Miesto

Miesto

Pagrindinės gairės

• Miestai yra pažeidžiami klimato kaitos dėl savo geografinių ypatybių ir didelio užstatytų teritorijų ir nelaidžių paviršių skaičiaus, o tai gali lemti aukštesnę vietos temperatūrą ir didesnius lietaus potvynius miestuose.
• Numatomas temperatūros kilimas, ekstremalūs krituliai ir prognozuojama, kad ES miestų gyventojų procentinė dalis padidės nuo 74 proc. iki daugiau kaip 83 proc., todėl didėja miestų poreikis prisitaikyti prie šio poveikio.
• ES yra parengusi keletą politikos programų, kuriomis siekiama didinti Europos miestų ir jų gyventojų atsparumą, įskaitant ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją. Ji taip pat parengė keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama gerinti žinias ir duomenų prieinamumą apie miestų pažeidžiamumą ir gebėjimą prisitaikyti, įskaitant miestų prisitaikymo žemėlapių žiūryklę ir „Copernicus“ miestų atlasą; ir teikia finansinę ir techninę paramą politikos formuotojams ir specialistams, kad miestai taptų atsparesni ir labiau prisitaikantys, pavyzdžiui, pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ ir Miestų prisitaikymo prie klimato kaitos paramos priemonę.

Poveikis ir pažeidžiamumas

Europoje daugiau kaip 74 proc. gyventojų gyvena miestų teritorijose ir prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius padidės iki daugiau kaip 83 proc. Europos miestai ir jų gyventojai turi prisitaikyti ir būti atsparūs savo aplinkos pokyčiams, oro sąlygoms ir ekstremaliems reiškiniams, pavyzdžiui, karščio bangoms, vandens trūkumui, smarkioms liūtims su paviršinių nuotekų nuotėkiu, potvyniams ir jūros lygio kilimui dėl klimato kaitos. Ilgalaikiai klimato pokyčiai ir ekstremalūs įvykiai gali padidinti ekonominius nuostolius, pakenkti pastatams, pabloginti visuomenės sveikatą, gyvenimo kokybę ir pagrindinių paslaugų, pavyzdžiui, transporto, vandens, energijos, būsto, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teikimą miestų teritorijose.

Miestų pažeidžiamumas dėl klimato kaitos skiriasi dėl daugelio priežasčių, įskaitant geografinę padėtį ir fizines savybes. Užstatytų teritorijų paplitimas ir žaliųjų erdvių trūkumas lemia aukštesnę temperatūrą miestų teritorijose (vadinamasis šilumos salos mieste efektas), o didelė nelaidžių paviršių dalis mažina natūralų drenavimą, todėl smarkių liūčių metu miestuose kyla didesni potvyniai.

Politikos sistema

Naująja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija (2021 m.) skatinamas politikos formavimas, naujos investicijos ir miestų planavimas, kurie būtų pagrįsti informacija apie klimatą ir perspektyvūs. Joje taip pat pabrėžiama, kad reikia vengti „klimato požiūriu aklų“ sprendimų registruojant, renkant duomenis apie su klimatu susijusią riziką ir nuostolius ir jais dalijantis tarp įvairių sektorių, įskaitant miestus.

2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje „Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ pabrėžiama, kad sveikų ekosistemų, žaliosios infrastruktūros ir gamtos procesais pagrįstų sprendimų skatinimas turėtų būti sistemingai integruojamas į miestų planavimą, be kita ko, viešosiose erdvėse, infrastruktūroje ir projektuojant pastatus bei jų aplinką. Europos Komisija ragina bent 20 000 gyventojų turinčius Europos miestus parengti plataus užmojo miestų žalinimo planus. Komisija rems valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas teikdama technines gaires ir padės sutelkti finansavimą bei stiprinti gebėjimus. Siekiant palengvinti šį darbą, pagal naują Žaliojo miesto susitarimą su miestais ir merais, glaudžiai bendradarbiaujančiais su Europos merų paktu, pradėjo veikti ES miestų žalinimo platforma. Bendradarbiaujant su Eurocities ir ICLEI buvo parengtos miestų žalinimo plano gairės (visdar rengiamos),taip pat bus parengtas miestų žalinimo plano priemonių rinkinio projektas.

Be ES politikos, JT, nacionalinės ir regioninės vyriausybės yra miestų prisitaikymą prie klimato kaitos remianti sistema. Be to, Europoje veikia įvairūs miestų tinklai ir asociacijos, kurie padeda stiprinti gebėjimus ir remti miestų prisitaikymą prie klimato kaitos. Miestų prisitaikymo prie klimato kaitos žemėlapių žiūryklėje „Climate-ADAPT“ pateikiama Europos miestų, dalyvaujančių įvairiose prisitaikymo iniciatyvose, apžvalga.

