Ekosistemomis grindžiami metodai

Pagrindinės gairės

• Ekosistemomis grindžiamais metodais daugiausia dėmesio skiriama ekosistemų atkūrimui ir ekosisteminių paslaugų gerinimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo neigiamo klimato kaitos poveikio. Kadangi klimato kaita tampa vis labiau juntama dėl, pvz., sausrų, ekstremalių meteorologinių reiškinių ir potvynių, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių poreikis didėja.
• Ekosistemomis grindžiami metodai pripažįstami kaip daugiafunkciai sprendimai, kurie dažnai yra veiksmingesni už tradicines technines priemones. Neseniai atnaujintoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje daug dėmesio skiriama ekosisteminiams metodams, visų pirma gamtos procesais pagrįstiems sprendimams. Jos paprastai yra orientuotos į suinteresuotuosius subjektus ir pritaikytos regioninėms sąlygoms. Todėl atitinkamos politikos sistemos yra ne tik ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, bet ir Žaliosios infrastruktūros strategija bei Biologinės įvairovės strategija. Šiuo atžvilgiu ypač svarbūs su ekosistemų atkūrimu susiję tikslai.
• Pasikliaujant regioninėmis suinteresuotųjų subjektų iniciatyvomis pabrėžiama gebėjimų stiprinimo ir dalijimosi žiniomis svarba. Šiuo tikslu ES lygmeniu sukurtos kelios svarbios informacinės platformos. Regioninės iniciatyvos toliau remiamos taikant specialias finansavimo schemas ir tinklų kūrimo iniciatyvas.

Poveikis ir pažeidžiamumas

Klimato kaita daro poveikį daugeliui Europos sektorių ir regionų. Ekosistemomis grindžiami prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo metodai yra plačiai taikomi, todėl labai įvairūs. Jie apima kelias susijusias sąvokas, įskaitant gamtos procesais pagrįstus sprendimus, žaliąją infrastruktūrą ir mėlynąją infrastruktūrą, ekosistemomis grindžiamą prisitaikymą, natūralias vandens sulaikymo priemones ir ekosistemomis grindžiamus nelaimių rizikos mažinimo metodus. EAA ataskaitoje „Gamtos procesais pagrįsti sprendimai Europoje“ išsamiai apžvelgiamos įvairios sąvokos.

Šioms koncepcijoms bendra tai, kad jomis siekiama didinti socialinį ir aplinkos atsparumą atkuriant, išlaikant ir gerinant ekosistemas ir taip gerinant jų funkcijas visuomenei, pavyzdžiui, vandens sulaikymą ir dirvožemio erozijos, potvynių ir sausrų prevenciją.

Ekosistemomis grindžiami metodai padeda siekti kelių aplinkos ir sektorių politikos tikslų (pvz., susijusių su biologine įvairove, vandens kokybe arba žemės ūkio ir miškotvarka) ir teikia įvairią socialinę ir ekonominę naudą, kuri dažnai neapsiriboja techniniais sprendimais.

Politikos sistema

Įgyvendindama Europos žaliąjį kursą Europos Komisija priėmė 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, kurioje pripažįstama, kad gamtos atkūrimas yra svarbus indėlis tiek į klimato kaitos švelninimą, tiek į prisitaikymą prie jos, taip pat skatinama jį integruoti į miestų planavimą.

Naujojoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje ekosistemomis grindžiami metodai laikomi kompleksiniu prioritetu. Jų įgyvendinimas, pavyzdžiui, yra labai svarbus integruotam upių baseinų valdymui pagal Vandens pagrindų direktyvą.

2019 m. žaliosios infrastruktūros strategijos peržiūroje pabrėžiama žaliosios infrastruktūros ir ekosisteminių sprendimų ekonominė, socialinė ir kita papildoma nauda. Dviejuose naujausiuose rekomendaciniuose dokumentuose dėl ekosisteminių paslaugų ir žaliosios infrastruktūros daugiausia dėmesio skiriama ES lygmens žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros įgyvendinimui sprendimus priimantiems asmenims: ES rekomendacinį dokumentą dėl strateginės programos ir ES rekomendacinį dokumentą dėl ekosistemų ir jų paslaugų integravimo į sprendimų priėmimo procesą.

