Pakrančių zonos

Pagrindinės gairės

• Numatoma, kad klimato kaita turės didelį poveikį pakrančių zonoms, visų pirma dėl jūros lygio kilimo, audrų ir audrų antplūdžio, taip pat dėl sūraus vandens patekimo į pakrančių ekosistemas, padidėjusios vandens temperatūros ir vandenynų rūgštėjimo. Galiausiai dėl šio poveikio daugelis suinteresuotųjų subjektų ir ekonomikos sektorių gali prarasti įvairias pakrančių teritorijų teikiamas ekosistemines paslaugas, aplinkosauginę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę vertę.
• ES politikos sistema, skirta kovoti su klimato kaitos poveikiu pakrančių zonoms, apima kompleksines priemones, pavyzdžiui, integruotą pakrančių zonų valdymą ir jūrų erdvės planavimą. Kitos ES direktyvos, tiesiogiai susijusios su pakrančių zonų atsparumo klimato kaitai didinimu, yra Potvynių direktyva ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva.
• Vandens pagrindų direktyvoje numatyti upių baseinų valdymo planai ateityje galėtų suteikti galimybių ES lygmeniu įvertinti pakrančių zonų prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

Ufuk Turpcan, Climate Change PIX /EEA

Manoma, kad klimato kaita turės didelį poveikį pakrančių zonoms dėl kylančio jūros lygio, taip pat dėl didelių audrų ir susijusių audrų bangų dažnumo ir masto pokyčių. Tai gali sukelti potvynius, pakrančių eroziją ir žemumų teritorijų, kuriose yra didelės aplinkosauginės vertės buveinių, taip pat žmonių gyvenviečių ir infrastruktūros, praradimą. Jūros lygio kilimas taip pat sukels arba padidins sūraus vandens įsiskverbimo riziką ir toliau kels pavojų pakrančių ekosistemoms. Be to, tikėtinas vandens temperatūros kilimas ir vandenynų rūgštėjimas prisidės prie pakrančių ekosistemų restruktūrizavimo, o tai turės įtakos vandenynų cirkuliacijai ir biogeocheminiam ciklui. Pastaraisiais dešimtmečiais dėl eutrofikacijos ir klimato kaitos pakrančių zonose padaugėjo kenksmingų dumblių žydėjimo atvejų. Galiausiai dėl šio poveikio daugelis suinteresuotųjų subjektų ir ekonomikos sektorių gali prarasti įvairias pakrančių teritorijų teikiamas ekosistemines paslaugas, aplinkosauginę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę vertę.

Klimato kaitos poveikis didina problemas, su kuriomis jau susiduria pakrančių zonos dėl didėjančios pakrančių urbanizacijos ir infrastruktūros bei įvairios žmogaus veiklos tiek sausumoje, tiek jūroje. Tokie ne klimato poveikio veiksniai sąveikauja su klimato poveikio veiksniais, lemiančiais bendrą pakrančių zonų gamtinių ir žmogiškųjų sistemų pažeidžiamumą.

Remiantis Europos klimato rizikos vertinimu (EUCRA), dėl pakrančių potvynių rizikos gyventojams, infrastruktūrai ir ekonominei veiklai, taip pat dėl pakrančių erozijos ir užtvindymo rizikos pakrančių ekosistemoms reikia imtis skubiausių veiksmų. Kita svarbi rizika apima riziką, kylančią dėl žalingo dumblių žydėjimo ir patogenų atsiradimo žmonių sveikatai, energijos tiekimo sutrikimo dėl žalos energijos transportavimo ar saugojimo infrastruktūrai dėl pakrančių potvynių riziką ir plataus masto pakrančių ir jūrų transporto sutrikdymo riziką. Pakrančių regionai EUCRA įvardijami kaip migrantų antplūdžio valdymo centrai, nes jiems kyla įvairi su klimatu susijusi rizika.

Politikos sistema

2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje, siekiant, kad prisitaikymo procesas būtų pažangesnis, pripažįstama, kad svarbu panaikinti atotrūkį klimato poveikio ir atsparumo srityse visuose sektoriuose, įskaitant pakrančių zonas. Siekiant sistemingesnio prisitaikymo prie klimato kaitos, Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje skatinami gamtos procesais pagrįsti sprendimai ir ekosistemomis grindžiami metodai, kaip esminės priemonės sveikoms ekosistemoms nuo klimato kaitos grėsmių išlaikyti. Pakrančių zonose tai reiškia, pavyzdžiui, šlapynių ir pakrančių ekosistemų atkūrimą. Taikant tuos metodus mėlynosios ir žaliosios infrastruktūros naudojamos kaip daugiafunkciai ir veiksmingi sprendimai, dėl kurių nereikia gailėtis ir kuriais stiprinama pakrančių apsauga nuo klimato kaitos poveikio. Strategijoje taip pat pripažįstama atkurtų pakrančių ir jūrų ekosistemų teikiama anglies dioksido absorbavimo nauda. Šiuo atžvilgiu Komisija skatina taikyti naujus sertifikavimo mechanizmus, kurie sudarys sąlygas patikimai stebėti ir kiekybiškai įvertinti anglies dioksido absorbavimo naudą klimatui, kurią daugelis NbS teikia pakrančių zonose.

