Teisingas atsparumas

Pagrindinės gairės

• Akivaizdu, kad reikia stiprinti teisingumo aspektus prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Nuo vietos iki pasaulinio masto pažeidžiamiausiems asmenims ir bendruomenėms kyla didžiausias klimato kaitos poveikio pavojus, jie mažiausiai pajėgūs prisitaikyti ir mažiausiai tikėtina, kad jie bus išgirsti, pripažinti ir gaus naudos iš prisitaikymo veiksmų.
• Integruodami teisingumą į prisitaikymo prie klimato kaitos pastangas ir spręsdami unikalių įvairių socialinių grupių poreikių ir pažeidžiamumo klausimus, politikos formuotojai gali sukurti atsparesnes ir teisingesnes bendruomenes, kurios būtų geriau pasirengusios įveikti su klimatu susijusius pavojus.
• Tai galima padaryti laikantis teisingo atsparumo požiūrio, pagal kurį politikos formuotojai ir specialistai turi:
• spręsti nevienodo klimato kaitos poveikio problemą;
• užtikrinti, kad rengiant prisitaikymo prie šio poveikio priemones, asmenys ar socialinės grupės, kurie jau yra pažeidžiami, galėtų sąžiningai pasinaudoti šiomis priemonėmis ir jiems nebūtų užkraunama neproporcinga našta („nė vieno nepalikti nuošalyje“).
• Teisingas atsparumas yra vienas iš pagrindinių naujausios ir būsimos ES politikos, susijusios su prisitaikymu prie klimato kaitos, elementų, įskaitant Europos žaliojo kurso politikos dokumentų rinkinį, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir 2025 m. ES parengties sąjungos strategiją, kuriose pabrėžiama, kad teisingumas turi būti plačiau integruotas į pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos ir visuomenės pasirengimą.

Teisingas atsparumas. Nelygybės, susijusios su klimato rizika ir prisitaikymo veiksmais, šalinimas

Europa yra sparčiausiai atšilęs žemynas planetoje, o ES žengė aiškiu keliu link anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos. Tačiau, kadangi pokyčiai jau vyksta ir vyksta sparčiau, nei tikėtasi, jų nebepakanka vien tik išmetamam CO2 kiekiui sumažinti. Europa turi didinti savo atsparumą klimato kaitai. Prisitaikant taip pat reikia užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Socialiai pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, mažas pajamas gaunančioms grupėms ir neįgaliesiems, klimato kaita daro nederamą poveikį. Joms tenka neproporcingai didelė našta dėl jo poveikio ir jos ne visada gauna teisingą naudą iš prisitaikymo prie šio poveikio priemonių (arba joms tenka papildoma našta).

Pirmą kartą į 2021 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją įtraukta sąvoka „Teisingas atsparumas“ Europos aplinkos agentūra (EAA) reiškia, kad politikos formuotojai ir specialistai:

• Sumažinti nevienodą su klimatu susijusios rizikos naštą. Klimato kaita daro neproporcingai didelį poveikį tam tikroms grupėms ir regionams dėl nevienodo klimato kaitos poveikio, anksčiau buvusio pažeidžiamumo, skirtingų ekonominių ir politinių pajėgumų, taip pat nevienodų galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir infrastruktūra (pvz., tinkamu būstu, apsaugančiu nuo potvynių ir ekstremalių temperatūrų). 2018 m. EAA ataskaitoje pateikiama daugiau įžvalgų apie pažeidžiamumo ir su klimatu susijusių pavojų poveikio nelygybę.
• Užtikrinti teisingą prisitaikymo prie klimato kaitos naudos (ir naštos) paskirstymą. Rengiant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, kuriomis reaguojama į šį poveikį, reikia užtikrinti, kad asmenys ar socialinės grupės, kurie jau yra pažeidžiami, sąžiningai pasinaudotų šiomis priemonėmis ir jiems nebūtų užkraunama neproporcinga našta („nė vieno nepalikti nuošalyje“). Prisitaikymo priemonės ir politika nebūtinai yra vienodai naudingos visiems, o kai kuriais atvejais netgi gali lemti „netinkamą prisitaikymą“. Pavyzdžiui, į mažas pajamas gaunančius namų ūkius gali būti neįtraukiamos prisitaikymo prie klimato kaitos investicijos (pvz., žaliosios zonos, draudimas nuo potvynių, vietos vandens taupymo ar vėsinimo priemonės), kuriomis neužtikrinamas įperkamumas. 2025 m. EAA ataskaitoje tai nagrinėjama išsamiau, taip pat dalijamasi pavyzdžiais, kaip galima išvengti šių neigiamų pasekmių.

