Sveikata

Sveikata

Pagrindinės gairės

• Dėl klimato kaitos didėja mirtingumas ir daugėja ligų, susijusių su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, pavyzdžiui, karščio bangomis, potvyniais ar miškų gaisrais. Be to, prognozuojama, kad dėl kintančio klimato europiečiams kils naujų pavojų sveikatai, visų pirma ligų, kurias perneša užkrato pernešėjai, pavyzdžiui, tigrų uodai. Augalų ir gyvūnų sveikatai poveikį taip pat daro kintantis sezoniškumas, ekstremalios oro sąlygos ir naujos ligos bei kenkėjai.
• ES atlieka koordinavimo vaidmenį šalinant tarpvalstybines grėsmes sveikatai, įskaitant su klimato kaita susijusias grėsmes. Naująja programos „ES – sveikatos labui“ vizija (2021–2027 m.) siekiama pasirengti būsimoms sveikatos krizėms.
• Siekiant užpildyti žinių apie klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai spragas, 2021 m. pagal naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją buvo įsteigtas Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centras. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras tvarko mokslinius įrodymus apie su klimatu susijusias užkrečiamąsias ligas. Pagal mokslinių tyrimų finansavimo programą „Europos horizontas“ bus toliau remiami klimato ir žmonių sveikatos moksliniai tyrimai.
• 2016 m. ES augalų sveikatos teisės aktas ir Gyvūnų sveikatos teisės aktas apima su klimatu susijusią riziką pasėliams, miškams ir ūkiniams gyvūnams. Žinios apie klimato poveikį augalų ir gyvūnų sveikatai buvo apibendrintos įgyvendinant Europos maisto saugos tarnybos projektą CLEFSA.

Poveikis ir pažeidžiamumas

Dėl klimato kaitos kils naujų pavojų sveikatai ir paaštrės dabartinės sveikatos problemos. Tikimasi, kad klimato kaita turės tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmonių, augalų ir gyvūnų sveikatai. Tiesioginis poveikis daugiausia atsiranda dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, tokių kaip karščio bangos ir potvyniai, intensyvumo ir dažnumo pokyčių. Netiesioginis poveikis gali būti jaučiamas keičiantis vabzdžių perduodamų ligų (t. y. pernešėjų platinamų ligų, kurias sukelia uodai ir erkės), graužikų paplitimui arba vandens, maisto ir oro kokybės pokyčiams.  Prognozuojama, kad klimato kaita ne tik paveiks žmonių sveikatą, bet ir pakeis augalų ir gyvūnų gyvenimo ciklus. Pavyzdžiui, tikėtinai pakilus temperatūrai, daugelis augalų pradės augti ir žydėti anksčiau pavasarį, o augimo sezonas tęsis ilgiau rudenį. Kai kurie gyvūnai atsibunda anksčiau po žiemos miego arba migruoja skirtingais laikais.

Politikos sistema

Žmonių sveikata

Klimato kaitos poveikio žmonių sveikatai prevencijos klausimas turi būti sprendžiamas įvairiais lygmenimis ir keliose politikos srityse. Pagal Lisabonos sutartį pagrindinė atsakomybė už sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros organizavimą ir teikimą tenka valstybėms narėms. Todėl ES sveikatos politika papildo nacionalinę politiką ir užtikrina sveikatos apsaugą visose ES politikos srityse.

Vienas iš pagrindinių ES sveikatos politikos vaidmenų yra tarpvalstybinės veiklos koordinavimas. 2013 m. Europos Sąjunga priėmė Sprendimą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai. Šiuo sprendimu stiprinamas pasirengimas ES ir reagavimo į grėsmes sveikatai koordinavimas. Ji padeda valstybėms narėms pasirengti galimoms būsimoms pandemijoms ir didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms, kurias kelia užkrečiamosios ligos, cheminiai, biologiniai ar aplinkos reiškiniai, įskaitant susijusius su klimato kaita, ir nuo jų apsaugoti piliečius. Pagal naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ES kovos su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai, be kita ko, kylančiomis dėl klimato kaitos, naujoje Europos reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas ir pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms institucijoje.

Ekstremalių meteorologinių reiškinių ir sveikatos srityje ES nelaimių rizikos mažinimo politika apima pagrindines sritis, kuriomis siekiama stiprinti ES valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinta tiek piliečių apsauga nuo nelaimių, tiek kylančios rizikos valdymas.

Kaip pirmasis konkretus naujosios ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos rezultatas buvo įsteigtas Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centras, kurio tikslas – geriau stebėti, analizuoti klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai ir užkirsti jam kelią.

Europos žaliajame kurse nustatytas EK įsipareigojimas spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas. Be to, 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos pasiūlyme raginama stiprinti aplinkos (įskaitant klimatą) ir sveikatos politikos sąsajas, be kita ko, vykdant „žmoniųsveikatos ir klimato kaitos poveikio bei prisitaikymo prie jos stebėseną“.

