Nelaimių rizikos mažinimas

Nelaimių rizikos mažinimas

Pagrindinės gairės

• Europa (ir kitos pasaulio šalys) jau susiduria su klimato kaita. Nedarant poveikio būtinybei taikyti klimato kaitos švelninimo priemones (ir kuo greičiau pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį), prisitaikymas reikalingas pagal visus scenarijus, nes klimato kaitos padariniai išliks matomi ateinančiais dešimtmečiais (ar net šimtmečiais).
• Ekstremalesni meteorologiniai reiškiniai yra tie gamtiniai pavojai, dėl kurių prisitaikymas prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimas iš dalies sutampa. Abiem atvejais reikia sutelkti dėmesį į visą rizikos valdymo ciklą, įskaitant priemones, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama prevencijai, pasirengimui ir atkūrimui.
• ES nelaimių valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos politika yra sąveiki ir abi šias politikos sritis reikia integruoti į ES politiką, pavyzdžiui, vandens (potvynių, sausrų) arba ypatingos svarbos infrastruktūros objektų politiką.

Poveikis ir pažeidžiamumas

Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje padažnėjo ir sustiprėjo su oru ir klimatu susiję gamtiniai pavojai, pavyzdžiui, sausros, miškų gaisrai, karščio bangos ir gausūs krituliai. Net atsižvelgiant į dabartinius sutartus užmojus greitai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir veiksmingai užkirsti kelią su klimatu susijusiai rizikai, prognozuojama, kad šios tendencijos išliks ir jas dar labiau sustiprins socialiniai ir ekonominiai bei aplinkos pokyčiai (pvz., demografinė plėtra ir žemės naudojimo keitimas) (EAA2021 m.; 2020 m. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC); EAA, 2017 m.).

Politikos sistema

Įgyvendinant ES nelaimių rizikos valdymo politiką, grindžiamą ES civilinės saugos mechanizmu, skatinamas nacionalinių civilinės saugos sistemų bendradarbiavimas, skatinant keistis gerąja patirtimi nelaimių rizikos valdymo srityje, įskaitant tai, kaip įveikti klimato kaitos poveikį.

Europos Komisija remia Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą, stiprindama ir skatindama nelaimių rizikos valdymą ir jo integravimą į ES politiką. 2016 m. Europos Komisija paskelbė veiksmų planą, kuriuo siekiama orientuoti TFIAR įgyvendinimą ES politikoje taikant į nelaimių riziką orientuotą požiūrį į politikos formavimą. Be to, 2017 m. EK paskelbė komunikatą, kuriame išdėstyti pagrindiniai nelaimių valdymo Europoje stiprinimo veiksmai.

2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje raginama toliau didinti nelaimių rizikos mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos sinergiją, ypatingą dėmesį skiriant su vandeniu susijusiai nelaimių rizikai ir ypatingos svarbos infrastruktūrai. Strategija taip pat remiamas nelaimių rizikos finansavimas, privačiojo sektoriaus lėšų skyrimas ir atsparumo klimato kaitai integravimas į valstybių narių fiskalinę politiką.

VPS taikoma keliose pagrindinėse ES politikos srityse: Potvynių direktyva, Vandens trūkumo ir sausrų mažinimo veiksmai (žr. vandentvarkos politikos puslapį) ir pasiūlymas dėl direktyvos dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų.

Žinių bazės gerinimas

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „Klimato kaita 2022 m.: Poveikiu, prisitaikymu ir pažeidžiamumu vertinamas su stebima ir prognozuojama klimato kaita susijęs poveikis ir rizika, taip pat klimato rizikos valdymo galimybės, procesai ir palankios sąlygos. IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C buvo atsižvelgta į numatomus ekstremalių klimato reiškinių pokyčius dėl visuotinio atšilimo (1,5 °C, palyginti su 2 °C) ir jų poveikį VPS. Specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui buvo įvertinti ekstremalūs ir staigūs arba negrįžtami vandenynų ir kriosferos pokyčiai, siekiant nustatyti tvarias ir atsparias rizikos valdymo strategijas. Su tvariu vystymusi susijęs rizikos valdymas ir sprendimų priėmimas buvo apsvarstyti IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl klimato kaitos ir žemės.

2015 m. EK įsteigė Nelaimių rizikos valdymo žinių centrą (DRMKC), kad padėtų didinti ES ir valstybių narių atsparumą nelaimėms ir jų gebėjimą užkirsti kelią ekstremaliosioms situacijoms, joms pasirengti ir į jas reaguoti stiprinant mokslo ir politikos sąsają su internetine su nelaimėmis susijusių mokslinių tyrimų saugykla ir suteikiant prieigą prie įvairių tinklų ir partnerysčių. Jungtinis tyrimų centras (JRC) valdo DRMKC, o nuo 2017 m. – GIS interneto platformą „Risk Data Hub“. Centras siekia pagerinti prieigą prie ES mastu tvarkomų rizikos duomenų ir jais dalytis, kad būtų skatinamas VPS. Tikimasi, kad Rizikos duomenų centras, kaip žinių centras, bus visos ES tvarkomų rizikos duomenų atskaitos taškas, nes jame bus saugomi atitinkami duomenų rinkiniai arba jis bus susietas su nacionalinėmis platformomis ir JRC ataskaitomis dėl VPS mokslo (2017ir 2020 m. ataskaitos).

