Miškininkystė (nauja)

Miškininkystė

Sparti klimato kaita gali įveikti natūralų miškų ekosistemų gebėjimą prisitaikyti. Dėl to didėja trikdžių, kuriuos sukelia audros, gaisrai, kenkėjai ir ligos, rizika, o tai turi įtakos miškų augimui ir gamybai. Tai turės įtakos miškininkystės ekonominiam gyvybingumui, visų pirma pietinėse Europos vietovėse, taip pat miškų pajėgumui teikti aplinkosaugos paslaugas, įskaitant anglies dioksido absorbento funkcijos pokyčius. 2013 m. Komisija priėmė naują ES miškų strategiją, kuria reaguojama į naujus iššūkius, su kuriais susiduria miškai ir miškų sektorius.

Klimato kaita įvardyta kaip viena iš pagrindinių prioritetinių sričių. Veiksmai, kuriais siekiama išlaikyti ir didinti miškų atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, yra viena iš priemonių, nustatytų siekiant užtikrinti tvarią miškotvarką.

Politikos sistema

ES miškų strategija (2013 m.) reaguojama į naujus tvarios miškotvarkos iššūkius ir daugiafunkcį miškų, kaip pagrindinių aspektų, vaidmenį. Joje minima veiksmų, kuriais siekiama išlaikyti ir didinti miškų atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, svarba. Jis suteikia pagrindą bendriems ES ir valstybių narių veiksmams, kuriais remiama ir stiprinama tvari miškotvarka ir daugiafunkcis miškų vaidmuo, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą. ES kaimo plėtros politika, antrasis bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramstis, yra viena iš pagrindinių ES lygmens miškininkystės priemonių finansavimo priemonių. Strategijoje skatinami veiksmai, kuriais miško ištekliai naudojami taip, kad būtų kuo labiau sumažintas poveikis aplinkai ir klimatui, ir pirmenybė teikiama didesnės pridėtinės vertės miško produkcijai.

Į 2015 m. miškų daugiametį įgyvendinimo planą (toliau – Miškų daugiametis planas) įtrauktas konkretus 2015–2020 m. veiksmų sąrašas, įvairios veiklos vykdytojai ir tvarkaraštis, taip pat numatomi rezultatai. Bus konkrečiai sprendžiami miškų prisitaikymo pajėgumų ir atsparumo didinimo naudojant patikimą miško dauginamąją medžiagą, miško gamtos procesais pagrįstų sprendimų įgyvendinimo ir miškų indėlio į kitų sektorių prisitaikymą klausimai.

Į Europos Komisijos ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją įtrauktas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiami prisitaikymo prie klimato kaitos aspektų integravimo į 2014–2020 m. kaimo plėtros programas principai ir rekomendacijos.

ES biologinės įvairovės politika kartu su BŽŪP yra kitas Europos politikos ramstis siekiant tvaraus miškų išsaugojimo ir valdymo.

Atsižvelgiant į decentralizuotą miškų pobūdį ir miškų nuosavybės bei miškotvarkos išskirtinumą ES, miškotvarkos planai laikomi pagrindinėmis miškų tvarumo priemonėmis pagal kaimo plėtros ir biologinės įvairovės politiką ir taip pat galėtų būti vertingos miškų prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės.

Prisitaikymo galimybės, kuriomis siekiama išlaikyti gyvybingą miško dangą ir visų miško funkcijų tęstinumą, yra įvairios – nuo žmogaus įsikišimo pasirenkant rūšis ir kilmės vietas, valdymo metodų pritaikymo, kraštovaizdžio jungčių skatinimo, sustiprintų gaisrų prevencijos sistemų, miškų apsaugos nuo kenkėjų mechanizmų, sustiprintų valdymo sistemų, sustiprintos stebėsenos ir kt.

Žinių bazės gerinimas

Skirtumai tarp 2 °C ir 1,5 °C visuotinio atšilimo poveikio įvairių tipų miškams buvo įvertinti IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl 1,5 °C visuotinio atšilimo.

