Teisingas atsparumas

Pagrindinės gairės

• Nuo vietos iki pasaulinio masto pažeidžiamiausiems asmenims ir bendruomenėms kyla didžiausias klimato kaitos poveikio pavojus, jie mažiausiai pajėgūs prisitaikyti ir mažiausiai tikėtina, kad jie bus išgirsti, pripažinti ir gaus naudos iš prisitaikymo veiksmų. Teisingomis atsparumo strategijomis pripažįstamas nevienodas klimato kaitos poveikio pasiskirstymas žmonėms ir vietovėms, nevienodos išankstinės sąlygos ir gebėjimai (socialiniai, ekonominiai, politiniai, su sveikata susiję ir kt.) prisitaikyti ir pasinaudoti prisitaikymo veiksmų teikiama nauda.
• Sąvoka „nė vieno nepalikti nuošalyje“ yra pagrindinis naujausios ir būsimos ES politikos, susijusios su prisitaikymu prie klimato kaitos, įskaitant Europos žaliojo kurso politikos dokumentų rinkinį ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos misiją, elementas. Naujojoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje ypač daug dėmesio skiriama teisingam atsparumui.
• Siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, reikia sutelkti dėmesį į teisingumo aspektus visais prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais, taip pat visais valdymo lygmenimis. Taip pat labai svarbu į šiuos procesus prasmingai įtraukti pažeidžiamas grupes.

Teisingas atsparumas. Nelygybės, susijusios su klimato rizika ir prisitaikymo veiksmais, šalinimas

Labiausiai pažeidžiamiems asmenims (dėl jų amžiaus, sveikatos, gyvenamosios vietos arba socialinės ir ekonominės padėties) ir sistemoms kyla didžiausia klimato kaitos poveikio rizika, jie mažiausiai pajėgūs prisitaikyti ir mažiausiai tikėtina, kad jie bus išgirsti, pripažinti ir gaus naudos iš prisitaikymo veiksmų. Prisitaikymo veiksmais galima ne tik pašalinti kai kuriuos iš šių skirtumų, bet ir padidinti jau esamas spragas.

Todėl įgyvendinant teisingą, transformatyvų ir ilgalaikį prisitaikymą prie klimato kaitos reikia tinkamai atsižvelgti į sąvoką „nė vieno nepalikti nuošalyje“ klimato kaitos srityje, dar vadinamą „teisingu prisitaikymu“ arba „teisingu atsparumu“, kad būtų išvengta netinkamo prisitaikymo praktikos, rizikos perskirstymo ar esamos nelygybės didinimo ir išvengta „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“ kūrimo (ETB,2021). Visų pirma tai apima:

• Nevienodos su klimatu susijusios rizikos naštos mažinimas. Klimato kaita daro neproporcingai didelį poveikį tam tikroms grupėms ir regionams dėl nevienodo klimato kaitos poveikio, anksčiau buvusio pažeidžiamumo, skirtingų ekonominių ir politinių pajėgumų, taip pat nevienodų galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir infrastruktūra (pvz., tinkamu būstu, apsaugančiu nuo potvynių ir ekstremalių temperatūrų). EAA ataskaitoje pateikiama daugiau įžvalgų apie pažeidžiamumo ir su klimatu susijusių pavojų poveikio nelygybę.
• Teisingo prisitaikymo prie klimato kaitos naudos (ir naštos) paskirstymo užtikrinimas. Prisitaikymo priemonės ir politika nebūtinai yra vienodai naudingos visiems, o kai kuriais atvejais netgi gali lemti „netinkamą prisitaikymą“. Pavyzdžiui, į mažas pajamas gaunančius namų ūkius gali būti neįtraukiamos prisitaikymo prie klimato kaitos investicijos (pvz., žaliosios zonos, draudimas nuo potvynių, vietos vandens taupymo ar vėsinimo priemonės), kuriomis neužtikrinamas įperkamumas.

