Transportas

Pagrindinės gairės

• Klimato kaitos poveikis transporto sektoriuje yra susijęs su ekstremaliomis oro sąlygomis ir hidrologiniais reiškiniais, pavyzdžiui, smarkiomis liūtimis, audromis ir ekstremaliu vėju, jūros bangomis, potvyniais ar karščio bangomis. Šios klimato kaitos apraiškos daro poveikį visų pirma transporto infrastruktūrai, taigi ir pačiam transportui, jo patikimumui ir saugumui.
• Pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai transporto sektoriuje bus įgyvendinami integruotai su kitomis Europos žaliojo kurso iniciatyvomis, pavyzdžiui, Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Šia strategija ir veiksmų planu nustatomas pagrindas, kaip ES transporto sistema gali pasiekti savo žaliąją ir skaitmeninę transformaciją ir tapti atsparesnė klimato kaitai. Pagrindinė ES veiksmų sritis – ES finansuojamo transeuropinio transporto tinklo atsparumo klimato kaitai didinimas. Su transportu susijusių prisitaikymo prie klimato kaitos aspektų vertinimai pateikiami EAA transporto aplinkos ataskaitų teikimo mechanizmo ataskaitose.
• Kita svarbi sritis yra standartų, kuriais reglamentuojama infrastruktūros sauga ir veiksmingumas kintant klimatui, atnaujinimas, atliekamas kartu su Europos standartizacijos organizacijomis.

Poveikis, pažeidžiamumas ir rizika

ÖBB Infra AG

Transportas yra neatsiejama ekonomikos ir visuomenės dalis ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kasdieniame žmonių ir įmonių gyvenime. Priemonės, kuriomis siekiama, kad transporto sistema taptų mažiau pažeidžiama dėl klimato kaitos, turėtų būti integruotos į pastangas užtikrinti, kad transporto sektoriuje būtų išmetama mažiau anglies dioksido, jis būtų tvaresnis ir pažangesnis.

Klimato kaita daro įvairialypį poveikį transporto sektoriui. Dauguma poveikių yra susiję su ekstremaliomis oro sąlygomis ir hidrologiniais reiškiniais, pavyzdžiui, smarkiomis liūtimis, audromis ir ekstremaliu vėju, jūros bangomis, miškų gaisrais, potvyniais ar karščio bangomis, kurie dažniau pasitaiko atšilus klimatui.

Europos klimato rizikos vertinime nustatyta, kad sausumos transporto infrastruktūrai kylanti pluvinių, upių ir pakrančių potvynių rizika yra ypač neatidėliotina. Tačiau visų rūšių sausumos, upių ir jūrų transportas susiduria su klimato kaitos keliamais pavojais. Vertinime taip pat pabrėžiama, kad infrastruktūros objektai ir tinklai dažnai yra tarpusavyje susiję, todėl vieno tinklo taško gedimas gali būti pakopinis kitiems regionams ir sektoriams. Pavyzdžiui, ekstremalios oro sąlygos gali daryti poveikį transporto paslaugoms, o tai gali apriboti sveikatos ir skubios pagalbos paslaugas.  Žemas vandens lygis upėse gali turėti pasekmių komercinei laivybai, taip pat pakopinį poveikį pramonės ir energijos gamybai.

Politikos sistema

Europos lygmeniu transporto sektoriaus politikos procesai daugiausia skirti klimato kaitos švelninimui ir transporto poveikio aplinkai mažinimui, o tai naudinga prisitaikant prie klimato kaitos, bet ne konkrečiai prisitaikant prie jos.

Atsižvelgiant į sisteminį ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos pobūdį, prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai transporto sektoriuje bus įgyvendinami integruotai su kitomis Europos žaliojo kurso iniciatyvomis, pavyzdžiui, Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Šioje judumo strategijoje ir veiksmų plane nustatomas pagrindas, kaip ES transporto sistema gali pasiekti žaliąją ir skaitmeninę transformaciją ir tapti atsparesnė klimato kaitai. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį sudaro pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir politikos iniciatyva dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) peržiūros, įskaitant jos išplėtimą įtraukiant laivybą, aviacijos sektoriuje išmetamų teršalų kiekio taisyklių peržiūrą ir atskiros apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos kelių transportui ir pastatams nustatymą.