ES tarpsektorinė politika ir priemonės, susijusios su pakrančių zonų atsparumu klimato kaitai, apima integruotą pakrančių zonų valdymą (IPZV) ir jūrų erdvės planavimą (JEP).

IPZV skatinamas strateginis ir integruotas požiūris į pakrančių zonų valdymą, siekiant pasinaudoti sinergija ir pašalinti įvairių politikos sričių ir sektorių neatitikimus. Strateginis požiūris, kurio reikalaujama 2002 m. ES rekomendacijoje dėl IPZV, apima visa apimantį ekosisteminio požiūrio principą, kuriuo siekiama išsaugoti pakrančių vientisumą ir veikimą kovojant su klimato kaitos keliamomis grėsmėmis. 2014 m. ES direktyvoje dėl jūrinių teritorijų planavimo valstybėms narėms rekomenduojama rengiant savo jūrinių teritorijų planus atsižvelgti į sausumos ir jūros sąveiką, o bendrame planavimo procese atsižvelgti į ilgalaikius pokyčius dėl klimato kaitos.

Kitos ES direktyvos, susijusios su tvariu pakrančių zonų valdymu atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos:

• Potvynių direktyva, kurioje aptariamas vandentakių ir pakrančių potvynių rizikos, susijusios su klimato kintamumu ir klimato kaita, vertinimas ir valdymas;
• Jūrų strategijos pagrindų direktyva, kuria nustatoma bendra sistema, pagal kurią valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad iki 2020 m. būtų pasiekta ir išlaikyta gera ES pakrančių ir jūrų vandenų aplinkos būklė ir apsaugota išteklių bazė, nuo kurios priklauso su jūra susijusi ekonominė ir socialinė veikla.

Šios direktyvos turi būti įgyvendinamos nuosekliai laikantis Vandens pagrindų direktyvos, kuria nustatoma bendra vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, pakrančių vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistema, reikalavimų.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria šiandien ir ateityje, vertinimas. Joje nustatyta 36 didelė su klimatu susijusi rizika, kelianti grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką pakrančių zonoms.

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „2022 m. klimato kaita. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas apibūdina dabartinį supratimą apie klimato kaitos poveikį pakrančių zonoms, jų ekosistemoms ir biologinei įvairovei, taip pat galimas prisitaikymo galimybes, jų įgyvendinamumą ir ribas.

Anksčiau Specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui ir IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C įvertinta, kaip tikimasi, kad vandenynai ir kriosfera keisis vykstant visuotiniam atšilimui, šių pokyčių keliama rizika ir galimybės ekosistemoms ir žmonėms, taip pat klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir valdymo galimybės siekiant sumažinti būsimą riziką.

Europos jūrų atlasas yra internetinė priemonė, teikianti interaktyvią ir įvairią informaciją apie Europos pakrančių ir jūrų regionų gamtinius ir socialinius bei ekonominius ypatumus. Joje taip pat pateikiama informacija apie IPZV projektus, susijusius su buvusia iniciatyva „OURCOAST“.

Pasaulinio ekstremaliosios jūros lygio duomenys ir modeliai, kuriais grindžiamos naujausių pakrančių potvynių tyrimų išvados, pateikiami Jungtinio tyrimų centro duomenų katalogo didelės apimties integruoto jūros lygio ir pakrančių vertinimo priemonės (LISCoAsT) saugykloje. JRC taip pat vykdė PESETA projektus, kuriuose klimato kaitos poveikis pakrančių sistemoms buvo juntamas nuo PESETA I 2009 m.

Teikiant „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą (C3S) remiama Europos Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo politika, nes teikiama nuosekli ir patikima informacija apie klimato kaitą. Ši paslauga suteikia naudotojams prieigą prie realių jos klimato duomenų saugyklos taikomųjų programų, skirtų keliems sektoriams, įskaitant pakrančių zonas, pavyzdžių, iš kurių matyti, kaip galima susipažinti su klimato duomenimis, juos transformuoti ir padaryti aktualius sprendžiant konkrečius su klimatu susijusius uždavinius ir priimant su klimatu susijusius sprendimus.

EAA rodiklis „Ekstremalus jūros lygis ir pakrančių potvyniai“ rodo prognozuojamą potvynių dažnumo pokytį Europoje pagal du skirtingus scenarijus, pagal kuriuos pakrančių apsaugą reikia planuoti vietos ar regionų lygmeniu.

