Gerinti ekologinių tinklų funkcinį junglumą

Ekosistemoms ir biologinei įvairovei jau seniai kyla pavojus dėl daugelio veiksnių, pavyzdžiui, buveinių keitimo dėl žemės naudojimo pokyčių, buveinių nykimo dėl įvairios žmogaus veiklos, buveinių suskaidymo, pavyzdžiui, dėl eismo maršrutų, ir t. t. Klimato kaita yra esminis veiksnys, darantis papildomą spaudimą buveinėms ir biologinei įvairovei. Kiekvienas organizmas turi tam tikrus klimato sąlygų reikalavimus. Tai atsispindi pasauliniame rūšių paplitime. Kylanti temperatūra ir kintančios kritulių sąlygos, taip pat dažnesni ekstremalūs reiškiniai reiškia, kad organizmai turi prisitaikyti arba persikelti į naujas buveines, kad galėtų jomis naudotis. Tikimasi, kad pakitus teritorijos riboms pasikeis rūšių skaičius ir rūšių sudėtis biokoenose ir biotopuose.

Ekologiniai ryšiai yra lemiamas rūšių išlikimo ir migracijos bei populiacijų prisitaikymo potencialo veiksnys. Ekologinių ryšių skatinimas yra svarbi galimybė sudaryti sąlygas dinamiškiems ekosistemų prisitaikymo procesams ir taip kovoti su biologinės įvairovės nykimu ir išsaugoti ekosistemines paslaugas, ypač atsižvelgiant į kintančias klimato sąlygas. Be to, sveikos ekosistemos teikia daug prekių ir paslaugų, kurios yra gyvybiškai svarbios žmonių visuomenei. Šios paslaugos yra ypač svarbios ekosisteminiams prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo metodams, pavyzdžiui, apsaugos nuo potvynių, griūčių ir kitų su klimatu susijusių pavojų užtikrinimui, dirvožemio ar pakrančių erozijos prevencijai ir (mikro)klimato reguliavimui (reguliavimo paslaugos).

Biologinės įvairovės išsaugojimas ir ekosisteminių paslaugų gerinimas turi apimti ne tik statines saugomas teritorijas. Reikia gerinti ekologinį tęstinumą, kad būtų sušvelnintas žemės naudojimo keitimo ir klimato kaitos poveikis. Iš tiesų nuolatinis natūralių buveinių nykimas lemia susiskaidymą ir dar didesnį kraštovaizdžio „patogumą“ bei izoliaciją su atskiromis buveinėmis „salose“. Šios buveinių salos praranda ekologinį funkcionalumą, nebegali vykti esminiai ekologiniai procesai, o migracija į kitas buveines nebeįmanoma.

ES „Natura 2000“, teisiškai pagrįsta Paukščių ir Buveinių direktyvomis, remia gamtos apsaugos teritorijų tinklo kūrimą visose valstybėse narėse. Šios saugomos ir didelės gamtinės vertės teritorijos gali būti svarbus pradinis pagrindas siekiant išlaikyti ekologinį funkcionalumą. Siekiant skatinti funkcines jungtis ir visos teritorijos ekologinį tinklą, taip pat reikalingi ekologiniai koridoriai tarp saugomų teritorijų, net ir tarpvalstybiniu bei makroregioniniu lygmenimis. Atsižvelgiant į tai, visoje platesnėje aplinkoje taip pat būtinos bendrosios buveinių apsaugos priemonės. Tai apima tvaraus žemės naudojimo politiką ir priemones (pvz., kraštovaizdžio elementų išsaugojimą, ekologinį žemės ūkį ir ekologinį žemės valdymą), finansavimo mechanizmus ir planavimo reguliavimą bei politiką.

ES žaliosios infrastruktūros strategija siekiama strategiškai suplanuoto natūralių ir pusiau natūralių teritorijų tinklo, kuriuo būtų remiamas biologinės įvairovės išsaugojimas, gerinamos aplinkos sąlygos ir teikiamos esminės ekosisteminės paslaugos. Žalioji infrastruktūra apima saugomas teritorijas, tarpinius akmenis ir tinklo elementus, taip pat žaliuosius kelius, laukinės gamtos koridorius ir kitas žaliąsias erdves bei ekotechnines struktūras, kurios leidžia sušvelninti neigiamą susiskaidymo poveikį. Šis žaliosios infrastruktūros strateginio planavimo metodas gali svariai prisidėti prie ekosistemų ir ekologinių tinklų funkcinio junglumo gerinimo.

Kai kurios prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės yra glaudžiai susijusios su žaliosios infrastruktūros planavimu ir įgyvendinimu. Ekologinės jungtys yra labai svarbios siekiant pagerinti augalų ir gyvūnų rūšių gebėjimą prisitaikyti, didinant ekosistemų atsparumą. Be to, išsaugant ekosistemines paslaugas, geresnės ekologinės ir funkcinės sąsajos gali prisidėti prie kitų prisitaikymo formų, kurios taip pat svarbios žmonėms, pvz., vykdant agrarinę miškininkystę, atkuriant upes ir salpas arba prisitaikantį natūralių buveinių valdymą. Sparčiai kintančio klimato poveikis biologinei įvairovei ir ekosisteminių paslaugų reikšmė tvariam prisitaikymui prie klimato kaitos rodo, kaip svarbu gerinti ekologinius tinklus kaip prisitaikymo priemonę.