Miškininkystė

Miškininkystė

Pagrindinės gairės

• Miškai yra sudėtingos ekosistemos, kurioms poveikį daro klimato kaita, ar tai būtų temperatūros pokyčiai, krituliai, CO₂ koncentracija atmosferoje, audrų ar miškų gaisrų dažnumas. Klimato kaita keičia ne tik medžių, bet ir likusios ekosistemos sąlygas. Dėl sezonų trukmės ir temperatūros pokyčių gali padaugėti invazinių kenkėjų ir ligų, taip pat gali būti sutrikdytas daugelio vietinių miško rūšių gyvenimo ciklas.
• Miškai atlieka svarbų vaidmenį mūsų ekonomikoje ir visuomenėje, kurdami darbo vietas, tiekdami maistą, vaistus, medžiagas, švarų vandenį ir kt. Miškuose yra didelė biologinė įvairovė, ir mes priklausome nuo jų gebėjimo pašalinti CO₂ iš atmosferos kovojant su klimato kaita. Šių funkcijų ir paslaugų teikimui poveikį daro ir daugeliu atvejų grėsmę kelia klimato kaita, nes didėja medžių mirtingumas, mažėja augmenijos augimas, kyla smarkesnės audros ir dažnesni gaisrai.
• ES sukūrė išsamią politikos sistemą, kuria siekiama skatinti klimato kaitai atsparius miškus, galinčius teikti daugybę ekosisteminių paslaugų, kurių reikalauja visuomenė. Ją sudaro ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, naujoji 2030 m. ES miškų strategija ir 2030 m. ES dirvožemio strategija. Be to, ji apima tokius teisės aktus kaip Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentas, ES gamtos atkūrimo teisės aktas, siūlomas ES miškų stebėsenos teisės aktas ir siūlomas ES reglamentas dėl miško dauginamosios medžiagos.

Poveikis ir pažeidžiamumas

Miškai ar kita miškinga žemė užima apie 160 mln. hektarų (39 proc. ES žemės) (žr. ES miškininkystės paaiškinimą). Pusė tinklo „Natura 2000“ yra saugomas miškų plotas, apimantis 38 mln. hektarų.

Klimato kaitos tempas yra greitesnis nei miškų ekosistemų gebėjimas natūraliai prisitaikyti. Ekstremalūs klimato ir meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni ir sunkesni, o tai lemia precedento neturinčius įvykius, tokius kaip miškų gaisrai poliaratyje, didelės sausros Viduržemio jūros regione ir Vidurio Europoje, precedento neturintys žievėgraužių protrūkiai Vidurio ir Rytų Europoje, darantys pražūtingą poveikį Europos miškams. Dėl to nukentės miškų ekonominis gyvybingumas, taip pat miškų pajėgumas teikti aplinkosaugos paslaugas, pvz., švarų vandenį ir orą, maistą ir pluoštą, anglies_dioksido absorbavimą, anglies sankaupas, erozijos kontrolę ir sudaryti sąlygas miškų biologinei įvairovei. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad nuo XX a. pabaigos medžių lajų mirtingumas Europoje padvigubėjo ir kasmet sudaro 1 proc. 27 ES valstybių narių miškų ploto.

Politikos sistema

Naująja 2030 m. ES miškų strategija siekiama apsaugoti ir atkurti Europos Sąjungos miškus. Ja siekiama remti socialines ir ekonomines miškų funkcijas, apsaugoti ir atkurti ES miškų plotą, kad būtų kovojama su klimato kaita ir sustabdytas biologinės įvairovės nykimas. Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama: veiksminga stebėsena pagal siūlomą miškų stebėsenos teisės aktą, finansinės paskatos miškų savininkams, siekiant pagerinti ES miškų kiekį ir kokybę, tvaraus miškų naudojimo skatinimas, įgūdžių ugdymas ir žmonių įgalėjimas vykdyti tvarią miškotvarką, didelės biologinės įvairovės miškų atkūrimas ir įveisimas iki 2030 m. pasodinant 3 mlrd. medžių. Pastarasis yra dalis įsipareigojimo saugoti ir atkurti gamtą kartu su naujuoju ES gamtos atkūrimo teisės aktu, dėl kurio susitarta 2023 m. pabaigoje.

Naujoji miškų strategija, kuri yra Europos žaliojo kurso ir naujosios 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos dalis, apima priemones, kuriomis siekiama stiprinti miškų apsaugą ir atkūrimą, stiprinti tvarią miškotvarką, gerinti ES miškų stebėseną ir veiksmingą decentralizuotą planavimą, skatinti jų daugiafunkcį vaidmenį ir prisidėti prie prisitaikymo reikalavimų.

Be to, LULUCF reglamente nustatytas privalomas įsipareigojimas mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, siekiant užtikrinti, kad iki 2026 m. būtų vykdoma ne tik miškų, bet ir viso žemės naudojimo (įskaitant šlapžemes) apskaita. Tai padės miškininkams geriau suvokti medienos produktų, kurie gali saugoti iš atmosferos sekvestruotą anglies dioksidą ir pakeisti daug teršalų išmetančias medžiagas, naudą klimatui.