ES finansuojamo transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) atsparumo klimato kaitai didinimas užtikrinamas ES teisės aktais dėl Sąjungos TEN-T tinklo plėtros gairių. 2019 m. Europos Komisijos TEN-T vertinimo proceso rezultatas – reglamento ir atitinkamų gairių peržiūra. Šio vertinimo proceso tikslas – sukurti veiksmingą, saugų, pažangų ir tvarų transporto tinklą, kuriame būtų atsižvelgiama į skaitmeninimą ir sprendžiami klimato kaitos klausimai. Remdamasi vertinimo proceso rezultatais, 2021 m. lapkričio mėn. Komisija parengs ir pateiks peržiūrėtą TEN-T reglamentą.

Žinių bazės gerinimas

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria šiandien ir ateityje, vertinimas. Joje nustatyta 36 didelė su klimatu susijusi rizika, kelianti grėsmę mūsų energetiniam ir apsirūpinimo maistu saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams, finansų sistemoms ir žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgiant į riziką transporto sektoriui.

IPCC 6-osios vertinimo ataskaitos II darbo grupės ataskaita „2022 m. klimato kaita. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas apima transporto sektoriaus pažeidžiamumą ir prisitaikymo galimybes įvairiuose skyriuose, atsižvelgiant į pasaulinę perspektyvą ir keletą regioninių perspektyvų, įskaitant Europą, Viduržemio jūros regioną ir Arktį. Transportas laikomas platesnių suvestinių rodiklių, pavyzdžiui, miesto gyvenviečių ir pagrindinės infrastruktūros, komponentu, daugiausia atsižvelgiant į jūros lygio kilimą arba amžinojo įšalo tirpimą. Atsižvelgiant į pasaulinės prekybos maisto produktais svarbą, transporto infrastruktūros sutrikimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, susijusių su pagrindine rizika žemumose esančioms pakrančių sistemoms ir apsirūpinimo maistu saugumui. Numatoma, kad Arktyje dėl klimato kaitos transporto sektoriuje įvyks reikšmingų pokyčių: tikimasi, kad atvėrus naujus maršrutus krovininiams ir keleiviniams laivams atsiras naujų galimybių ir kils naujų iššūkių; numatoma, kad amžinojo įšalo atšilimas labai sutrikdys Arkties sausumos transporto maršrutus, o galimybės įgyvendinti veiksmingus prisitaikymo sprendimus bus labai ribotos.

Žinios apie CCIVA transporto srityje Europoje palaipsniui kaupiamos ir gilinamos vykdant ES finansuojamus mokslinius tyrimus ir gerai žinomų organizacijų vykdomus reguliarius vertinimo procesus, įskaitant IPPC vertinimo ataskaitas, UNEP GEO ataskaitas ir EAA transporto ir aplinkos ataskaitų teikimo mechanizmo (TERM) ataskaitas.

TIPK 5-ojoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad transporto sektoriuje rekomenduojama imtis struktūrinių prisitaikymo priemonių, tobulinti infrastruktūrą ir valdyti nelaimių riziką, o kai kurios prisitaikymo priemonės gali duoti didelės papildomos naudos, užtikrinti sinergiją ir kompromisus.

EBPO reaguoja į prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkį padėdama vyriausybėms planuoti ir įgyvendinti veiksmingą, efektyvią ir teisingą prisitaikymo prie klimato kaitos politiką. 2016 m. EBPO, bendradarbiaudama su Tarptautiniu transporto forumu, paskelbė ataskaitą „Transporto pritaikymas prie klimato kaitos ir ekstremalių oro sąlygų“, kurioje nagrinėjami esminiai iššūkiai, kuriuos klimato kaita kelia transporto infrastruktūros savininkams. Šioje ataskaitoje nagrinėjamos strategijos, kurios gali padėti transporto institucijoms sumažinti tinklo veikimo riziką, susijusią su kintančiais ekstremalių oro sąlygų modeliais.