Kad būtų sudarytos sąlygos teisingumui dedant prisitaikymo pastangas, politikos formuotojai turi spręsti sistemines ir struktūrines problemas, kurios įtvirtina nelygybę, daugiausia dėmesio skirdami pagrindinių šios neteisybės priežasčių pertvarkymui. Pavyzdžiui, vienas iš tokių klausimų yra menkas marginalizuotų bendruomenių atstovavimas sprendimų priėmimo forumuose, o tai reiškia, kad jų poreikiai neatsispindi prisitaikymo prie klimato kaitos politikoje.

Tam reikia visapusiško požiūrio, kuris padėtų geriau suprasti nevienodą klimato kaitos ir prisitaikymo priemonių naštą tarp socialinių grupių. Tam reikia sutelkti dėmesį į teisingumo aspektus visais prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais, taip pat visais valdymo lygmenimis. Be to, reikia atkreipti dėmesį į įvairius teisingo atsparumo aspektus, visų pirma į:

• paskirstymo teisingumas (teisingas išteklių ir naštos, susijusių su klimato kaitos poveikiu ir prisitaikymo pastangomis, paskirstymas);
• procesinis teisingumas (sąžiningi, skaidrūs ir įtraukūs sprendimų priėmimo procesai);
• pripažinimo teisingumas (pagarba įvairioms vertybėms, kultūroms ir perspektyvoms ir jų integravimas, taip pat gilesnių nelygybės priežasčių šalinimas).

Tikėtina, kad neišsprendus pagrindinės sisteminės nelygybės problemos ir neužtikrinus sąžiningos prieigos prie išteklių ir procesų, esama nelygybė dar labiau padidės. Dėl to gali kilti nepasitenkinimo ir pasipriešinimo pokyčiams jausmas, o tai gali apsunkinti ES politikos tikslų įgyvendinimą. Kita vertus, įtraukus teisingumą į prisitaikymo priemones, jos gali tapti veiksmingesnės ir atitinka pagrindines ES vertybes bei tarptautinius susitarimus.

Politikos sistema

Taip pat labai svarbi tvirta politikos sistema su specialiais finansavimo ir paramos mechanizmais, kurie padėtų šioms gyventojų grupėms prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų.

Vis labiau pripažįstama, kad reikia nė vieno nepalikti nuošalyje visuose ES politikos sektoriuose, be kita ko, prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Teisingas atsparumas yra labai svarbus tiek JT darbotvarkei iki 2030 m., tiek naujai ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijai, kuria įgyvendinamas ES klimato teisės aktas. Strategijoje pabrėžiama, kad svarbu teisingai ir sąžiningai užtikrinti atsparumą ir parengti prisitaikymo priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į socialinius aspektus, įskaitant tarptautinius su klimatu susijusios rizikos ir prisitaikymo aspektus. Juo Europos Sąjunga įpareigojama remti teisingą pertvarką įgyvendinant įvairią politiką ir finansavimo schemas, taip pat užtikrinant galiojančių užimtumo ir socialinės srities teisės aktų vykdymą.

Iš naujesnių ES gairių ir strategijų matyti plati teisingo atsparumo sąvokos raida, įskaitant tokias sąvokas kaip netinkamas prisitaikymas ir socialinis teisingumas.

• 2023 m. liepos mėn. EK gairės dėl valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir planų: Šiose gairėse, skirtose padėti valstybėms narėms rengti savo nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus, aiškiai įtrauktas teisingo atsparumo principas, apibrėžiamas kaip „užkirsti kelią nevienodai naštai ir nė vieno nepalikti nuošalyje“. Gairėse pabrėžiamas netinkamas prisitaikymas, kuris yra tiesiogiai susijęs su teisingumo klausimais, ir valstybės narės raginamos teikti pirmenybę socialiai teisingoms prisitaikymo priemonėms.
• 2024 m. liepos mėn. Kitos kadencijos Europos Komisijos 2024–2029 m. politinės gairės: Šiose gairėse pabrėžiama socialinio teisingumo svarba platesniu mastu, remiantis Europos socialinių teisių ramsčiu, taip pat teisingos pertvarkos poreikis. Dokumente nurodoma, kad klimato kaita yra viena didžiausių grėsmių saugumui, su kuria susiduria Europa, ir raginama didinti atsparumą klimato kaitai ir pasirengimą jai.

