Žemės ūkis

Pagrindinės gairės

• Žemės ūkio sektorius yra ne tik pagrindinė klimato kaitos varomoji jėga, bet ir labai jos veikiamas. Todėl politikos pastangos yra skirtos ne tik klimato kaitos švelninimui žemės ūkyje, bet ir sektoriaus stiprinimui bei klimato kaitos poveikio mažinimui.

• ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, LULUCF reglamentas ir ES bendra žemės ūkio politika yra priemonės, kurios gali būti naudojamos prisitaikymo sprendimams skatinti ir žemės ūkio sektoriaus atsparumui su klimatu susijusiai rizikai didinti. Atsirado prisitaikymo žinių ir specialistų tinklų, kurie palengvina keitimąsi informacija ir gebėjimų stiprinimą, be kita ko, pagal kelias ES finansuojamas mokslinių tyrimų programas.

• Žemės ūkio priemonių stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas ES lygmeniu labai priklausys nuo oficialaus ataskaitų teikimo mechanizmo pagal reformuotą bendrą žemės ūkio politiką.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Vesna Špoljar, Climate Change PIX /EEA

Žemės ūkio sektorius yra vienas iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių, išmetančių metaną (CH₄), azoto suboksidą (N₂O) ir anglies dioksidą (CO₂), daugiausia susijusių su gyvulininkystės produkcija, įskaitant mėšlo tvarkymą, ir trąšų naudojimu. Šiuo metu Europos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro apie 10 proc., neįskaitant pradinės grandies išmetamųjų teršalų šalyse, iš kurių Europa importuoja maistą ir pašarus. Savo ruožtu klimato kaita daro poveikį Europos žemės ūkiui ir reikalauja, kad žemės ūkio sistemos ir ūkininkai prisitaikytų. Kylanti temperatūra ir CO2 koncentracija atmosferoje, kritulių tendencijų pokyčiai ir dažnesni ekstremalūs reiškiniai turi įtakos ne tik pasėlių derliui ir gyvulininkystės našumui Europoje, bet ir vandentvarkai bei transportavimo ir saugojimo sąlygoms. Numatoma, kad pietiniuose regionuose pasėlių produktyvumas apskritai sumažės, o šiaurinėje dalyje padidės. Be to, dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai turės plataus masto žalingą poveikį visoje Europoje.

Europos klimato rizikos vertinime nustatyta keletas didelių su klimatu susijusių pavojų Europos maisto sistemoms. Rizika pasėlių auginimui dėl vandens ir karščio stygiaus yra didžiausia ir neatidėliotina, o Pietų Europa yra migrantų antplūdžio valdymo taškas. Klimato poveikis maisto gamybai gali būti susijęs su pragyvenimo šaltiniais kaimo ir pakrančių vietovėse, žemės naudojimu, socialiai pažeidžiamų gyventojų sveikata ir visa ekonomika.

Politikos sistema

2021 m. priimta ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija siekiama, kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų pažangesnis, greitesnis (spartinti prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimų diegimą) ir sistemingesnis (integruoti sprendimai ir planai). Prisitaikymo prie klimato kaitos vietos lygmeniu skatinimas, gamtos procesais pagrįsti sprendimai, tvarus gėlo vandens išteklių naudojimas ir atsparumas yra ypač svarbūs žemės ūkio sektoriui, o siekiant išvengti ES žemės ūkio produktų importo sutrikimų labai svarbu imtis aktyvesnių tarptautinių veiksmų.

Pasiūlymais pakoreguoti Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamentą siekiama padidinti anglies dioksido surinkimą žemės ūkyje ir miškininkystėje, o tai turi didelį poveikį žemės dangos keitimui. Priemonės šiam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pievų priežiūra, sekvestruojamasis ūkininkavimas ir durpynų atkūrimas, taip pat padės užkirsti kelią dirvožemio erozijai ir sumažinti potvynių riziką.