Su transportu susiję prisitaikymo prie klimato kaitos aspektai taip pat nagrinėjami EAA TERM ataskaitose.  EAA ataskaita „Gamtos procesais pagrįsti sprendimai Europoje. Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo politikoje, žiniose ir praktikoje tvarus miesto transportas laikomas neatsiejama prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos poveikiui atsparių miestų dalimi. EAA ataskaitoje „Transporto prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“ nagrinėjama dabartinė su transportu susijusi prisitaikymo prie klimato kaitos praktika Europos šalyse. Joje apžvelgiami prisitaikymo prie klimato kaitos uždaviniai ir padėtis, apžvelgiamos kelios iniciatyvos skirtingose šalyse ir pateikiamos išvados dėl galimų tolesnių veiksmų.

Mokslinių tyrimų projektai, kuriais siekiama pritaikyti transportą prie klimato kaitos, buvo remiami pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma kaip visuomenės uždavinių, susijusių su pažangiu, ekologišku ir integruotu transportu, dalis. Pagrindinis AEI atsparios transporto infrastruktūros iki ekstremalių įvykių projekto tikslas – padidinti transporto operacijų atsparumą gamtiniams ir žmogaus sukeltiems ekstremaliems įvykiams. Kitu projektu – Ateities atsparumo strategijomis „FOr RESilient transport networks against Extreme Events“ – siekiama didinti svarbiausių daugiarūšio transporto infrastruktūros elementų, pavyzdžiui, tiltų, tunelių ir terminalų, atsparumą. GIS grindžiamos infrastruktūros valdymo sistemos, skirtos optimaliam atsakui į ekstremalius sausumos transporto tinklų įvykius, projekto tikslas – parengti, patvirtinti ir įgyvendinti holistinius metodus, strategijas, priemones ir technines intervencijas, kad būtų gerokai padidintas vidaus transporto infrastruktūros atsparumas. paramos priimant sprendimus sistemos, skirtos transporto infrastruktūros atsparumui didinti, remiantis bendru antžeminių ir ore esančių jutiklių naudojimu, sukūrimas; ir pažangios modeliavimo priemonės yra pagrindinis projekto PANOPTIS tikslas.

Investicijų ir finansavimo rėmimas

Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) bendra programos „Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Transportas“ asignavimų suma visam 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui yra 12,8 mlrd. EUR. Šios lėšos turėtų būti investuojamos į transporto infrastruktūros, įskaitant TEN-T tinklą, plėtrą ir jos atsparumo didinimą.

Nacionalinio lygmens transporto projektai, kuriais siekiama, inter alia, didinti transporto atsparumą klimato kaitai, bus finansiškai remiami pagal ES sanglaudos politikos finansines priemones vykdant veiksmų programas. Visas ES įnašas visam programavimo laikotarpiui sudarys 274,3 milijardo eurų.

Ankstesniu 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu sanglaudos politika buvo remiama Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis, o tarp investavimo prioritetų, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos transporto srityje, buvo „Transporto ir energetikos tinklų infrastruktūra“, kurios bendras biudžetas – 67,3 mlrd. EUR, ir „Prisitaikymas prie klimato kaitos ir stovykla; rizikos prevencija“, kurios biudžetas – 43,2 mlrd. EUR. Europos Komisija paskelbė faktų suvestinę apie klimato kaitą ir didelės apimties projektus, kurioje išsamiau išdėstyti su klimato kaita susiję reikalavimai ir gairės didelės apimties projektams.

Projektas „Civitas SUMP plus“, finansuojamas pagal programą „Horizontas 2020“, padeda įgyvendinti visų dydžių tvaraus judumo mieste planus. Šiuo projektu kuriami nauji metodai ir priemonės šešiose miestų laboratorijose, pavyzdžiui, Antverpene (Belgija) ir Platanijoje (Graikija). Geroji patirtis ir patirtis, įgyta šiose laboratorijose, bus perduota valstybių narių politikams, specialistams ir tyrėjams, taip pat orientacinei medžiagai ir priemonėms.