Žinių bazės gerinimas

Naujausi duomenys apibendrinti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) šeštosios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaitoje „Klimato kaita 2022 m.: Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas rodo, kad didėjanti netvaraus žemės naudojimo praktika daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų gebėjimui prisitaikyti prie klimato kaitos. Prognozuojama klimato kaita kartu su netvaria miškotvarkos praktika lems pasaulio miškų nykimą ir alinimą. Miškų ekosistemose biologinės įvairovės nykimo rizika yra vidutinė arba didelė. Prisitaikymas prie miškų apima išsaugojimą, apsaugą, atkūrimą ir tvarios miškotvarkos praktiką. Manoma, kad žinių bazės stiprinimas yra labai svarbus siekiant tvariai valdyti miškus, susiduriančius su papildomais klimato kaitos keliamais iššūkiais. Kitose IPCC specialiosiose ataskaitose (dėlklimato kaitos ir žemės ir ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C)nurodomas didelis poveikis įvairių rūšių miškams ir įvertinamos tvaraus žemės naudojimo ir miškotvarkos galimybės.

Europos miškų informacinė sistema (FISE) yra viena bendra prieiga prie duomenų ir informacijos, padedančių vykdyti su miškais susijusią politiką Europoje. Joje pateikiamos sąsajos, priemonės ir kiti ištekliai, svarbūs gerinant žinių apie miškų būklę ir sveikatą bazę ir didinant miškų atsparumą, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos miškininkystės sektoriuje. „Climate-ADAPT“ skirsnis „Prisitaikymas miškininkystės sektoriuje“ suteikia galimybę susipažinti su aktualiausiomis žiniomis, duomenimis, priemonėmis ir gairėmis, kaip įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus vietoje. „Forest Europe“ taip pat yra svarbus portalas ir šaltinis, skirtas visos Europos dialogo ir bendradarbiavimo procesams, Europos miškų politikai, įskaitant informaciją apie tvarią miškotvarką, visos Europos gaisrų rizikos priemonę, žaliąsias darbo vietas ir švietimą miškų klausimais. Eurostatas taip pat turi daug visos Europos miškų statistinių duomenų pagal šalis.

"Forest Forward" programa taip pat buvo sukurta siekiant informuoti verslo savininkus ir techninius darbuotojus apie klimato kaitos poveikį miškų pramonei vertingų rūšių pasiskirstymui. Ji naudoja „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos (C3S) duomenis, o kitos „Copernicus“ paslaugos gali būti naudojamos į miškus orientuotoms taikomosioms programoms kurti, siekiant optimizuoti miškotvarką ir susijusią ekonominę veiklą.

Neseniai platformoje „Climate-ADAPT“ paskelbti keli atvejų tyrimai ir ataskaitos punktai, siekiant padėti apibūdinti kai kuriuos miškų pritaikymus įvairiuose Europos regionuose (pvz., Viduržemio jūros baseino miškuose ir Belgijos Sonijos miškuose). Taip pat žr. naujausius duomenis apie Europos miškų gebėjimą remti biologinę įvairovę kartu šalinant ir saugant anglies dioksidą iš atmosferos arba gamtiškosios miškotvarkos gaires.

Siekiant dalytis žiniomis ir užmegzti ryšius su miškininkystės asociacijomis ir darbuotojais, sukurti keli tinklai ir asociacijos: Europos regionų inovacijų tinklas ERIAFF, Europos miškininkų sąjunga, Europos miškininkystės namai (Europos miškų savininkų konfederacija), Europos valstybinių miškų asociacija ir Europos agrarinės miškininkystės federacija. Be to, Europos miškų institutas ir „Forest Europe“ atlieka mokslinius tyrimus ir teikia politinę paramą su miškais susijusiais klausimais, žinias susiejant su veiksmais.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (DFP) yra didžiausias kada nors finansuotas ES ilgalaikis biudžetas ir kartu su priemone „Next Generation EU“ sudaro 1,8 trln. EUR. Daugiametės finansinės programos tikslas: i) remti Europos Sąjungos modernizavimą pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, ii) skatinti su klimato kaita susijusią ir skaitmeninę pertvarką, iii) gerinti pasirengimą, atsigavimą ir atsparumą. 30 proc. ES biudžeto bus išleista kovai su klimato kaita, ypatingą dėmesį skiriant biologinės įvairovės apsaugai. BŽŪP numatyta finansinė parama miškininkystei, pavyzdžiui, miško įveisimui, miškingų plotų kūrimui, gaisrų daromos žalos miškams prevencijai arba pažeistų miškų atkūrimui. Taip pat neseniai parengtas pagalbinis dokumentas ir gairės dėl viešųjų ir privačiųjų mokėjimo už miškų ekosistemines paslaugas schemų.

Kiti ES prisitaikymo prie klimato kaitos miškininkystės sektoriuje finansavimo šaltiniai yra Klimato politikos programa LIFE ir Kaimo plėtros fondai pagal antrąjį bendros žemės ūkio politikos ramstį. Juos gali papildyti kiti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESIfondai), visų pirma Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), įskaitant INTERREG Europos programą.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

MRE apie prisitaikymą

Geresnė miškų stebėsena visoje Europoje sudarys sąlygas imtis veiksmų prieš tarpvalstybines kenkėjų, sausrų ir miškų gaisrų grėsmes, kurias didina klimato kaita, ir padės laikytis sutartų ES teisės aktų. Dėl šios priežasties Komisija pasiūlė naują ES miškų stebėsenos teisės aktą.  Ji sudarys sąlygas rinkti išsamius, savalaikius ir palyginamus miškų duomenis, gautus naudojant Žemės stebėjimo technologiją ir žemės matavimus, ir jais dalytis, kad būtų lengviau priimti sprendimus ir įgyvendinti politiką.