5.3 Prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimas į miestų politiką ir planus

Prisitaikymas prie klimato kaitos neturėtų būti vykdomas atskirai nuo esamos miestų politikos sistemos, kuri apima sektorių politiką, strategijas, įgyvendinimą, valdymo ir organizavimo struktūras bei procesus. Prisitaikymo prie klimato kaitos aspekto integravimas į esamą miestų politikos sistemą gali padidinti prisitaikymo prie klimato kaitos svarbą, užtikrinti veiksmingesnį išteklių naudojimą, padėti politikos formuotojams rasti vystymosi ir prisitaikymo prie klimato kaitos sinergiją ir sumažinti politikos krypčių prieštaravimus.

Dėl savo kompleksinio pobūdžio prisitaikymas prie klimato kaitos galėtų būti integruotas į sektorių politiką, pavyzdžiui, vandentvarką, transportą, apstatytą aplinką ar sveikatą. Įvertinus įvairiose politikos srityse ir sektoriuose vykdomą veiklą (žr. 2.6 etapą),savivaldybei bus pateikta prisitaikymo prie klimato kaitos integravimo į visas įvairių sektorių politikos sritis galimybių apžvalga.

Merų paktą pasirašę miestai raginami parengti veiksmus, į kuriuos būtų įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo ir (arba) energijos nepritekliaus komponentai, ir apie juos pranešti. Internetiniame seminare „Klimatokaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos integravimas siekiant veiksmingesnių klimato politikos veiksmų“nagrinėjama ši sąsaja ir pristatoma miestų patirtis.

Pagrindiniai miestų prisitaikymo prie klimato kaitos integravimo aspektai yra miestų planavimas, rizikos valdymas ir biudžeto sudarymas.

Miestų planavimo srityje reikia peržiūrėti kelis planavimo dokumentus, kad būtų nustatytos miestų prisitaikymo prie klimato kaitos integravimo galimybės ir strategijos. Tai gali būti nacionalinio lygmens zonavimo taisyklės, esami žemės naudojimo planai, plėtros kontrolės taisyklės ir statybos įstatai, rajonų planavimo vadovai, statybos kodeksai, miestų plėtros planai, darnaus vystymosi strategijos ir planai, integruotos klimato kaitos strategijos ir planai, taip pat nelaimių rizikos valdymo ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas planai ir bet kokios konkrečios sektorių strategijos ir planai.

Rizikos valdymo požiūriu gali būti naudinga sutelkti dėmesį ne į klimato kaitą per se, o į pasirengimo gerinimą, sprendimų priėmimo patikimumą ir bendrą atsparumą. Rizikos valdymo metodai kartu su ekonomine analize padės nukreipti konkrečias strategijas į skubiausią, įperkamiausią ar didžiausią grynąją naudą teikiančią veiklą.

Labai svarbu prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus įtraukti į savivaldybių ir sektorių biudžetus, visų pirma siekiant įgyti išteklių ir nustatyti jų prioritetus. Be to, kompleksiškai įtraukus prisitaikymo prie klimato kaitos aspektą į valdymą bus sudarytos sąlygos ilgainiui jį įgyvendinti neviršijant esamų biudžetų ir subalansuojant papildomas sąnaudas su sukurtomis ekonominėmis, aplinkos ir socialinėmis vertybėmis.