Todėl siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, reikia sutelkti dėmesį į teisingumo aspektus visais prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ciklo etapais, taip pat prasmingai įtraukti paveiktas ir pažeidžiamas grupes į sprendimų priėmimo procesus.

Politikos sistema

Vis labiau pripažįstama, kad reikia nė vieno nepalikti nuošalyje visuose ES politikos sektoriuose, be kita ko, prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Teisingas atsparumas yra labai svarbus tiek JT darbotvarkei iki 2030 m., tiek naujai ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijai, kuria įgyvendinamas ES klimato teisės aktas. Strategijoje pabrėžiama, kad svarbu teisingai ir sąžiningai užtikrinti atsparumą ir parengti prisitaikymo priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į socialinius aspektus, įskaitant tarptautinius su klimatu susijusios rizikos ir prisitaikymo aspektus. Juo Europos Sąjunga įpareigojama remti teisingą pertvarką įgyvendinant įvairią politiką ir finansavimo schemas, taip pat užtikrinant galiojančių užimtumo ir socialinės srities teisės aktų vykdymą.

Europos žaliajame kurse pabrėžiamas teisingas perėjimas prie visuomenės, kurioje iki 2050 m. nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, pripažįstant, kad reikia spręsti neproporcingos naštos tam tikroms šalims ir gyventojų grupėms problemą. Veiksmai pagal Europos žaliąjį kursą, pavyzdžiui, Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, bus grindžiami Europos socialinių teisių ramsčiu,siekiant suderinti ekonominę ir aplinkos politiką su socialine politika.

Žinių bazės tobulinimas

Nors terminas „teisingas atsparumas“ yra palyginti naujas klimato politikos kontekste, jau yra nusistovėjusi mokslinių tyrimų sritis, susijusi su klimato kaitos socialiniais padariniais, o pastaruoju metu žinių bazė pasauliniu ir Europos lygmenimis didėja.

Keliose ataskaitose konkrečiai aptariama ši tema tiek pasauliniu, tiek ES lygmenimis. 2024 m. Europos klimato rizikos vertinime (EUCRA) pateikiamas išsamus didelės su klimatu susijusios rizikos, su kuria Europa susiduria šiandien ir susidurs ateityje, vertinimas. EUCRA ataskaitoje pabrėžiama, kaip keli klimato kaitos pavojai pasiskirsto tarp skirtingų socialiai pažeidžiamų asmenų ar grupių. Planuojant prisitaikymą prie klimato kaitos vis dažniau atsižvelgiama į paskirstomojo teisingumo aspektus, tačiau procesinio ir pripažinimo teisingumo integravimas vis dar iš dalies nevykdomas.

5-ojoje IPCC vertinimo ataskaitoje (AR5)  jau pripažintas nevienodas su klimatu susijusios rizikos pasiskirstymas įvairiuose sektoriuose, o naujausioje 6-ojoje IPCC vertinimo ataskaitoje (AR6) teisingumas pabrėžiamas kaip pagrindinė prisitaikymo prie klimato kaitos kokybė visais valdymo lygmenimis. Visų pirma II darbo grupės nuomonėje dėl 6-osios metinės ataskaitos nustatyti teisingumo principai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes.

Aštuntojoje ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitoje pristatomi dabartiniai socialiniai, ekonominiai ir teritoriniai skirtumai Europoje ir tai, kaip juos didina klimato kaitos poveikis, nurodant, kad sanglaudos politika turėtų būti plėtojama siekiant reaguoti į šiuos iššūkius.

ETB / CCA techniniame dokumente „Nė vieno nepalikti nuošalyje“ Europos atsparumo klimato kaitai politikos ir praktikos srityje (2021 m.)nagrinėjamas praktinis teisingos pertvarkos poveikis prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo klimato kaitai kontekste – teisingas atsparumas. Jame pateikiama įžvalgų, kaip atsižvelgti į teisingumo aspektus visuose prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ciklo etapuose pagal Prisitaikymo prie klimato kaitos paramos priemonę. Kituose EAA ir ETB / CCA produktuose, kurie yra svarbūs siekiant suprasti teisingą atsparumą, atsižvelgiama į su sveikata ir miestais susijusius teisingo atsparumo politikos aspektus.