Konkrečios prisitaikymo priemonės žemės ūkio sektoriuje visų pirma remiamos pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), o tvarumo ir klimato politikos veiksmai yra pagrindiniai tikslai. Pagal BŽŪP sugriežtintos privalomos aplinkos apsaugos priemonės ir numatyta daugiau finansavimo galimybių miškotvarkai, mažiau palankių ūkininkauti vietovių valdymui ir ekologinėms sistemoms. Pavyzdžiui, kiekviename ūkyje bent 3 proc. ariamosios žemės turi būti skirta biologinei įvairovei ir negamybiniams elementams, numatant galimybę gauti paramą pagal ekologines sistemas, kad ji pasiektų 7 proc. Specialios prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės iki šiol BŽŪP nebuvo labai svarbios, tačiau privalomos ir savanoriškos žalinimo priemonės dažnai suteikia trumpalaikius ir vidutinės trukmės prisitaikymo sprendimus ūkių lygmeniu. Žalinimo išmoka pagal BŽŪP 1 ramstį apima pasėlių įvairinimą, ekologiniu požiūriu svarbių vietovių nustatymą ir daugiamečių žolynų išlaikymą. Parama kaimo plėtrai pagal BŽŪP 2 ramstį apima miškų plėtrą, agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones, ekologinį ūkininkavimą ir „Natura 2000“ išmokas. Finansavimo schemas papildo ūkių konsultavimo sistemos, inovacijų partnerystės ir taikomųjų mokslinių tyrimų mokymo priemonės ir kita parama našumui ir atsparumui klimato kaitai didinti.

Atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, 2023–2027 m. BŽŪP pasiūlymuose daugiau dėmesio skiriama aplinkos ir klimato srities veiksmams. Nustatytos privalomos priemonės ir daugiau finansavimo galimybių siekiant išsaugoti daug anglies turintį dirvožemį, sėjomainą, maisto medžiagų valdymą ir ekologines sistemas.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria šiandien ir ateityje, vertinimas. Joje nustatyta 36 didelė su klimatu susijusi rizika, kelianti grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką žemės ūkio sektoriui.

Klimato kaitos veikiami sektoriai, pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius, yra ypač pažeidžiami dėl klimato kaitos, kaip nurodyta IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaitoje „2022 m. klimato kaita. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas. Prognozuojama didesnė ekstremalių meteorologinių reiškinių, sausros, potvynių ir augimo sąlygų pokyčių rizika. Veiksmingos prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės apima selekciją siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos arba atsparių kultūrinių augalų ir (arba) veislių atranką, agrarinę miškininkystę, kraštovaizdžio įvairinimą ir miestų žemės ūkį.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C poveikis žemės ūkio sektoriui nagrinėjamas įvairiuose skyriuose, atkreipiant dėmesį į susijusius prisitaikymo poreikius. Vienas iš prioritetų – gilinti žinias šiose srityse, be kita ko, apie su žemės ūkiu susijusių prisitaikymo priemonių sąnaudas ir naudą. IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl klimato kaitos ir žemės vertinamos dabartinės mokslinės žinios, be kita ko, apie dirvožemio degradaciją, dykumėjimą ir apsirūpinimo maistu saugumą, problemų nustatymo ir prisitaikymo prie jų galimybes, taip pat konkrečius žemės ūkio sektoriaus iššūkius ir galimybes.

EAA ataskaitoje „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europos žemės ūkio sektoriuje“ apžvelgiama, kaip ES politika ir programomis sprendžiamas prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas, ir pateikiama įgyvendinamų ir sėkmingų prisitaikymo veiksmų pavyzdžių.

Jungtinistyrimų centras (JRC) padeda Europos Komisijai modeliuoti ekonominį klimato kaitos poveikį žemės ūkio sektoriui ir vertinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo politiką (pvz., PESETA projektus). Pagal LIFE (pvz., AgriAdapt, ADAPT2CLIMA, LiveAdapt ir kt.) ir H2020 (pvz., MOSES, BINGO, COACCH, Flourish, FATIMA, RUN4LIFE, RESFOOD, IoF2020) programas finansuoti keli mokslinių tyrimų projektai, susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos žemės ūkio sektoriuje.