Be to, nemažai mokslinių tyrimų projektų, remiamų pagal įvairias ES programas, padėjo įgyti žinių apie pakrančių zonas (pavyzdžiui, FAIR). Pagal Europos klimato paslaugų mokslinių tyrimų erdvę ECLISEA siekiama plėtoti pakrančių klimato mokslą, susijusį su jūros paviršiaus dinamika virš Europos pakrančių ir jūrų, rengiant rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su pakrančių klimato ir pakrančių poveikio aspektais.INSeaPTION tikslas – kartu su naudotojais bendrai kurti ir plėtoti pakrančių klimato paslaugas, grindžiamas pažangiausiu jūros lygio kilimu, poveikiu, prisitaikymu ir tarpdalykiniu mokslu.

Keliais ES finansuojamais projektais (pvz., SARCC, ADAPTA BLUES , ADAPTO) padėta parodyti NBS potencialą švelninant potvynius ir didinant pakrančių atsparumą, suteikiant didelę žinių ir įrodymų bazę šia tema, o mokslinių tyrimų pastangos visų pirma buvo sutelktos į nedidelio masto intervencines priemones. RECONECT tikslas – skubiai sustiprinti hidrometeorologinės rizikos mažinimo NbS Europos orientacinę sistemą, demonstruojant, susiejant, didinant ir eksploatuojant didelio masto NbS kaimo ir gamtinėse vietovėse, įskaitant pakrančių zonas.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

2021–2027 m. ES daugiametė finansinė programa (DFP) sudaro 1,21 trln. EUR ir dar 807 mlrd. EUR iš naujos kartos ES ekonomikos gaivinimo priemonės. 30 proc. šio biudžeto skiriama veiklai, kuria prisidedama prie klimato tikslų.

Pagrindinės ES priemonės, kuriomis galima remti prisitaikymą prie klimato kaitos, yra šios:

• Pagal programą LIFE remiami tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos projektai, taip pat apimantys pakrančių zonų klausimus.
• Programa „Europos horizontas“ apima šias misijas: „Prisitaikymasprie klimato kaitos“,siekiant padėti bent 150 Europos regionų ir bendruomenių iki 2030 m. tapti atspariais klimato kaitai, ir „Atkurtimūsų vandenynus ir vandenis iki 2030 m.“.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Įgyvendinimo rėmimas

Pakrančių miestai ir vietos valdžios institucijos turi didelę įtaką žemės naudojimo politikai ir reglamentavimui, kad ES ir pasaulinės iniciatyvos (platformos ir tinklai), jungiančios vietos valdžios institucijas, galėtų padėti įgyvendinti prisitaikymo priemones. Tokios iniciatyvos kaip Merų paktas dėl energetikos ir klimato ir C40 (įskaitant pakrančių ir deltos miestus) jungia vietos valdžios institucijas visame pasaulyje, kad jos bendradarbiautų siekdamos tvarių veiksmų klimato kaitos srityje.

Europos natūralių vandens sulaikymo priemonių (NWRM) platforma padeda įgyvendinti Europos aplinkos politiką, susijusią su žaliąja infrastruktūra, kaip būdą prisidėti prie integruotų tikslų, susijusių su gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimu ir atkūrimu. NWRM platforma apima įvairius sprendimus ir atvejų tyrimus, kai kurie iš jų taip pat svarbūs pakrančių zonoms.

Prisitaikymo MRE

Potvynių direktyvoje pabrėžiama, kad dėl klimato kaitos didėja potvynių tikimybė ir neigiamas poveikis, todėl valstybės narės raginamos savo preliminariuose potvynių rizikos vertinimuose ir potvynių rizikos valdymo planuose (PRVP) spręsti klimato kaitos problemą, o savo PRVP peržiūrose spręsti tikėtino klimato kaitos poveikio potvyniams klausimą. Atsižvelgiant į kylantį jūros lygį ir tikėtiną didėjančią audrų bangų riziką, manoma, kad potvyniai turės vis didesnį poveikį pakrančių teritorijoms. Remiantis naujausia potvynių rizikos valdymo planų Europos apžvalga, 24 iš 26 valstybių narių savo PRVP apsvarstė bent kai kuriuos klimato kaitos aspektus, o dešimt valstybių narių pateikė svarių įrodymų, kad buvo atsižvelgta į klimato kaitos poveikį. Tačiau tik kelios valstybės narės aprašė metodus, kaip patikrinti priemonių veiksmingumą atsižvelgiant į klimato kaitos scenarijus, o kelios valstybės narės nustatė priemones, kuriomis kovojama su klimato kaita laikantis požiūrio, kad nereikia gailėtis.

Klimato kaita, atsižvelgiant į potvynius, taip pat įtraukta į VPD upių baseinų valdymo planus (UBVP), kurie taip pat apima pakrančių vandenis, kartu su klimato kaitos keliamo neigiamo poveikio vertinimu. Antrųjų upių baseinų valdymo planų Europos apžvalgoje nurodyta, kad tik trečdalis valstybių narių taikė konkrečias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.