Žinių bazės gerinimas

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „Klimato kaita 2022 m.: Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis kartu su tolesne urbanizacija padidins karščio bangų sunkumą ir potvynių riziką, ir pabrėžia, kad svarbu spartinti klimato kaitos poveikiui atsparią miestų plėtrą.

Europos Komisija deda daug pastangų, kad pagerintų žinių bazę sistemingai rinkdama duomenis ir jais dalydamasi. Visi ES mokslinių švyturių, pvz., „Copernicus“, duomenys yra laisvai ir atvirai prieinami visiems naudotojams visame pasaulyje. „Copernicus“ klimato kaitos paslauga (C3S) siekiama pateikti pagrindinius klimato kaitos rodiklius, kad būtų remiama Europos prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo politika. Miestų atlase pateikiami patikimi ir didelės skiriamosios gebos žemės naudojimo žemėlapiai, apimantys daugiau kaip 300 didelių Europos miestų zonų (LUZ).

Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“ (2020 m.) pateikiama naujausia įrodymų apie prisitaikymo prie klimato kaitos planavimą ir veiksmus Europoje vietos lygmeniu bazė. Kitoje naujausioje EAA ataskaitoje „Miestų prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas“ (2017 m.) nagrinėjamas prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų finansavimo uždavinys.

Interaktyvioje miestų prisitaikymo žemėlapių žiūryklėje pateikiami duomenys apie dabartinius ir numatomus klimato pavojus, darančius poveikį Europos miestams, ir apie miestų pažeidžiamumą bei gebėjimą prisitaikyti. Ji sujungia duomenis iš įvairių šaltinių. Ji suteikia miestams galimybę ištirti savo ir savo kolegų su klimatu susijusią riziką, taip pat dalyvauti prisitaikymo iniciatyvose, kuriose dalyvauja Europos miestai.

Specialiame pradžios puslapyje galima susipažinti su visomis atitinkamomis „Climate-ADAPT“ žiniomis, duomenimis, priemonėmis ir gairėmis, skirtomis prisitaikymui prie klimato kaitos miestų ir (arba) vietos lygmenimis.

2020 m. Europos Komisija sukūrė interneto svetainę „Pažangiųjų miestų prekyvietė“. Tinklalapių tikslas – suburti miestus, pramonės įmones, MVĮ, investuotojus, tyrėjus ir kitus pažangiųjų miestų subjektus, kad jie pasidalytų savo projektų idėjomis ir išnagrinėtų bendradarbiavimo galimybes.

Europos Komisija paskelbė Klimato paktą, kuris yra Europos žaliojo kurso dalis ir suteikia galimybių žmonėms, bendruomenėms ir organizacijoms dalyvauti klimato politikos veiksmuose visoje Europoje.

Pažangiųjų miestų iššūkio (ICC) interneto svetainėje dalijamasi informacija apie Europos Komisijos iniciatyvą, kuria remiami 136 miestai, naudojantys pažangiausias technologijas pažangiam, ekologiškam ir socialiai atsakingam atsigavimui skatinti.

Siekdama toliau plėtoti žinias apie miestų prisitaikymą prie klimato kaitos, Europos Komisija įgyvendino keletą mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programų. Siekiant dalytis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų, organizuojami miestams skirti dalijimosi žiniomis renginiai, pavyzdžiui, Europos miestų atsparumo forumas.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (2021–2027 m.) „Europos horizontas“ apima penkias pagrindines misijas, kuriomis siekiama spręsti didelius uždavinius sveikatos, klimato ir aplinkos srityse. ES  prisitaikymo prie klimato kaitos misone prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas sprendžiamas vietos lygmeniu, be kita ko, miestuose. Misijos „Neutralus poveikis klimatui ir pažangieji miestai“ tikslas – remti, skatinti ir demonstruoti 100 Europos miestų, kurie iki 2030 m. sistemingai pereina prie neutralaus poveikio klimatui, ir paversti šiuos miestus visų miestų inovacijų centrais, kurie būtų naudingi gyvenimo kokybei ir tvarumui Europoje.

Misijos veiksmuose gali dalyvauti programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių arba šalių, kurios derasi dėl asociacijos su programa „Europos horizontas“, regionai ir vietos valdžios institucijos. Įmonės taip pat gali būti tinkamos dalyvauti, pavyzdžiui, kaip novatorės, teikiančios novatoriškus sprendimus arba su klimatu susijusias paslaugas. Finansavimo galimybes galima rasti Finansavimo ir konkursų portale, visų pirma programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programoje.

Europos žaliajame kurse pateikiamas veiksmų planas, kuriame išdėstomos reikiamos investicijos ir turimos finansavimo priemonės, kad Europoje iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas. ES taip pat teiks finansinę paramą ir techninę pagalbą, kad padėtų tiems, kuriuos labiausiai paveikė perėjimas prie ekologiškos ekonomikos.