Pasauliniu lygmeniu Biologinės įvairovės konvencijoje aiškiai remiami ekosisteminiai metodai, kuriais nustatomi susiję tikslai ir neseniai priimamos savanoriškos jų rengimo ir veiksmingo įgyvendinimo gairės. Be to, 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje skatinami ekosistemomis grindžiami atsparumo didinimo ir nelaimių rizikos mažinimo metodai.

Žinių bazės gerinimas

Pagal ES finansuojamą programą „Horizontas 2020“ buvo dedamos didelės bendradarbiavimo pastangos siekiant suteikti specialistams išsamią NBS poveikio vertinimo sistemą ir patikimą NBS poveikio vertinimo rodiklių ir metodikų rinkinį. Po to parengtas specialistams skirtas vadovas ir atitinkamas metodų priedas, taip pat apžvelgti Europos Komisijos finansuojami žaliosios infrastruktūros tyrimai ir leidiniai.

Keletas portalų ir tinklalapių pateikia pavyzdžių ir bendros informacijos apie EMT:

• OPPLA platformos tikslas – dalytis praktinėmis žiniomis apie gamtinį kapitalą, ekosistemines paslaugas ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus, siūlant įvairius atvejų tyrimus, produktus ir priemones;
• Gamtos procesais pagrįstų miestų inovacijų svetainėje NATURVATION pateikiama informacija apie beveik 1000 gamtos procesais pagrįstų sprendimų pavyzdžių iš 100 Europos miestų, kurie padeda pritaikyti miestų sistemą prie klimato kaitos;
• platforma „ThinkNature“  yra atvejo tyrimas ir išteklių centras, skirtas gamtos procesais pagrįstiems sprendimams;
• Natūralių vandens sulaikymo priemonių platformojerenkamainformacija apie žaliąją infrastruktūrą, taikomą vandens sektoriui, taip pat pateikiamas didelis veiksmų ir atvejų tyrimų katalogas;
• Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC)  žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos portale yra ekosisteminių prisitaikymo prie klimato kaitos metodų duomenų bazė;
• EbA sprendimų portale skatinama dalytis atvejų tyrimais ir EbA pavyzdžiais iš įvairių regionų ir ekosistemų visame pasaulyje;
• Gamtos procesais pagrįstų sprendimų iniciatyva yra tarpdisciplininė programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama NbS mokslui, politikai ir praktikai ir siūlomos dvi susijusios pasaulinės platformos (Gamtosprocesais pagrįstų sprendimų įrodymų platforma ir Gamtos procesais pagrįstų sprendimų politikos platforma).

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatytas ES biudžetas. 2021–2027 m. išlaidų laikotarpiu klimato srities tikslams skiriama ne mažiau kaip 30 proc. viso ES biudžeto.

ES moksliniai tyrimai iki 2030 m. finansuojami pagal programą „Europos horizontas“, o 6 veiksmų grupė yra aktualiausia ekosisteminiams prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo metodams.

Naujojoje 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje pabrėžta, kad didelė dalis iš 25 proc. klimato politikos veiksmams skirto ES biudžeto bus investuota į biologinę įvairovę ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus.

Apskritai prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą galima derinti iš įvairių šaltinių ir daugeliu jų taip pat remiami ekosistemomis grindžiami prisitaikymo prie klimato kaitos metodai.

Parama įgyvendinimui

ES valstybės narės vykdo įvairią su žaliąja infrastruktūra susijusią veiklą, susijusią su nacionaline politikos sistema, žaliosios infrastruktūros integravimu į sektorių politiką, žinių bazės stiprinimu ir konkrečių žaliosios infrastruktūros projektų įgyvendinimu.  Šią informaciją galima rasti Europos biologinės įvairovės informacinėje sistemoje.

Siekdama sukurti patikimą gamtinio kapitalo apskaitos metodiką ir integruotą sistemą, ES vykdo INCA projektą, glaudžiai suderintą su jos bendru darbu „Ekosistemų ir jų paslaugų būklės kartografavimo ir vertinimo“ (MAES) srityje. INCA-MAES paskelbė gamtinio kapitalo apskaitos Europos Sąjungoje apžvalgą ir pažangos ataskaitą.