2024 m. Europos klimato rizikos vertinime (EUCRA), 2024 m. Europos Komisijos komunikate „Su klimatu susijusios rizikos valdymas ir klimato politikos veiksmų pažangos ataskaita“ ir naujausioje 2025 m. ES parengties sąjungos strategijoje pabrėžiamas poreikis parengti prisitaikymo strategijas, kuriose pirmenybė būtų teikiama pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir į kurias jos būtų įtrauktos, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų plačiau integruotas į prisitaikymo prie klimato kaitos ir visuomenės pasirengimo pastangas.

Šaltinis: EAA (2025 m.). Socialinis teisingumas reaguojant į klimato kaitą

Žinių bazės tobulinimas

Nors terminas „teisingas atsparumas“ yra palyginti naujas klimato politikos kontekste, jau yra nusistovėjusi mokslinių tyrimų sritis, susijusi su klimato kaitos socialiniais padariniais, o žinių bazė pasauliniu ir Europos lygmenimis didėja.

Keliose ataskaitose konkrečiai aptariama ši tema tiek pasauliniu, tiek ES lygmenimis. 2024 m. Europos klimato rizikos vertinime (EUCRA) pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria šiandien ir susidurs ateityje, vertinimas. EUCRA ataskaitoje pabrėžiama, kaip keli klimato kaitos pavojai pasiskirsto tarp skirtingų socialiai pažeidžiamų asmenų ar grupių. Planuojant prisitaikymą prie klimato kaitos vis dažniau atsižvelgiama į paskirstomojo teisingumo aspektus, tačiau procesinio ir pripažinimo teisingumo integravimas vis dar iš dalies nevykdomas.

5-ojoje IPCC vertinimo ataskaitoje (AR5)  jau pripažintas nevienodas su klimatu susijusios rizikos pasiskirstymas įvairiuose sektoriuose, o naujausioje 6-ojoje IPCC vertinimo ataskaitoje (AR6) teisingumas pabrėžiamas kaip pagrindinė prisitaikymo prie klimato kaitos kokybė visais valdymo lygmenimis. Visų pirma II darbo grupės nuomonėje dėl 6-osios metinės ataskaitos nustatyti teisingumo principai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes.

Aštuntojoje ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitoje pristatomi dabartiniai socialiniai, ekonominiai ir teritoriniai skirtumai Europoje ir tai, kaip juos didina klimato kaitos poveikis, nurodant, kad sanglaudos politika turėtų būti plėtojama siekiant reaguoti į šiuos iššūkius.

2021 m. ETB KI techniniame dokumente „Nė vieno nepalikti nuošalyje“ Europos atsparumo klimato kaitai politikos ir praktikos srityje nagrinėjamas praktinis „teisingos pertvarkos“ poveikis prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo klimato kaitai kontekste – „teisingas atsparumas“. Jame pateikiama įžvalgų, kaip atsižvelgti į teisingumo aspektus visuose prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ciklo etapuose pagal Prisitaikymo prie klimato kaitos paramos priemonę. Kituose EAA ir ETB KI produktuose, kurie yra svarbūs siekiant suprasti teisingą atsparumą, atsižvelgiama į su sveikata ir miestais susijusius teisingo atsparumo politikos aspektus.