Europos Komisija pasiūlė naują programos „ES – sveikatos labui“ viziją (2021–2027 m.), kuria siekiama stiprinti sveikatos saugumą ir pasirengti būsimoms sveikatos krizėms. Pasiūlymu dėl reglamento „ES – sveikatos labui“, be kita ko, siekiama „padėtikovoti su neigiamu klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikiu žmonių sveikatai“. Be to, Europos Komisijos pasiūlymu dėl Europos sveikatos sąjungos bus toliau gerinamas didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių, įskaitant grėsmes, susijusias su aplinka ir klimato sąlygomis, koordinavimas.

Augalų sveikata

2016 m. spalio mėn. buvo priimtas ir 2019 m. gruodžio mėn. įsigaliojo Reglamentas dėl apsaugos nuo augalų kenkėjų priemonių (Augalų sveikatos teisės aktas). Ja siekiama užtikrinti geresnę apsaugą nuo naujų augalų kenkėjų įvežimo ir išplitimo. Šiomis taisyklėmis taip pat siekiama užtikrinti saugią prekybą, taip pat sušvelninti naujų iššūkių, visų pirma klimato kaitos, poveikį ir riziką mūsų pasėlių ir miškų sveikatai.

Gyvūnų sveikata

2016 m. kovo mėn. buvo priimtas Reglamentas dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų (Gyvūnų sveikatos teisės aktas). Šis bendras, išsamus naujas gyvūnų sveikatos teisės aktas padeda ES gyvulininkystės sektoriui siekti konkurencingumo ir saugios bei sklandžios ES gyvūnų ir jų produktų rinkos. Ja taip pat remiamas geresnis ankstyvas gyvūnų ligų, įskaitant naujas su klimato kaita susijusias ligas, nustatymas ir kontrolė ir siekiama padėti sumažinti gyvūnų epidemijų skaičių ir poveikį.

Bendros sveikatos koncepcija

Mūsų Žemės planetos egzistavimas ir išlaikymas priklauso nuo simbiotinės sąveikos tarp žmonių, gyvūnų ir mūsų bendros aplinkos. Siekiant užtikrinti žmonių sveikatą ir nuolatinį egzistavimą, būtina ištirti sudėtingas visų gyvų rūšių ir aplinkos tarpusavio sąsajas ir tarpusavio priklausomybę. „Viena sveikata“ – tai požiūris, grindžiamas glaudaus žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatos mokslų bendradarbiavimo sinergetine nauda. Atsižvelgdama į tai, ES Komisija sutelks ir sujungs duomenis, priemones ir ekspertines žinias, kad galėtų bendrauti, stebėti, analizuoti klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai ir užkirsti jam kelią, remdamasi bendros sveikatos koncepcija.

Svarbi bendros sveikatos koncepcija yra sistema, kuria užtikrinamas visos visuomenės ir visų valdžios sektorių požiūris, nes ja užtikrinamas visų atitinkamų sektorių ir disciplinų dalyvavimas, kad būtų visapusiškai ir koordinuotai sprendžiami trys pagrindiniai bendros sveikatos koncepcijos komponentai: Žmonių sveikata, gyvūnų sveikata ir aplinka.

Žinių bazės gerinimas

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „Klimato kaita 2022 m.: Poveikio, prisitaikymo ir pažeidžiamumo ataskaitose aiškiai nurodyta,kaip visuose regionuose nuolat didėjo žmonių mirtingumas ir sergamumas dėl karščio reiškinių, su klimatu susijusių per maistą ir vandenį plintančių ligų ir pernešėjų platinamų ligų atvejų skaičius. Be to, naujose srityse atsiranda gyvūnų ir žmonių ligų, įskaitant zoonozes. Kalbant apie būsimą klimatą, IPCC pabrėžė, kad klimato kaita ir su ja susiję ekstremalūs reiškiniai trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu labai padidins sveikatos sutrikimų ir ankstyvų mirčių skaičių.

Sveikatos sektoriui ir gerovei būtų naudingi integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos metodai, pagal kuriuos sveikata integruojama į maisto, pragyvenimo šaltinių, socialinės apsaugos, infrastruktūros, vandens ir sanitarijos politiką, o tam reikalingas bendradarbiavimas ir koordinavimas visais valdymo lygmenimis. Siekiant stiprinti sveikatos sektoriaus atsparumą, iš tiesų yra daug galimybių tikslinėms investicijoms ir finansavimui, pavyzdžiui, ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo į ekstremalią šilumą sistemoms; prieigos prie geriamojo vandens gerinimą, vandens poveikio ir ekstremalių meteorologinių reiškinių mažinimą; ir veiksmingą priežiūrą, ankstyvojo perspėjimo sistemas, skirtas pernešėjų platinamoms ligoms stebėti ir mažinti.

