EIF yra 1994 m. įsteigta ES institucija, kurios tikslas – remti MVĮ suteikiant joms galimybę gauti finansavimą. Pagrindinis EIF tikslas – skatinti Europos ekonomikos augimą ir konkurencingumą remiant MVĮ, kurios laikomos Europos ekonomikos varomąja jėga, plėtrą ir augimą. Siekdamas šio tikslo EIF teikia įvairius finansinius produktus ir paslaugas, įskaitant garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ir kitų formų rizikos pasidalijimo finansavimą. EIF priemonę šiuo metu sudaro du finansavimo šaltiniai, kurių bendras investavimo pajėgumas iki 2027 m. yra 400–600 mln. EUR per metus. Tikėtina, kad artimiausioje ateityje bus ir kitų finansavimo šaltinių. EIF Klimato ir infrastruktūros fondo investicijomis daugiausia dėmesio skiriama klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui.

Prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimo rėmimas

• Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa COSME.
• ES klimato paslaugos, kuriomis teikiamos paslaugos, naudingos milijonams žmonių ir įmonių.
• „Oasis Hub“ yra nepriklausomas pasaulinis katastrofų, ekstremalių oro sąlygų, klimato kaitos ir rizikos aplinkai duomenų, priemonių ir programų, paslaugų kaupiklis, taip pat teikiantis duomenų rinkinių tobulinimo, duomenų kaupimo ir komercializavimo paslaugas. Juo siekiama sukurti atvirą ir skaidrią duomenų platformą, kuri padėtų teikti pramonei ir viešajam sektoriui informaciją apie aplinką, klimato kaitą, katastrofas ir riziką.

ES taip pat siūlo įmonėms įvairias paramos paslaugas per Europos įmonių atsparumo tinklą, kad MVĮ būtų įgalintos didinti verslo atsparumą būsimiems iššūkiams, pavyzdžiui, klimato kaitai, ir programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“.