Nauja miškininkystė

Miškininkystė

Sparti klimato kaita gali įveikti natūralų miškų ekosistemų gebėjimą prisitaikyti. Dėl to padidėja trikdžių dėl audrų, gaisrų, kenkėjų ir ligų, turinčių įtakos miškų augimui ir gamybai, rizika. Poveikis bus daromas miškininkystės ekonominiam gyvybingumui, daugiausia pietinėse Europos vietovėse, taip pat miškų pajėgumui teikti aplinkosaugos paslaugas, įskaitant anglies dioksido absorbento funkcijos pokyčius. 2013 m. Komisija priėmė naują ES miškų strategiją, kuria reaguojama į naujus iššūkius, su kuriais susiduria miškai ir miškų sektorius.

Klimato kaita įvardyta kaip viena iš pagrindinių prioritetinių sričių. Veiksmai, kuriais siekiama išlaikyti ir didinti miškų atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, yra viena iš priemonių, nustatytų siekiant užtikrinti tvarią miškotvarką.

Politikos sistema

ES miškų strategija (2013 m.) reaguojama į naujus tvarios miškotvarkos iššūkius ir daugiafunkcį miškų, kaip pagrindinių aspektų, vaidmenį. Joje minima veiksmų, kuriais siekiama išlaikyti ir didinti miškų atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, svarba. Juo grindžiami bendri ES ir valstybių narių veiksmai, kuriais siekiama remti ir stiprinti tvarią miškotvarką ir daugiafunkcį miškų vaidmenį, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą. ES kaimo plėtros politika, antrasis bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramstis, yra viena iš pagrindinių miškininkystės priemonių finansavimo ES lygmeniu priemonių. Strategijoje skatinama imtis veiksmų, kad miškų ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų kuo labiau sumažintas poveikis aplinkai ir klimatui, ir pirmenybė teikiama didesnę pridėtinę vertę turintiems miško produktams.

2015 m. Miškų daugiamečiame įgyvendinimo plane (Miškų daugiametis planas) pateikiamas konkretus 2015–2020 m. laikotarpio veiksmų sąrašas, įvairios veiklos vykdytojai ir tvarkaraštis, taip pat numatomi rezultatai. Ypač daug dėmesio bus skiriama miškų ´ prisitaikymo pajėgumų ir atsparumo didinimui naudojant patikimą miško dauginamąją medžiagą, miškų gamtos procesais pagrįstų sprendimų įgyvendinimui ir miškų indėliui į kitų sektorių prisitaikymą.

Į Europos Komisijos ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją įtrauktas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiami prisitaikymo prie klimato kaitos aspektų integravimo į 2014–2020 m. kaimo plėtros programas principai ir rekomendacijos.

ES biologinės įvairovės politika kartu su BŽŪP yra kitas Europos tvaraus miškų išsaugojimo ir valdymo politikos ramstis.

Atsižvelgiant į decentralizuotą miškų pobūdį ir miško nuosavybės bei miškotvarkos išskirtinumą ES, miškotvarkos planai laikomi pagrindinėmis miškų tvarumo priemonėmis pagal kaimo plėtros ir biologinės įvairovės politiką ir taip pat galėtų būti vertingos miškų prisitaikymo priemonės.

Prisitaikymo galimybės, kuriomis siekiama išlaikyti perspektyvią miško dangą ir visų miško funkcijų tęstinumą, yra įvairios: nuo žmogaus intervencijos, susijusios su rūšių ir kilmės vietos pasirinkimu, valdymo metodų pritaikymo, kraštovaizdžio jungčių skatinimo, patobulintų gaisrų prevencijos sistemų, miškų apsaugos nuo kenkėjų mechanizmų, patobulintų valdymo sistemų, sustiprintos stebėsenos ir kt.

Žinių bazės gerinimas

2 °C ir 1,5 °C visuotinio atšilimo poveikio įvairių tipų miškams skirtumai įvertinti IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C.

Siekiant tvariai valdyti miškus, labai svarbu stiprinti žinių bazę. Būtinas glaudus valstybių narių ir ES bendradarbiavimas skatinant novatoriškus mokslinius tyrimus ir rezultatų pavertimą veiksmais.