Programos „Horizontas 2020“ tąsa – 2021–2027 m. laikotarpio mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, kurios bendras biudžetas – 95,5 mlrd. EUR. Programos struktūrą sudaro keturi mokslinių tyrimų prioritetai. Pagal prioritetą „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ transporto sektoriaus projektai bus finansuojami pagal temą „Klimatas, energetika ir judumas“, kurios bendras biudžetas – 15,1 mlrd. EUR.

Išsamią apžvalgą galima rasti ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo puslapyje.

Įgyvendinimo rėmimas

Svarbi priemonė siekiant, kad transportas ES taptų mažiau pažeidžiamas dėl klimato kaitos, yra parengti ir plačiai taikyti klimato kaitai atsparios infrastruktūros standartus. Transporto infrastruktūra yra transporto sistemos pagrindas, o šių standartų taikymas padės užtikrinti infrastruktūros atsparumą žalingam klimato kaitos poveikiui, pavyzdžiui, potvyniams, stipriam vėjui ar itin aukštai temperatūrai. Komisija bendradarbiavo su Europos standartizacijos organizacijomis, kad atnaujintų standartus, kuriais reglamentuojama infrastruktūros sauga ir veiksmingumas kintant klimatui. 2015 m. pradžioje pagal ES įgaliojimus peržiūrėti ir parengti klimato kaitai atsparios infrastruktūros standartus buvo įsteigta CEN ir CENELEC Prisitaikymo prie klimato kaitos koordinavimo grupė. Pirmajame šio standartizacijos prašymo etape techniniams komitetams peržiūrėti buvo atrinkta 13 standartų, iš kurių du standartai, t. y. elektrinis ir elektroninis taikymas geležinkeliams ir antžeminei orlaivių įrangai, buvo susiję su transporto sektoriumi. Antrajame etape, kuris prasidėjo 2017 m. pabaigoje, standartai buvo toliau peržiūrimi. Be to, siekiant padėti techniniams komitetams peržiūrėti su klimato kaita susijusius standartus, buvo parengtas Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) prisitaikymo prie klimato kaitos standartų vadovas. Komisija paragino valstybes nares į savo nacionalinių prisitaikymo strategijų įgyvendinimą įtraukti nacionalinę standartizaciją.

Europos Komisija remia tvarų judumą mieste skatindama tvaraus judumo mieste planų koncepciją, išdėstytą Komunikate „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“. Bendras TJMP tikslas – gerinti piliečių gyvenimo kokybę sprendžiant pagrindines su aplinka susijusias transporto problemas miestuose, pavyzdžiui, oro ir (arba) triukšmo taršos, klimato kaitos ir naujų judumo paslaugų integravimo problemas. Įgyvendinant TJMP užtikrinama, kad transporto sistema būtų įvairesnė ir ekologiškesnė, kad ji taip pat būtų atsparesnė klimato kaitos poveikiui. Peržiūrėtos Darnaus judumo mieste plano rengimo ir įgyvendinimo gairės parengtos po vienų metų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo proceso.

Prisitaikymo MRE

Visos Europos transporto sektoriaus stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo procesai daugiausia susiję su klimato kaitos švelninimu, t. y. transporto taršos anglies dioksidu intensyvumu ir išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu (ataskaitų teikimas pagal JTBKKK), atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu transporto sektoriuje arba transporto aplinkosauginiu veiksmingumu. Europos mastu nėra privalomų ir teisės aktais grindžiamų ataskaitų, kuriose būtų apžvelgiamas transporto poveikis, pažeidžiamumas ir prisitaikymas prie jo ES valstybėse narėse.

Ateityje tvarios miestų plėtros planų įgyvendinimas turėtų būti reguliariai stebimas ir vertinamas pagal TJMP gaires, kad būtų kuo labiau padidintas veiksmingumas ir pridėtinė vertė gyvenimo kokybei miestuose ir transporto prisitaikymui prie klimato kaitos.