Europos Komisija koordinuoja valstybių narių mokslinius tyrimus ir investicijas į miestų atsparumą klimato kaitai ir finansuoja su miestais susijusius klimato kaitos mokslinius tyrimus pagal bendrai programuojamus, bendrai finansuojamus ir institucionalizuotus kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“. „Climate-KIC“ tikslas – kurti perspektyvias klimato srities inovacijas ir pateikti jas rinkai. Jos temos apima ir prisitaikymą prie klimato kaitos, ir tvarią miestų plėtrą. Europos inovacijų taryba pagal programą „Europos horizontas“ remia inovacijas ir sujungia regioninius ir nacionalinius inovacijų srities subjektus. Be to, Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, taip pat ESPON 2020 ir COST programos sprendžia miestų atsparumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimus.

Europos regioninės plėtros fondas numato mažiausiai 5 proc. išteklių skirti tvariai miestų plėtrai. Pagal ją taip pat finansuojamos tarpvalstybinio, tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo INTERREG programos, kurių kvietimuose teikti pasiūlymus sprendžiami miestų prisitaikymo klausimai.

Europos investicijų bankas, pasinaudodamas savo programa JESSICA, svarsto prisitaikymo prie klimato kaitos klausimą skirdamas finansavimą integruotam ir tvariam miestų atnaujinimui. Gamtos turtų finansavimo priemonė gali būti taikoma gamtos procesais pagrįstoms prisitaikymo priemonėms finansuoti, o Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė suteikia galimybę ES valstybių narių vietos bankams teikti paskolas energijos vartojimo efektyvumo priemonėms.

Merų pakto interaktyviame finansavimo vadove pateikiama informacija apie įvairias finansavimo iniciatyvas, kuriose gali dalyvauti Europos Komisijos, valstybių narių ir pagrindinių finansų įstaigų, pavyzdžiui, Europos investicijų banko, valdomi miestai.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimo rėmimas

ES merų paktas dėl klimato ir energetikos suburia vietos ir regionų valdžios institucijas, savanoriškai įsipareigojusias pasiekti ir viršyti ES klimato ir energetikos tikslus. Jie teikia techninę ir metodinę paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms planuojant ir įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Prie iniciatyvos prisijungė beveik 9 000 miestų ir miestelių visoje ES.

Paramos miestų prisitaikymui prie klimato kaitos priemonė, kuri yra Merų pakto žinių bazės dalis, padeda vietos prisitaikymo prie klimato kaitos specialistams planuoti ir įgyvendinti savo prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, remiant visą prisitaikymo ciklą, gaunant politinę paramą, vertinant riziką ir pažeidžiamumą, rengiant strategiją ir veiksmų planą, finansuojant veiksmus ir stebint bei vertinant jų rezultatus.

Miestų zonų nustatymas ir žemės naudojimo planavimas yra esminės priemonės siekiant pagerinti klimato kaitos poveikį, pavyzdžiui, plėtojant viso miesto žaliąją infrastruktūrą arba gamtos procesais pagrįstus sprendimus. ES remia tvarų žemės naudojimo planavimą. Siekdama padėti miestams toliau plėtoti savo žaliosios infrastruktūros strategijas, EAA parengė keletą žaliosios infrastruktūros rodiklių su interaktyviu žemėlapiu.

„Inovatyvūs miestų sprendimai“ – tai Europos Sąjungos iniciatyva, pagal kurią visos Europos miestų teritorijoms suteikiama išteklių išbandyti naujus ir neįrodytus miestų problemų sprendimo būdus. Pagal programąURBACT ES miestams padedama bendradarbiauti ir kurti integruotus visų miestų problemų, su kuriomis jie susiduria, įskaitant klimato kaitą ir prisitaikymą prie jos, sprendimus. C40 Klimato kaitos rizikos vertinimo gairės padeda miestams atlikti klimato kaitos rizikos vertinimą. Pagal ICLEI Europos atsparumo valdymo gaires teikiama parama, pvz., techniniams darbuotojams, dirbantiems prisitaikymo prie klimato kaitos ir miestų atsparumo įgyvendinimo srityse. Prisitaikymo prie klimato kaitos partnerystė, kuri yra ES miestų darbotvarkės dalis, yra geriausias būdas miestų poreikius paversti konkrečiais veiksmais.

Be to, svarbus ekosistemomis grindžiamo prisitaikymo vaidmuo didinant vietos atsparumą pripažįstamas miestų tinkluose, susijusiuose su Europos savivaldybėmis, pvz., kampanijoje „Miestų atsparumo didinimas“ (UNDRR), metinėse konferencijose „Vietos valdžios institucijos už tvarumą“ (ICLEI) ir Atsparių miestų tinkle.