Teikiant „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą (C3S) teikiama informacija, priemonės ir duomenys apie klimato kaitą, įskaitant kelias demonstracines paslaugas žemės ūkio sektoriui. Ji suteikia nemokamą ir atvirą prieigą prie sektoriaus informacinės sistemos (SIS), kurią galima rasti Klimato duomenų saugykloje, kad būtų remiamos regioninės prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvos. Kitos vandens sektoriui skirtos paslaugos – tai vandens rodikliai, kuriuos galima naudoti renkantis tinkamus pasėlius ir planuojant drėkinimo infrastruktūrą, taip pat prisitaikymo prie klimato kaitos parodomieji projektai. Teikiant „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslaugą teikiami žemės dangos ir žemės dangos pokyčių, augalijos fenologijos ir produktyvumo  nuotolinio stebėjimo duomenys, kurie padės apibrėžti pasėlių derlių. Ateityje nuotolinio stebėjimo duomenys gali suteikti informacijos apie regioninius žemės dangos pokyčius, atsiradusius dėl prisitaikymo priemonių, taip pat apie apibendrintas tendencijas ES lygmeniu.

Pagal bendro programavimo iniciatyvą dėl žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir klimato kaitos moksliniai tyrimai 24 šalyse orientuoti į tarpusavyje susijusių tvaraus žemės ūkio, aprūpinimo maistu saugumo ir klimato kaitos poveikio problemų sprendimą.

Keletas tarptautinių tinklų, organizacijų ir asociacijų dalijasi žiniomis savo praktikos bendruomenėse. Jos apima Europos tausojamojo žemės ūkio federaciją, Tarptautinę ekologinio žemės ūkio judėjimų federaciją (Europosregioninę grupę)ir COPA-COGECA.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

ES prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas remiamas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP), kuria užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai būtų integruoti į visas pagrindines ES išlaidų programas.

Iš šio DFP biudžeto 386,6 milijardo eurų skiriama BŽŪP. Didžioji išlaidų dalis (270 mlrd. EUR) bus skirta pajamų rėmimui pagal 1 ramstį, o dar 20 mlrd. EUR bus skirta rinkos rėmimui. Likusi dalis (maždaug ketvirtadalis) bus išleista paramai kaimo plėtrai pagal 2 ramstį.

Pagal ES mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“ bus skirta papildomų lėšų konkretiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos srityse remti.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija remia regionų, miestų ir vietos valdžios institucijų pastangas didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, teikdama finansavimą pagal ES bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas „Europos horizontas“. Misijos veiksmuose gali dalyvauti programos „Europos horizontas“ asocijuotųjų šalių arba šalių, kurios derasi dėl asociacijos programoje „Europos horizontas“, regionai ir vietos valdžios institucijos. Įmonės taip pat gali turėti teisę dalyvauti, pavyzdžiui, kaip novatorės, teikiančios novatoriškus sprendimus arba klimato srities paslaugas. Finansavimo galimybių galima rasti Finansavimo ir konkursų portale, visų pirma pagal programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programą.

BŽŪP strateginiuose planuose beveik 98 mlrd. EUR, t. y. 32 proc. viso BŽŪP finansavimo (ES ir bendro finansavimo), bus skirta tam, kad būtų užtikrinta nauda klimatui, vandeniui, dirvožemiui, orui, biologinei įvairovei ir gyvūnų gerovei, taip pat skatinama praktika, kuriai netaikomos privalomos sąlygos.

Be BŽŪP investicijų, prisitaikymui prie klimato kaitos remti galima naudotis įvairiomis ES priemonėmis:

• LIFE klimato politikos paprogramė;
• programa „INTERREG Europe“;
• mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, ypač svarbi prisitaikymui prie klimato kaitos žemės ūkio sektoriuje, yra 6 veiksmų grupė „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Prisitaikymo MRE

Parengtas ataskaitų teikimo mechanizmas, susietas su nacionaliniais strateginiais BŽŪP planais žemės ūkio sektoriuje, ir patvirtinta atitinkama rodiklių sistema, skirta veiklos rezultatų ataskaitai, kad būtų galima dalytis apibendrintomis nacionalinio lygmens apžvalgomis.