2022 m. EAA informacinis pranešimas „Teisingo atsparumo siekis“: nė vieno nepaliekant nuošalyje prisitaikant prie klimato kaitos, nagrinėjama, kokį poveikį klimato kaita daro pažeidžiamoms grupėms ir kaip šio poveikio galima išvengti arba jį sumažinti imantis teisingų prisitaikymo veiksmų. Joje taip pat pateikiama į teisingumą orientuotos politikos ir priemonių pavyzdžių iš visos Europos. 2023 m. ETB CA techninis dokumentas „Teisingumoprisitaikymo prie klimato kaitos srityje vertinimas“padeda įgyvendinti teisingo atsparumo sąvoką, visų pirma teikiant atitinkamą informaciją, kad būtų galima įvertinti pažangą teisingo atsparumo srityje Europos kontekste, be kita ko, nustatant galimus rodiklius. EAA 2025 m. ataskaita „Socialinisteisingumas rengiantis klimato kaitai. kaip teisingas atsparumas gali būti naudingas bendruomenėms visoje Europoje“gilinamos diskusijos, pateikiant įžvalgų apie nacionalinio ir subnacionalinio lygmens pažangą, susijusią su teisingumo klausimų integravimu į prisitaikymo prie klimato kaitos pastangas. Joje taip pat nagrinėjama, kaip teisingai sprendžiamas atsparumo klausimas ir kaip jis įgyvendinamas keturiose pagrindinėse sistemose: apstatytą aplinką, žemės ūkį ir maistą, vandenį ir transportą, atkreipiant dėmesį į tai, kur prisitaikymo priemonės gali netyčia padidinti esamą nelygybę šiose sistemose. Toliau pateikiami įkvepiantys praktinių metodų, kuriais siekiama užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, pavyzdžiai.

EAA taip pat siekia integruotai atsižvelgti į teisingumo aspektus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politikoje. EAA informaciniame pranešime „Europosenergetikos politikos, susijusios su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, socialinių iššūkių tyrimas“prisitaikymo aspektai nagrinėjami vertinant nesąžiningą anglies dioksido ir energijos mokesčių poveikį ir atliekant politikos analizę, kad būtų kuo labiau padidinta nauda siekiant su prisitaikymu susijusių tikslų.

ES taip pat imasi kelių veiksmų, kad padėtų politikos formuotojams ir specialistams įgyti daugiau žinių ir metodikų, kaip įgyvendinti teisingą atsparumo politiką ir priemones. Pavyzdžiui, Mokslinių tyrimų ekonominio ir socialinio poveikio ekspertų grupė (ESIR) teikia Komisijai įrodymais pagrįstas politines rekomendacijas, kaip plėtoti sąžiningą, į ateitį orientuotą ir pokyčius skatinančią mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką.

Bendradarbiaudamos su keliais ES ir pasauliniais partneriais, Europos Komisija ir EAA sukūrė Europos klimato ir sveikatos observatoriją. Ji suteikia galimybę naudotis svarbiausiais žinių ištekliais, susijusiais su socialinių grupių pažeidžiamumu dėl su sveikata susijusio klimato poveikio ir rizikos, taip pat su teisingumu imantis atsakomųjų politikos priemonių.

Teisingumas klimato politikos srityje taip pat yra viena iš pagrindinių programos „Horizontas 2020“ temų, ypač klimato kaitos švelninimo srityje. Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, kai kuriuose vykdomuose projektuose nagrinėjamas su klimatu susijusios rizikos ir susijusios politikos paskirstomasis poveikis. Pavyzdžiui, CASCADE projekte tiriamas klimato rizikos plitimas tarptautiniu lygmeniu Europos visuomenėse, įvertinant galimus socialinius ir ekonominius trūkumus. Daugiausia dėmesio skiriama politikai įgyvendinant projektą NAVIGATE, pagal kurį kuriami nauji integruoto vertinimo modeliai, galintys modeliuoti nelygybę ir įvertinti, kokį poveikį jai daro klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politika. Be to, projektu „JustNature“ siekiama septyniuose bandomuosiuose miestuose aktyvuoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus kaip priemones teisei į sveikatą ir gerovę užtikrinti.

Programa LIFE taip pat prisidedama prie žinių bazės plėtimo. Pavyzdžiui, įgyvendinant projektą „Besivystantys regionai“ bus įgyta praktinės patirties nustatant pažeidžiamas grupes, kad būtų galima atlikti rizikos vertinimus, ir atsižvelgti į teisingumo aspektus rengiant savivaldybių ir regionų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų gaires.

Finansavimo ir investicijų rėmimas

ES yra įsipareigojusi remti teisingą pertvarką pasitelkdama specialias finansavimo schemas, pavyzdžiui, Teisingos pertvarkos fondą.

Prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą galima gauti iš įvairių ES finansavimo srautų ir daugeliu jų taip pat remiamas teisingas atsparumas. 2021–2027 m. daugiamete finansine programa užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai būtų integruoti į visas pagrindines ES išlaidų programas, kaip numatyta ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje. Be to, Europos Komisija taip pat skiria lėšų pagal programą „Next Generation EU“ (750 mlrd. EUR), kad atsigautų po ekonomikos krizės, susijusios su COVID-19 epidemija. Pagal programą finansuojami nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriais siekiama iš esmės pertvarkyti Europos ekonomiką vykdant sąžiningą su klimato kaita susijusią ir skaitmeninę pertvarką.