Žmonių sveikata

Naujojoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje teigiama, kad reikia geriau suprasti su klimatu susijusią riziką sveikatai. Pagrindinis naujosios strategijos pokytis yra Europos klimato ir sveikatos observatorija – EK iniciatyva, kuria siekiama padėti Europai pasirengti klimato kaitos poveikiui sveikatai ir prie jo prisitaikyti, suteikiant galimybę susipažinti su svarbia informacija, įskaitant Europos ir nacionalinės politikos aplinkybes, klimato kaitos poveikį sveikatai Europoje, klimato ir sveikatos rodiklius, klimato ir sveikatos informacines sistemas ir priemones bei ankstyvojo perspėjimo apie klimatą ir sveikatą sistemas. Juo taip pat skatinamas atitinkamų tarptautinių, Europos, nacionalinių ir nevyriausybinių subjektų keitimasis informacija ir bendradarbiavimas.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) yra atsakingas už užkrečiamųjų ligų, įskaitant su klimato kaita susijusias ligas, mokslinius įrodymus ir rizikos vertinimus. ECDC sukūrė Europos aplinkos ir epidemiologijos tinklą, kuris teikia tikralaikes meteorologinių sąlygų stebėsenos priemones, kad būtų galima įvertinti per vandenį plintančių ligų ir pernešėjų platinamų ligų riziką, taip pat kitas rizikos vertinimo priemones. Be to, ECDC tvarko duomenų apie per maistą ir vandenį plintančias ligas ir zoonozes rinkimo ir priežiūros sistemą; manoma, kad kai kurių iš jų dėl klimato kaitos poveikio padaugės. Be to, ECDC ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priima „VectorNet“ – platformą, skirtą keistis duomenimis apie geografinį nariuotakojų ligų pernešėjų pasiskirstymą Europoje, ir parengė įvairių tyrimų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama Europos klimato kaitos poveikiui ir pažeidžiamumui įvertinti.

Europos Sąjunga finansavo atitinkamos informacijos ir ekspertinių žinių klimato ir sveikatos srityje plėtojimą pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ ir „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos kūrimą. Daugiau informacijos apie svarbiausius mokslinių tyrimų ir žinių projektus pateikiama Europos klimato ir sveikatos observatorijos išteklių kataloge.

Neatsiejama programos „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) mokslinių tyrimų sistemos dalis yra ES misijos, kurios yra įsipareigojimai spręsti pagrindinius visuomenės uždavinius, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos. ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija veiks kaip prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų (mokslinių tyrimų projektų, politikos priemonių ar net teisėkūros iniciatyvų) rinkinys. Siūlomoje komandiruotės santraukoje pabrėžiamas poreikis apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę nuo klimato poveikio (įskaitant aukštą temperatūrą, ekstremalius meteorologinius reiškinius ir infekcines ligas), ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Be to, neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija apima teisingos pertvarkos skatinimą siekiant pagerinti žmonių sveikatą ir gerovę, teikiant papildomą naudą, pavyzdžiui, geresnę oro kokybę ar sveikesnį gyvenimo būdą, pabrėžiant svarbų prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo ir sveikatos ryšį.

Augalų ir gyvūnų sveikata

Bendra Europos programa „Viena sveikata“ peresamus ryšius su ES valstybių narių nacionalinėmis valdžios institucijomis ir politikos formuotojais grindžiama reikšminga 38 pripažintų maisto, veterinarijos ir medicinos laboratorijų ir institutų partneryste, kuria siekiama suderinti per maistą plintančių zoonozių (FBZ), atsirandančio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) ir kylančių grėsmių (ET) vertinimo ir valdymo visoje Europoje metodus, metodiką, duomenų bazes ir procedūras. Institucijų bendradarbiavimas buvo sustiprintas stiprinant tarpdalykinį bendradarbiavimą ir veiklos integravimą. Tai buvo pasiekta vykdant specialius bendrus mokslinių tyrimų projektus, bendrus integruotuosius projektus ir švietimo bei mokymo veiklą.

2018–2020 m. EFSA vykdė projektą „Klimato kaita – naujų pavojų maisto ir pašarų saugai, augalų, gyvūnų sveikatai ir mitybos kokybei varomoji jėga“ (CLEFSA). CLEFSA nustatė daug problemų, kurias lemia klimato kaita ir kurios gali turėti įtakos maisto saugai Europoje, įskaitant kai kurių per maistą plintančių ligų atsiradimą ir intensyvumą bei augalų ir gyvūnų sveikatai kenksmingų invazinių svetimų rūšių įsitvirtinimą; potencialiai toksiškų jūros ir gėlavandenių dumblių ir bakterijų žydėjimo paplitimas, intensyvumas ir toksiškumas, įvairių augalų ir gyvūnų sveikatai kenksmingų parazitų, grybų, virusų, užkrato pernešėjų ir invazinių rūšių dominavimas ir išlikimas; ir (pakartotinai) atsiradus naujiems pavojams, padidinti žinomų pavojų poveikį arba jautrumą jiems ir pakeisti mikroelementų ir makroelementų kiekį maisto produktuose ir pašaruose.