EK skatina teikti geresnę informaciją ir lyginti duomenis apie nelaimes, pavyzdžiui, informaciją apie ekonominius nelaimių nuostolius. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. JRC paskelbtoje ataskaitoje pateikiama kelių duomenų bazių, sukurtų siekiant rinkti, registruoti ir apibendrinti informaciją apie įvairių pavojų nuostolius ir taip pagerinti įvairių įvykių, kuriuos sukelia bet kokios rūšies pavojus, palyginamumą, analizė. Be to, JRC PESETA projektuose apžvelgiamos galimos biofizinės ir ekonominės būsimos klimato kaitos pasekmės Europai.

Teikiant „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugą (CEMS) teikiama informacija apie kelis su klimatu susijusius pavojus, įskaitant potvynius, sausras ir miškų gaisrus, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir valdyti nelaimių riziką.

Pastaraisiais metais buvo dedamos pastangos didinti CKI ir NRM mokslinių tyrimų, politikos ir praktikos suderinamumą. Įgyvendinant projektą „Horizontas 2020“ PLACARD buvo sukurta platforma, skirta dviejų skirtingų bendruomenių dialogui, keitimuisi žiniomis ir bendradarbiavimui. Be to, EAA paskelbė ataskaitą, kurioje įvertino dabartinę NRM ir CCA praktiką ir praktinės patirties lygį.

EAA kasmet atnaujina ekonominių nuostolių dėl ekstremalių klimato reiškinių rodiklį. Europos projektuose, pavyzdžiui, LODE, daugiausia dėmesio skirta duomenų apie žalą ir nuostolius informacinių sistemų, skirtų NRM ir CCA, kūrimui. Pasaulio banko grupė taip pat atliko tyrimus Europos Sąjungai dėl nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms Europoje ekonomikos (2021 m.). Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija parengė bandomąją rodiklių suvestinę, kurioje sprendžiamas apsaugos nuo gaivalinių nelaimių trūkumo klausimas.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Veiksmingų ir didesnių investicijų į nelaimių prevenciją skatinimas yra prioritetinis Europos Komisijos veiksmas. ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas remiamas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, kuria užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai būtų įtraukti į visas pagrindines ES išlaidų programas.

ES solidarumo fondas buvo įsteigtas siekiant finansuoti valstybes nares didelių nelaimių atveju. Ji buvo sukurta reaguojant į didžiulius potvynius Vidurio ir Rytų Europoje 2002 m. ir remiant pagalbą nelaimės atveju, viešosios infrastruktūros atkūrimą ir kultūros paveldo apsaugą.

Nelaimių rizikos mažinimo moksliniai tyrimai finansuojami pagal ES bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, visų pirma 2021–2027 m. pagal programą „Europos horizontas“, į kurią kaip misijų sritis įtrauktas prisitaikymas prie klimato kaitos, siekiant padėti Europos bendruomenėms ir regionams geriau suprasti su klimatu susijusią riziką, jai pasirengti ir ją valdyti. 3 veiksmų grupės „Visuomenės civilinis saugumas“ tikslas – reaguoti į iššūkius, kylančius dėl gamtinių ir žmogaus sukeltų pavojų, todėl ji yra ypač svarbi NRM sektoriui.

Be to, kiekvienais metais pagal ES civilinės saugos mechanizmą skelbiamas kvietimas teikti paraiškas dėl prevencijos ir pasirengimo projektų finansavimo. VPS stiprinimas taip pat atitinka LIFE finansavimo programos tikslus .

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Parama įgyvendinimui

ES lygmeniu vykdoma pasirengimo veikla, kuria siekiama padėti pasiekti žmogiškųjų ir materialinių išteklių parengties ir pajėgumų lygį ir užtikrinti veiksmingą ir greitą reagavimą į nelaimes. Ankstyvojo perspėjimo sistemos (apskritai apie nelaimes,išsamiau apie potvynius, sausrasir miškų gaisrus), moduliai ir mokymo programos yra esminės šios veiklos dalys. Šiomis aplinkybėmis buvo sukurtas Sąjungos civilinės saugos žinių tinklas, siekiant stiprinti bendradarbiavimą, koordinavimą, įgūdžius ir ekspertines žinias, gerinti ES gebėjimą pasirengti nelaimėms, užkirsti joms kelią ir į jas reaguoti.

Be to, Europos civilinės saugos rezervas buvo sukurtas siekiant skatinti Europos bendradarbiavimą civilinės saugos srityje ir sudaryti sąlygas greitesniam, geriau koordinuojamam ir veiksmingesniam Europos reagavimui į žmogaus sukeltas nelaimes ir gamtinius pavojus.

MRE apie prisitaikymą

Pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą valstybės narės kas trejus metus turi pateikti Europos Komisijai 1) rizikos vertinimų santrauką, 2) rizikos valdymo gebėjimų vertinimą ir 3) informaciją apie prioritetines prevencijos ir pasirengimo priemones. Ataskaitose taip pat daug dėmesio skiriama prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms: Valstybės narės turi įtraukti NRM ir CCA priemonių, nustatytų nacionaliniu arba subnacionaliniu lygmeniu dėl pagrindinės su klimato kaita susijusios rizikos, sinergiją. Remdamasi 2018 m. pabaigoje pateiktomis nacionalinių rizikos vertinimų santraukomis, EK paskelbė atnaujintą ES rizikos apžvalgą.

Kita vertus, šiuo metu nėra jokio sistemingo mechanizmo, pagal kurį šalys galėtų pranešti apie nuostolius Europos Komisijai arba EAA.