EAA siekia integruotai atsižvelgti į teisingumo aspektus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politikoje. EAA informaciniame pranešime „Ištirti mažo anglies dioksido kiekio energetikos politikos socialinius iššūkius Europoje“ vertinant nesąžiningą anglies dioksido ir energijos mokesčių poveikį ir atliekant politikos analizę atsižvelgiama į prisitaikymo aspektus, kad būtų kuo labiau padidinta nauda siekiant su prisitaikymu susijusių tikslų.

2022 m. EAA informacinis pranešimas „Teisingo atsparumo siekis“: nė vieno nepaliekant nuošalyje prisitaikant prie klimato kaitos, nagrinėjama, kokį poveikį klimato kaita daro pažeidžiamoms grupėms ir kaip šio poveikio galima išvengti arba jį sumažinti imantis teisingų prisitaikymo veiksmų. Joje taip pat pateikiama į teisingumą orientuotos politikos ir priemonių pavyzdžių iš visos Europos.

ES taip pat imasi kelių veiksmų, kad padėtų politikos formuotojams ir specialistams įgyti daugiau žinių ir metodikų, kaip įgyvendinti teisingą atsparumo politiką ir priemones. Pavyzdžiui, Mokslinių tyrimų ekonominio ir socialinio poveikio ekspertų grupė (ESIR) teikia Komisijai įrodymais pagrįstas politines rekomendacijas, kaip plėtoti sąžiningą, į ateitį orientuotą ir pokyčius skatinančią mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką.

Bendradarbiaudamos su keliais ES ir pasauliniais partneriais, Europos Komisija ir EAA kuria Europos klimato ir sveikatos observatoriją. Ji suteikia galimybę naudotis svarbiausiais žinių ištekliais, susijusiais su socialinių grupių pažeidžiamumu dėl su sveikata susijusio klimato poveikio ir rizikos, taip pat su teisingumu imantis atsakomųjų politikos priemonių.

Teisingumas klimato politikos srityje taip pat yra viena iš pagrindinių programos „Horizontas 2020“ temų, ypač klimato kaitos švelninimo srityje. Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, kai kuriuose vykdomuose projektuose nagrinėjamas su klimatu susijusios rizikos ir susijusios politikos paskirstomasis poveikis. Pavyzdžiui, CASCADE projekte tiriamas klimato rizikos plitimas tarptautiniu lygmeniu Europos visuomenėse, įvertinant galimus socialinius ir ekonominius trūkumus. Daugiausia dėmesio skiriama politikai įgyvendinant projektą NAVIGATE, pagal kurį kuriami nauji integruoto vertinimo modeliai, galintys modeliuoti nelygybę ir įvertinti, kokį poveikį jai daro klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politika. Be to, projektu „JustNature“ siekiama septyniuose bandomuosiuose miestuose aktyvuoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus kaip priemones teisei į sveikatą ir gerovę užtikrinti.

Programa LIFE taip pat prisidedama prie žinių bazės plėtimo. Pavyzdžiui, įgyvendinant projektą „Besivystantys regionai“ bus įgyta praktinės patirties nustatant pažeidžiamas grupes, kad būtų galima atlikti rizikos vertinimus, ir atsižvelgti į teisingumo aspektus rengiant savivaldybių ir regionų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų gaires.

Finansavimo ir investicijų rėmimas

ES yra įsipareigojusi remti teisingą pertvarką pasitelkdama specialias finansavimo schemas, pavyzdžiui, Teisingos pertvarkos fondą.

Prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą galima gauti iš įvairių ES finansavimo srautų ir daugeliu jų taip pat remiamas teisingas atsparumas. 2021–2027 m. daugiamete finansine programa užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai būtų integruoti į visas pagrindines ES išlaidų programas, kaip numatyta ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje. Be to, Europos Komisija taip pat skiria lėšų pagal programą „Next Generation EU“ (750 mlrd. EUR), kad atsigautų po ekonomikos krizės, susijusios su COVID-19 epidemija. Pagal programą finansuojami nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriais siekiama iš esmės pertvarkyti Europos ekonomiką vykdant sąžiningą su klimato kaita susijusią ir skaitmeninę pertvarką.

Programa LIFE skirta tik aplinkai, o jos biudžetas – 1,9 mlrd. EUR klimato politikai, kuri apima prisitaikymą prie klimato kaitos.

Nelygybės problemos sprendimas vykdant žaliąją pertvarką taip pat yra pagrindinių programos „Europos horizontas“ strateginių gairių (95,5 mlrd. EUR) pagrindas. Pagal 2021–2024 m. strateginį planą programa, vykdant mokslinius tyrimus, prisidedama prie atsparesnės, įtraukesnės ir demokratiškesnės Europos visuomenės kūrimo. Šiuo tikslu vienodo požiūrio į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmus tema yra susijusi su programos „Europos horizontas“ darbo programomis, visų pirma šešiais naujais kvietimais teikti pasiūlymus, ir tai padės įgyvendinti Prisitaikymo prie klimato kaitos misiją. Nors nė viename kvietime aiškiai neminimi socialiniai aspektai, juos įgyvendinant bus atsižvelgiama į teisingumo aspektus pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos misijos tikslus.

Kitos susijusios Europos finansavimo programos:

• Pagal bendrą žemės ūkio politiką (378,5 mlrd. EUR) remiamas žemės ūkio sektoriaus prisitaikymas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ūkininkų grupėms.
• „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) yra pagrindinė finansavimo priemonė pažeidžiamiausioms grupėms Europoje remti. ESF finansuoja Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimą: lygios galimybės ir galimybė patekti į darbo rinką; tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis.
• Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) taip pat gali būti skirtas prisitaikymui ir socialiniam prisitaikymo aspektui. ERPF finansavimo prioritetai yra „žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir atspari [Europa]“, taip pat „socialiai atsakingesnė“.

Įgyvendinimo rėmimas

Europos lygmeniu teisingas atsparumas yra integruotas ir įgyvendinamas veiksmais, susijusiais su Europos prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, ir kitomis ES iniciatyvomis.

Merų pakte teisingo atsparumo tema įtraukiama į prisitaikymo prie klimato kaitos politikos įgyvendinimą vietos lygmeniu. Pagal savo politikos rėmimo priemonę ji teikia prisitaikymo prie klimato kaitos įgyvendinimo gaires, kuriose aiškiai aptariamas nevienodas klimato kaitos poveikio poveikis ir pažeidžiamumas. 2023 m. pradėta įgyvendinti bandomoji programa, kurioje dalyvauja 40 savivaldybių 12 šalių, siekiant padėti toms savivaldybėms teisingai įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misijai vadovauja Klimato politikos GD ir jos tikslas – tiesiogiai remti bent 150 Europos regionų ir bendruomenių, kad jie iki 2030 m. taptų atsparūs klimato kaitai. Misijoje daugiausia dėmesio skiriama teisingiems ir sąžiningiems klimato kaitos poveikio sprendimams ir pasirengimui jam, pasitelkiant įtraukius valdymo procesus ir remiant veiksmus, kuriais apsaugoma pažeidžiamų asmenų sveikata ir gerovė. Tai apima elgesio pokyčius ir socialinius aspektus, kreipiantis į naujas bendruomenes, neapsiribojant įprastais suinteresuotaisiais subjektais.

Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva skatinamas tvarumas, patirties kokybė ir įtrauktis kuriant Europos gyvenamąsias erdves.