Manoma, kad siekiant tvariai valdyti miškus labai svarbu stiprinti žinių bazę. Būtinas glaudus valstybių narių ir ES bendradarbiavimas skatinant novatoriškus mokslinius tyrimus ir rezultatų pavertimą veiksmais.

Siekiant patenkinti neatidėliotiną poreikį Europos mastu dalytis suderinta informacija apie miškus ir ją rinkti, buvo sukurta Europos miškų informacinė sistema (FISE), skirta savanoriškai rinkti ir derinti Europos masto informaciją apie miškus ir integruoti buvusias Europos informacines sistemas, pavyzdžiui, Europos miškų gaisrų informacinę sistemą (EFFIS), ir duomenų platformas, pavyzdžiui, Europos miškų duomenų centrą (EFDAC), kuris apima visus erdviniu požiūriu išsamius duomenis, surinktus pagal ankstesnius ES reglamentus, ir ankstesnių ES finansuojamų projektų rezultatus. FISE apims specialų klimato kaitos modulį.

Eurostato teikiamuose metiniuose ES ir ELPA šalių medienos ir medienos produktų gamybos ir prekybos statistiniuose duomenyse taip pat pateikiama informacija apie galimą klimato kaitos poveikį medienos gamybai.

2015 m. Europos aplinkos agentūra paskelbė techninę ataskaitą dėl Europos miškų vandens sulaikymo potencialo, kurioje pateikiami ekosistemomis grindžiami tvaraus valdymo metodai, apimantys miškų atvejų tyrimus.

EAA taip pat paskelbė informacinį pranešimą apie miškus 2015 m. aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitoje. Miškai taip pat aptariami EAA ataskaitose dėl biologinės įvairovės, pvz., 2010 m. ataskaitoje „Biologinėsįvairovės Europoje vertinimas“ir Komisijos leidinyje „Natura 2000“ ir „Miškai“.

21 šalies bendro programavimo iniciatyvos dėl žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir klimato kaitos (FACCE-BPI) tikslas – nustatyti ir skatinti priemones, kurios teikia papildomą naudą mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir didinant ūkininkavimo, miškininkystės ir biologinės įvairovės atsparumą klimato kaitai.

2012 m. pradėta Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP-AGRI),kuria siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. EIP-AGRI siekia skatinti konkurencingą ir tvarų ūkininkavimą ir miškininkystę, prisidėdama prie nuolatinio maisto, pašarų ir biologinių medžiagų tiekimo užtikrinimo, plėtodama savo veiklą darniai su pagrindiniais gamtos ištekliais, nuo kurių priklauso ūkininkavimas.

Siekiant dalytis žiniomis ir užmegzti ryšius tarp miškininkystės asociacijos ir darbuotojų, buvo sukurti keli tinklai ir asociacijos: Europos regionų inovacijų tinklas ERIAFF (@ERIAFF_Network), Europos miškininkų sąjunga ir Europos miškininkystės namai. Šį namą 2007 m. kovo mėn. įsteigė Europos miškų savininkų konfederacija (CEPF)ir Europos valstybinių miškų asociacija (EUSTAFOR). Nuo to laiko ji siūlo gyvybingą ir aukšto lygio darbo ir susitikimų vietą įvairioms su miškais susijusioms Europos organizacijoms. Be to, Europos valstybės įsteigė Europos miškų institutą (angl.EFI),kurio užduotis – vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti politinę paramą su miškais susijusiais klausimais, žinias susiejant su veiksmais.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Prisitaikymui prie klimato kaitos miškininkystės sektoriuje skirtą ES finansavimą galima gauti iš LIFE klimato politikos ir Kaimo plėtros fondų.

Remdamasi ES miškų strategija, Komisija mano, kad kaimo plėtros fondai turėtų būti naudojami tvarios miškotvarkos įgyvendinimui, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos, remti. Juos gali papildyti kiti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), visų pirma Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), įskaitant INTERREG Europos programą.

ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ 2014–2020 m. laikotarpiu daugiausia skirta žinioms apie prisitaikymą prie klimato kaitos miškininkystės sektoriuje pagal 2 visuomenės uždavinį „Maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, jūrų, jūrininkystės ir vidaus vandenų moksliniai tyrimai ir bioekonomika“.