Augalų sveikata

2021 m. IPCC ir FAO pateikė mokslinę klimato kaitos poveikio augalų kenkėjams apžvalgą. Šioje ataskaitoje siūlomos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jo priemonės. Be to, ji pabrėžė, kad vis dar trūksta mokslinių tyrimų, susijusių su klimato kaitos poveikiu kenkėjams ir augalų sveikatai.

ES yra Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC) narė ir aktyviai dalyvauja nustatant tarptautinius augalų ir augalinių produktų kokybės standartus. IPPC yra tarpvyriausybinė sutartis, kurią pasirašė daugiau nei 180 šalių ir kuria siekiama apsaugoti pasaulio augalų išteklius nuo kenkėjų plitimo ir įvežimo bei skatinti saugią prekybą. Konvencijoje nustatyti Tarptautiniai fitosanitarijos priemonių standartai (ISPM) kaip pagrindinė priemonė jos tikslams pasiekti, todėl ji tapo vienintele pasauline augalų sveikatos standartus nustatančia organizacija.

Augalų sveikatos grupė (EFSA) įsteigta Europos Komisijai paprašius įvertinti, ar reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti konkretų augalų kenkėją į ES kenksmingųjų organizmų sąrašus, atliekant kenkėjų skirstymą į kategorijas ir (arba) kenkėjų rizikos vertinimus arba kai kuriais atvejais vertinant trečiosios šalies atliktus kenkėjų rizikos vertinimus. Nuo 2016 m., kai buvo priimtas naujas Augalų sveikatos teisės aktas, EFSA įgyvendino keletą tarpusavyje susijusių projektų, kuriais siekiama padėti Europos Komisijai apsaugoti ES teritoriją nuo augalų kenkėjų ir ligų ir padėti valstybėms narėms pasirengti būsimoms fitosanitarinėms grėsmėms.

Gyvūnų sveikata

EFSA parengė interaktyvius ligų profilius, kuriuose pateikiama patogi naudoti ir įrodymais pagrįsta informacija apie pernešėjų platinamas ligas ir Gyvūnų sveikatos teisės akte išvardytas ligas. Ligų profiliai atnaujinami atliekant septynias nuolatines sistemines peržiūras, apimančias: 1) geografinis pasiskirstymas; 2) eksperimentinės infekcijos; 3) skiepijimo veiksmingumas; 4) patogenų išlikimas; 5) diagnostinių tyrimų tikslumas; 6) Vektorinis valdymas; ir 7) gydymo veiksmingumas. Kai randama ir peržiūrima pakankamai tyrimų, automatiškai atliekama gautų duomenų metaanalizė, o rezultatai vizualizuojami ligos profiliuose. Be to, pateikiamos nuorodos į kitus EFSA atliktus ligų rizikos vertinimus.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Žmonių, augalų ir gyvūnų sveikata

2020 m. gruodžio mėn. ES paskelbė 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP). Daugiau kaip 50 proc. visos kito ilgalaikio biudžeto ir priemonės „NextGenerationEU“ sumos skiriama modernizavimui remti įgyvendinant politiką, kuri apima mokslinius tyrimus ir inovacijas, pagal programą „Europos horizontas“; sąžininga klimato ir skaitmeninė pertvarka, pasitelkiant Teisingos pertvarkos fondą ir Skaitmeninės Europos programą; parengtis, ekonomikos gaivinimas ir atsparumas, pasitelkiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, „rescEU“ ir naują sveikatos programą. Šiomis aplinkybėmis programa „ES – sveikatos labui“ – iki šiol didžiausia ES sveikatos programa (2,45 mlrd. EUR, + 3,30 mlrd. EUR pagal DFP 5 straipsnį) – siekiama užkirsti kelią ligoms ir skatinti bendradarbiavimą sveikatos srityje bei tarptautinį bendradarbiavimą sveikatos srityje remiant veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai, joms pasirengti ir į jas reaguoti. Ateinančiais metais programa „ES – sveikatos labui“ bus labai naudinga taikant bendros sveikatos koncepciją, kai taikytina, oficialiai pripažįstant, kad žmonių sveikata yra glaudžiai susijusi su gyvūnų sveikata ir aplinka.

Mokslinių tyrimų finansavimo programai „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) bus skirta 94 mlrd. EUR, siekiant padidinti Europos paramą su sveikata ir klimatu susijusiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.