Programa LIFE skirta tik aplinkai, o jos biudžetas – 1,9 mlrd. EUR klimato politikai, kuri apima prisitaikymą prie klimato kaitos.

Nelygybės problemos sprendimas vykdant žaliąją pertvarką taip pat yra pagrindinių programos „Europos horizontas“ strateginių gairių (95,5 mlrd. EUR) pagrindas. Pagal 2025–2027 m. strateginį planą programa, vykdant mokslinius tyrimus, prisidedama prie atsparesnės, konkurencingesnės, įtraukesnės ir demokratiškesnės Europos visuomenės kūrimo. Šiuo tikslu vienodo požiūrio į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmus tema, apimanti programos „Europos horizontas“ darbo programas, visų pirma vykdomus ir būsimus kvietimus teikti pasiūlymus, padės įgyvendinti Prisitaikymo prie klimato kaitos misiją, o juos įgyvendinant bus atsižvelgiama į teisingumą pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos misijos tikslus.“

Kitos susijusios Europos finansavimo programos:

• Pagal bendrą žemės ūkio politiką (378,5 mlrd. EUR) remiamas žemės ūkio sektoriaus prisitaikymas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ūkininkų grupėms.
• „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) yra pagrindinė finansavimo priemonė pažeidžiamiausioms grupėms Europoje remti. ESF finansuoja Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimą: lygios galimybės ir galimybė patekti į darbo rinką; tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis.
• Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) taip pat gali būti skirtas prisitaikymui ir socialiniam prisitaikymo aspektui. ERPF finansavimo prioritetai yra „žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir atspari [Europa]“, taip pat „socialiai atsakingesnė“.

2024 m. Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto užsakytame tyrime nagrinėta daug papildomų lėšų, skirtų neigiamam klimato politikos poveikiui mažinti.

Įgyvendinimo rėmimas

Europos lygmeniu teisingas atsparumas yra integruotas ir įgyvendinamas veiksmais, susijusiais su Europos prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, ir kitomis ES iniciatyvomis.

ES merų pakte pripažįstama, kad jį pasirašiusios šalys vis labiau turi įtraukti teisingumo ir teisingumo klausimus į savo klimato srities sprendimus. 2023 m. gairėse „Lygybės aspektų integravimas į tvarios energetikos ir klimato srities veiksmų planavimą (SECAP), įgyvendinimo ir stebėsenos procesus“ nustatytos planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos galimybės pasirašiusioms šalims atsižvelgti į įvairius teisingumo aspektus tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos veiksmuose. Be to, Merų pakto 2022–2023 m. politikos rėmimo priemonės bandomojoje programoje, skirtoje pasirašiusiųjų prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms remti, kaip viena iš keturių pagrindinių programos temų pasirinktas tik atsparumas.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija į savo tikslų įgyvendinimą įvairiais būdais integruoja tik atsparumą. Juo siekiama remti bent 150 regionų, kad iki 2030 m. jie taptų atsparūs klimato kaitai. Jos misijų platforma buvo sukurta siekiant teikti paramos priemones, kurios kuriamos įgyvendinant kelis projektus. Maladaptation ir teisingumas yra pagrindinės šių projektų koncepcijos, įskaitant REGILIENCE, NBRACER, DESIRMED ir ARCADIA, kuriomis aiškiai sprendžiamas teisingo atsparumo klausimas užtikrinant, kad prisitaikymo pastangos būtų naudingos pažeidžiamoms bendruomenėms. Šiais projektais siekiama skatinti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, teisingą išteklių paskirstymą ir pokyčius skatinantį valdymą. „Regions4Climate“, „Pathways2Resilience“ ir CLIMAAX taip pat kuria teisingo prisitaikymo sistemas, kuriose pirmenybė teikiama pažeidžiamiems regionams ir socialinėms grupėms, kuriuos klimato kaita paveikė labiausiai. Tuo tarpu projekte AGORA daugiausia dėmesio skiriama socialiniam pažeidžiamumui dėl karščio, o projektu „FairFuture“ bus siekiama klimato teisingumą įtraukti į prisitaikymo prie klimato kaitos darbotvarkę.