Siekiant patenkinti neatidėliotiną poreikį dalytis visoje Europoje suderinta informacija apie miškus ir ją rinkti, buvo sukurta Europos miškų informacinė sistema (FISE), kad būtų galima savanoriškai rinkti ir suderinti visos Europos informaciją apie miškus ir integruoti ankstesnes Europos informacines sistemas, pavyzdžiui, Europos miškų gaisrų informacijos sistemą (EFFIS), ir duomenų platformas, pavyzdžiui, Europos miškų duomenų centrą (EFDAC), kuris apima visus erdviniu požiūriu išsamius duomenis, surinktus pagal ankstesnius ES reglamentus, ir ankstesnių ES finansuojamų projektų rezultatus. FISE turės specialų klimato kaitos modulį.

Eurostato pateikti metiniai ES ir ELPA šalių medienos ir medienos produktų gamybos ir prekybos statistiniai duomenys taip pat suteikia informacijos apie galimą klimato kaitos poveikį medienos gamybai.

2015 m. Europos aplinkos agentūra paskelbė techninę ataskaitą dėl Europos miškų vandens sulaikymo potencialo, kurią sudaro ekosistemomis grindžiami tvaraus valdymo metodai, apimantys miškų atvejų tyrimus.

EAA taip pat paskelbė informacinį pranešimą apie miškus 2015 m. aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitoje. Miškai taip pat aptariami EAA biologinės įvairovės ataskaitose, pvz., 2010 m. ataskaitoje „Biologinės įvairovės Europoje vertinimas“ir Komisijos leidinyje „Natura 2000“ ir „Miškai“.

21 šalies bendro programavimo iniciatyvos dėl žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir klimato kaitos (FACCE-JPI) tikslas – nustatyti ir skatinti priemones, kurios duotų papildomos naudos mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir didinant ūkininkavimo, miškininkystės ir biologinės įvairovės atsparumą klimato kaitai.

2012 m. pradėta Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP-AGRI), kuria siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. EIP-AGRI siekia skatinti konkurencingą ir tvarų ūkininkavimą ir miškininkystę, padėdama užtikrinti nuolatinį maisto, pašarų ir biologinių medžiagų tiekimą, plėtodama savo veiklą pagal pagrindinius gamtos išteklius, nuo kurių priklauso ūkininkavimas.

Siekiant dalytis žiniomis ir sujungti miškininkystės asociaciją ir darbuotojus, sukurti keli tinklai ir asociacijos: Europos regionų inovacijų tinklas ERIAFF (@ERIAFF_Network), Europos miškininkų sąjunga ir Europos miškininkystės namai. Namą 2007 m. kovo mėn. įsteigė Europos miškų savininkų konfederacija (CEPF) ir Europos valstybinių miškų asociacija (EUSTAFOR). Nuo to laiko ji siūlo gyvybingą ir aukšto lygio darbo ir susitikimų vietą įvairioms su miškais susijusioms Europos organizacijoms. Be to, Europos valstybės įsteigė Europos miškų institutą (EPI), kurio paskirtis – vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti politinę paramą su miškais susijusiais klausimais, žinias susiejant su veiksmais.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Prisitaikymą prie klimato kaitos miškininkystės sektoriuje apimantį ES finansavimą galima gauti iš LIFE klimato politikos ir kaimo plėtros fondų.

Pagal ES miškų strategiją Komisija mano, kad kaimo plėtros fondai turėtų būti naudojami tvarios miškotvarkos įgyvendinimui, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos, remti. Juos gali papildyti kiti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), visų pirma Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), įskaitant programą INTERREG Europe.

2014–2020 m. laikotarpio ES ´s mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ daugiausia skirta žinioms apie prisitaikymą prie klimato kaitos miškininkystės srityje, susijusioms su 2 visuomenės uždaviniu „Apsirūpinimo maistu saugumas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, jūrų, jūrininkystės ir vidaus vandenų moksliniai tyrimai ir bioekonomika“.